„Spark Creator Series“: kvietimas

🧭 Iki šiol nueitas kelias

Daugiau nei dešimtmetį tyrinėjau kasdienio gyvenimo infrastruktūrą – dalykus, su kuriais susiduriame kiekvieną valandą, nors dažnai jų net neįvardijame: idėjas, sąsajas, rinkas, institucijas, technologijas, kultūrinius refleksus ir istorijas, kurias kartojame tol, kol jos tyliai sustingsta į taisykles.

Žiūrėjau pristatymus, skaičiau mokslinius darbus, sekiau konferencijas, kuriose negalėjau dalyvauti, tyrinėjau sistemas iš tolo ir mokiausi iš žmonių, kurie, paprastai tariant, labai gerai išmano tai, ką daro.

Vienas labiausiai žeminančių ego, bet kartu ir gražiausių atradimų buvo tai, kad tikra kompetencija, priėjus pakankamai arti, retai atrodo kaip nepalaužiamas užtikrintumas. Dažniau ji primena drąsų bandymų procesą: nepaprastai gabūs žmonės tikrina hipotezes, ginčijasi, taiso save, perbraižo savo žemėlapius, kažką pastato, sulaužo ir mėgina dar kartą.

Tai nėra kritika. Man tai gražu.

Ir kartu tai yra veidrodis. Net po visų šių metų mane vis dar reguliariai nustebina mastas visko, ko nežinau.

🧠 Apie skaičius

Kadaise viena skaičių pora mėgino mane įtikinti priešingai.

Skirtingais metais ir visiškai skirtingomis aplinkybėmis IQ testuose gavau 144–145 – vieną kartą stojant į draugiją, prie kurios prisijungiau ir paskui beveik nekreipiau dėmesio, kitą – per valstybinį vertinimą, kurio pats beveik nevertinau rimtai.

Maždaug tuo pačiu metu prisimenu žiūrėjęs mokslo naujienų reportažus, kurie atrodė keistai paviršutiniški lyginant su sudėtingumu to, ką jie turėjo pristatyti. Tai privertė susimąstyti, kaip lengvai kompetencijos išvaizdą galima supainioti su pačia kompetencija.

Mokslo dėl to nenustojau vertinti. Priešingai. Mane dar labiau pradėjo dominti visas netvarkingas mechanizmas po jo paviršiumi: neapibrėžtumas, matavimas, nesutarimai, klaidų taisymas, pakartojamumas ir lėtas vis geresnių paaiškinimų konstravimas.

Tada supratau vieną gana juokingą dalyką: tuose konkrečiuose testuose 145 iš esmės buvo viršutinė riba. Dukart pasiekiau lubas.

Ir vis dėlto dabar, rašydamas šiuos žodžius, vienas tikriausių dalykų, kuriuos galiu apie save pasakyti, yra: aš vis dar žiauriai kvailas.

Ne todėl, kad save menkinčiau, o todėl, kad visata milžiniška, žinios neįtikėtinai gilios, o kiekvienas atsakymas, rodos, atveria dar dvidešimt naujų klausimų. Dar tiek daug noriu suprasti.

Jei dar penkiolikai metų pasislėpčiau oloje su knygomis, įtariu, iš jos išlindęs tiesiog atrasčiau dar didesnę olą.

Tad gal atsakymas nėra vienam žmogui žinoti viską. Gal atsakymas yra daugiau mūsų – skirtingų protų, skirtingų sričių, skirtingų patirčių, galinčių vienas kitą taisyti, papildyti ir tęsti.

Skaičiai tvarkingi. Tikrovė – ne.

🌌 Kiautai, gravitacija ir keistoji materija

Pastarieji metai kartais jautėsi tarsi nuolatinis prasiveržimas pro vis naują išorinį kiautą.

Viena struktūra sutrūkinėja. Jos dalys susispaudžia. Po jomis susiformuoja kažkas tankesnio. O vėliau ir tas naujas kiautas tampa per ankštas, ir visas procesas prasideda iš naujo.

Dabar tai jaučiasi nebe taip sprogstamai.

Labiau kaip gravitacija.

