Andalūzitas su „posūkiu“

Čiastolitas chemine sudėtimi sutampa su andalūzitu (Al₂SiO₅), tačiau išskiriamas kryžiaus formos intarpų raštu. Pavadinimas kilęs iš graikų k. žodžio chiastos, reiškiančio „kryžmai“. Bazinis mineralas priklauso garsiam polimorfų trejetui su kianitu ir silimanitu – ta pati formulė, skirtingos kristalų architektūros, susidarančios esant skirtingoms slėgio–temperatūros sąlygoms.

Pleochroinis charakteris

Andalūzitas yra gardžiai pleochroinis – spalvos kinta priklausomai nuo žiūrėjimo krypties (alyvuogių → rausva → gelsvai ruda). Poliruotuose kabošonuose ir pjūviuose tai suteikia kryžiui gilumo, kai šviesa tyrinėja skirtingas kristalografines ašis.

Augimas skalūnuose ir hornfelsuose

Čiastolitas formuojasi metamorfizuotose molingose uolienose (pelituose) regioninio ar kontaktinio metamorfizmo metu. Augant andalūzito kristalams, jie atstumia priemaišas (grafitą, molį) link kraštų ir tam tikromis kryptimis.

Intarpai su kryptimi

Šios atstumtos medžiagos susitelkia keturiuose pageidautinuose sektoriuose kristalo skerspjūvyje. Pjūvis statmenai prizmės ašiai rodo tamsų kryžių; pjūvis lygiagrečiai atskleidžia „bėgius“, besitęsiančius kristalo ilgiu.

Kodėl taip ryšku

Ortorombinė simetrija ir augimo zonavimas nukreipia intarpus į trikampius pleištus. Smulkūs grafito grūdeliai sugeria šviesą, todėl kontrastas išryškėja. Gamtiška inkrustacija – be jokio klijų.

Paletė

• Šiltai ruda / smėlinė — klasikinė matricos spalva.
• Alyvuogių / žalsva — pleochroinis vaizdas kita ašimi.
• Rausvai ruda — geležies praturtinti tonai, ypač hornfelsuose.
• Juodai kaip rašalas kryžius — anglingų intarpų „rankos“.
• Pilki halai — difuzinės rankų ribos.

Čiastolitas plokštelėse atrodo nepermatomas, bet stipriai apšvietus kraštuose pasimato pusiau skaidrumas ir pleochroizmo užuominos.

Raštų terminai

• Maltos kryžius — keturios trikampės rankos, susitinkančios centre.
• „Bėgių vėžės“ — išilginės juostos, kai pjaunama lygiagrečiai prizmei.
• „Vaidenamas“ kryžius — švelnios, dūminės rankos, kai grafito mažai.
• Centras su aureole — blyškus branduolys, apjuostas tamsiu žiedu ir kryžiumi.

Nuotraukos patarimas: Už plonos plokštelės padėkite matinę juodą kortelę ir apšvieskite iš viršaus ~30° kampu. Kryžius akimirksniu išryškėja; lengvas šoninis užpildymas padeda sąžiningai atvaizduoti šeimininko spalvą.

Kryžiaus sandara

Prie 10× didinimo rankos išsiskaido į grafito taškelius ir smulkius molio intarpus, supakuotus pleištiniuose sektoriuose. Ribose gali būti subtilių difuzijos halų, kur intarpų tankis mažėja.

Pleochroinis poslinkis

Pakreipkite poliruotą plokštelę: šeimininkas andalūzitas slenka nuo smėlinio → alyvuogių → rausvo. Kryžius išlieka tamsus, todėl kontrastas kai kuriais kampais net pagerėja.

Pjūvio orientacija

Statmeni pjūviai rodo kryžius; lygiagretūs – du bėgius per visą ilgį. Abu variantai kolekciniai – nurodykite orientaciją smalsiems lankytojams.

Staurolitas („fėjų kryžiai“)

Staurolitas sudaro išorinius įsiskverbiančius dvinukus ~60° ar ~90° kampu – kryžių sudaro pats kristalas. Čiastolito kryžius yra vidinis ir geriausiai matomas skerspjūvyje.

Kordieritas / „iolitas“

Kontaktinio metamorfizmo kordieritas gali sudaryti tamsiai dėmėtą hornfelsą, bet ne ryškius kryžius. Pleochroizmas kitoks (violetiniai / mėlyni tonai), o SG / lūžio rodiklis – mažesni.

Turmalinas su intarpais

Tamsus turmalinas šistuose gali turėti suodžių pavidalo intarpų; pjūvio formos apvalios / trikampės su augimo ruoželiais, o ne simetriškas keturrankis motyvas.

„Kryžinės“ achatos

Kai kurios achatos kartais rodo kryžių primenančias juostas. Padidinus tai juostuotas silicis, o ne anglies grūdelių sankaupos andalūzite.

Greitas kontrolinis sąrašas

• Ar plokštelėje matyti keturios tamsios trikampės rankos, susitinkančios centre?
• Ar šeimininkas – pleochroinis andalūzitas (smėlinė / alyvuogių / rausva kaita)?
• Ar išilginiuose pjūviuose matyti „bėgiai“? → Tikėtina, kad tai čiastolitas.

Kur jis spindi

Klasikiniai „kryžiaus akmenys“ randami Ispanijoje (ypač Astūrijoje ir Galisijoje), Prancūzijoje (Bretanėje), Australijoje (Viktorijoje), Kinijoje ir kai kuriose JAV vietose (Masačusetse, Kalifornijoje). Kandidatė bet kuri sritis, kur pelitinės uolienos patyrė metamorfizmo kaitrą.

Kaip naudojamas

Dažniausiai poliruotos plokštelės ir kabošonai, pabrėžiantys kryžių; taip pat karoliukai ir smulkūs raižiniai. Juvelyrai mėgsta paprastus, atvirus įtvirtinimus – tegul motyvas kalba pats.

Kasdienė priežiūra

• Švelnus muilas + drungnas vanduo; minkštas audinys; gerai nusausinti.
• Vengti aštrių smūgių per galimas skaldymo kryptis.
• Laikyti atskirai nuo korundo / deimanto, kad išliktų poliruotas paviršius.

Juvelyrikos gairės

• Puikiai tinka pakabučiams ir talismanams. Žiedams – su apsauginiais apvadais.
• Tamsios anglies rankos ryškiai matomos balto metalo fone; šilti metalai suteikia jaukų, „vintažinį“ toną.
• Atviri nugarėlės sprendimai plonoms plokštelėms leidžia aplinkos šviesai paryškinti kryžių.

Ant šlifavimo rato

• Plokštes orientuokite griežtai statmenai prizmei – ryškiems kryžiams; lygiagrečiai – „bėgių“ raštui.
• Išankstinis poliravimas 600→1200→3k; baigti aliuminio oksidu arba cerio oksidu ant odos ar fetro.
• Kadangi grafitas minkštas, laikykite lengvą spaudimą, kad išvengtumėte „įdubimų“ (undercutting) rankų zonose.

Pakreipk ir stebėk

Apšvieskite nedidele žibintuvėliu ir lėtai pakreipkite kabošoną. Šeimininko spalva kinta (pleochroizmas), o kryžius lieka tamsus – paprastas būdas kalbėti apie kristalų optiką.

Atsek bėgius

Išilginėje plokštelėje plona rodykle persekite du tamsius „bėgius“, parodydami, kad tai tie patys intarpai, kurie skerspjūvyje sudaro kryžių. 3D „aha“ akimirka.