Tylus ir nenutrūkstantis spaudimas be jokio spektaklio. Jo viduje jaučiuosi stebėtinai ramus – beveik taikus. Nėra didžiulio triukšmo, tik vis stiprėjanti trauka, artinanti idėjas ir žmones vienus prie kitų, kol galbūt kartu pradeda formuotis kažkas iki tol nepažįstamo.

Pavadinkime tai keistąja materija.

🎛️ Kodėl visa tai rašau

Dabar man svarbiausia ne rasti dar vieną geresnę etiketę sau. Man svarbiau rasti geresnį veikimo būdą.

Noriu rasti žmones, kurie mane pranoksta ten, kur tai svarbu – žmones, galinčius patikrinti mano prielaidas, išbandyti mano metodus, pastebėti tai, kam pats tapau aklas, ir išmokyti mane pamatyti tai, ko vis dar nepastebiu.

O ten, kur galiu, noriu būti naudingas ir jiems.

Laikas, erdvė ir dėmesys yra riboti, todėl po truputį renku žmones, iš kurių išmokau daugiausia – tuos, kurie išgyveno mano gana brutalų vidinį patikrinimą ir kažkokiu būdu pasirodė dar įdomesni, dar gabesni ir dažniausiai gerokai linksmesni, nei tikėjausi.

Iki šiol jie padėjo man matyti kelią. Tikiuosi, prireikus jie ir toliau galės man gerai spirtelėti į užpakalį – arba tiesiog paduoti veržliaraktį, kai ką nors reikės sutaisyti.

🔥 „Spark Creator“ serija

Čia dalinsiuosi nedidele, sąmoningai atrinkta žmonių grupe, kurių darbai mane kažko išmokė.

Atsiprašau, kad sąrašas turės būti nedidelis. Dėmesys nėra begalinis, todėl verčiau parodyčiau kelis dalykus, kuriems iš tiesų verta skirti laiko, nei sukurčiau dar vieną nesibaigiantį informacijos srautą.

Pateiksiu tiesiogines nuorodas į jų darbus, kad galėtumėte patys tyrinėti: mokytis kartu, kurti kartu, nesutikti su jais arba tiesiog pasidaryti rytinės arbatos ir ramiai žiūrėti, kaip tikra inžinierių komanda aiškina, kaip iš tikrųjų buvo sukurtas kažkas nepaprasto.

O jei kuris nors iš šių žmonių kada nors užklys čia ir norės prisijungti – rytoj, po dešimties metų ar kažkuriame daug vėlesniame gyvenimo etape – durys bus atviros.

🛠️ Ką galiu pasiūlyti

• Darbus jų kūrimo procese. Prototipus, užrašus, eksperimentus ir sistemas, padedančias suprasti kasdienio pasaulio veikimą – ir galbūt kurti geresnes jo versijas.
• Sąžiningą bendradarbiavimą. Be nereikalingo teatro. Jei kažkas sugenda – taip ir pasakome. Jei kažkas veikia – mėginame suprasti kodėl.
• Tikslumą su žmogiška šiluma. Aštrus mąstymas, minkštas ego. Tikslas – priartėti prie tiesos, o ne ginti malonumą būti teisiam.
• Ratą, o ne sceną. Abipusę priežiūrą, bendrą smalsumą ir keitimąsi aklosiomis zonomis, kol bendras vaizdas tampa šiek tiek aiškesnis.
• Vietą ir jūsų kūrybai. Technologijoms, menui, eksperimentams, idėjoms, įrankiams, keistiems prototipams, prekėms – ar bet kam, ką tyliai kuriate šiame pasaulyje.

🎯 Ko prašau

• Pataisymų. Parodykite paslėptą prielaidą. Pasakykite, kur mano kopėčioms trūksta vieno laiptelio.
• Perspektyvos. Paskolinkite savo srities žvilgsnį – fizikos, kompiuterijos, neurobiologijos, ekologijos, etikos, inžinerijos, švietimo, amato, meno ar kažko, ko dar net nesugalvojau pavadinti.
• Bendros kūrybos. Jei idėja išgyvena susidūrimą su tikrove, padėkite paversti ją kažkuo, kuo žmonės iš tiesų galėtų naudotis.