Dūminis kvarcas
Linas JuozėnasShare
Dūminis kvarcas
Nuo lengvo pilko rūko iki beveik juodos gelmės – skaidrus kvarcas, kurio kristalinėje gardelėje natūrali spinduliuotė sukūrė rusvus ir dūminius atspalvius.
Dūminis kvarcas nėra padengtas dūmais ir jo spalvos nesukuria suodžiai. Ji atsiranda pačioje kristalo struktūroje, kai aliuminio turintį kvarcą ilgą laiką veikia aplinkinių uolienų spinduliuotė.
Dūminio kvarco gelmė
Dūminis kvarcas gali būti vos pastebimai pilkas, lyg skaidrų kristalą būtų palietęs rytinis rūkas. Kiti egzemplioriai tampa medaus rudumo, arbatos spalvos, tamsiai kaštoniniai arba beveik nepermatomai juodi.
Visos šios spalvos priklauso tam pačiam mineralui – kvarcui, kurio cheminė formulė yra SiO₂.
Kvarco gardelėje dalį silicio atomų gali pakeisti nedidelis aliuminio kiekis. Natūrali jonizuojančioji spinduliuotė pakeičia elektronų pasiskirstymą ir sukuria šviesą sugeriančius spalvos centrus.
Kuo tokių centrų daugiau, tuo kristalas paprastai atrodo tamsesnis. Spalva gali pasiskirstyti tolygiai, susitelkti zonose arba būti ryškesnė prie kristalo viršūnės ir augimo sluoksnių.
Dūminis kvarcas dažnai randamas granitiniuose pegmatituose, hidroterminėse gyslose, kalnų plyšiuose ir metamorfinėse uolienose.
Jis gali augti kaip pavienė šešiakampę prizmę primenanti smailė, kristalų grupė, dvigalvis kristalas, skeletinė forma arba įspūdinga dūminė drūza.
Labai tamsi ruda ar juoda atmaina tradiciškai vadinama morionu. Škotijoje randamas gelsvai rudas dūminis kvarcas žinomas Cairngorm vardu.
Istorinis pavadinimas „dūminis topazas“ yra klaidinantis. Dūminis kvarcas nėra topazas – šie mineralai skiriasi chemine sudėtimi, kietumu ir kristaline struktūra.
Magijoje dūminis kvarcas gali simbolizuoti aiškumą šešėlyje, tvirtą pagrindą, ribas, susikaupimą ir gebėjimą paleisti tai, kas jau išsisklaidė kaip dūmai.
Dūminio kvarco mineralinė prigimtis
Dūminis kvarcas yra makrokristalinė kvarco atmaina. Jo pagrindinė formulė – SiO₂.
Jis turi tas pačias pagrindines fizines savybes kaip kalnų krištolas, ametistas ir citrinas. Skirtumą daugiausia sukuria spalvos centrai bei nedidelės priemaišos kristalinėje gardelėje.
Silicio dioksidas
Silicio ir deguonies tetraedrai jungiasi į vientisą trimatę kristalinę struktūrą.
Moso kietumas
Kvarcas atsparus daugeliui kasdienių įbrėžimų, tačiau gali būti pažeistas smūgio.
Tankis
Tipinis kvarco santykinis tankis, šiek tiek kintantis dėl įtrūkimų ir intarpų.
Kristalų sistema
Išorėje dažnai matoma šešiasienė prizmė, nors tikroji simetrija trigonalinė.
| Mineralas | Dūminis kvarcas |
|---|---|
| Cheminė formulė | SiO₂ |
| Mineralų klasė | Oksidai, tektosilikatinės struktūros silicio dioksidas |
| Kristalų sistema | Trigonalinė |
| Spalva | Pilkai ruda, gelsvai ruda, arbatos spalvos, tamsiai ruda arba beveik juoda |
| Skaidrumas | Nuo skaidraus iki beveik nepermatomo |
| Blizgesys | Stiklinis |
| Kietumas | 7 pagal Moso skalę |
| Tankis | Apie 2,65 |
| Skilumas | Aiškaus skilumo nėra |
| Lūžis | Kriaukliškas arba nelygus |
| Tvirtumas | Trapus |
| Brūkšnys | Baltas |
| Lūžio rodikliai | Maždaug 1,544–1,553 |
| Dvigubas lūžis | Apie 0,009 |
| Optinis pobūdis | Vienaašis teigiamas |
| Kitos savybės | Pjezoelektrinis, optiškai aktyvus ir chirališkas |
Kriaukliškas lūžis
Kvarcas neturi tobulo skilumo, todėl lūždamas dažnai sukuria išlenktus, kriauklę primenančius paviršius.
Kietumas saugo nuo įbrėžimų, tačiau neapsaugo nuo staigaus smūgio. Ypač jautrios yra ilgos kristalų viršūnės, ploni kraštai ir jau įtrūkę egzemplioriai.
Pjezoelektrinės savybės
Suspaustas kvarco kristalas gali sukurti elektrinį potencialą, o elektriniame lauke – nežymiai deformuotis.
Dėl šios savybės labai grynas kvarcas naudojamas laikrodžiuose, jutikliuose ir dažnio valdymo įrenginiuose.
Dūminės spalvos kilmė
Grynas kvarcas yra bespalvis. Kad atsirastų dūminė spalva, kristalo gardelėje paprastai turi būti nedidelis aliuminio kiekis.
Aliuminio atomas gali pakeisti dalį silicio atomų. Kad būtų išlaikyta elektrinė pusiausvyra, šalia atsiranda papildomi teigiami jonai, pavyzdžiui, vandenilis, litis arba natris.
Natūrali spinduliuotė pakeičia kai kurių elektronų padėtį. Taip atsiranda spalvos centrai, sugeriantys dalį matomos šviesos.
Nuo skaidrumo iki moriono
Pilkšvas rūkas
Nedidelė spalvos centrų koncentracija suteikia vos pastebimą pilką ar gelsvai rudą toną.
Arbatos ir medaus atspalviai
Spalva tampa sodresnė, tačiau pro kristalą vis dar lengvai praeina šviesa.
Morionas
Labai stipri spalva kristalą paverčia tamsiai rudu arba beveik juodu.
Natūrali spinduliuotė
Dūminę spalvą dažniausiai sukuria aplinkinėse uolienose esančių radioaktyviųjų elementų skleidžiama spinduliuotė.
Procesas gali tęstis tūkstančius ar milijonus metų.
Pats nusidažęs kvarcas dėl to netampa stipriai radioaktyvus. Spinduliuotė pakeičia elektronų būseną, o ne paverčia kvarcą nauju radioaktyviu mineralu.
Spalvų zonos
Spinduliuotės poveikis, aliuminio pasiskirstymas ir kristalo augimo istorija ne visada vienodi.
Todėl galima pamatyti:
- Tamsesnes kristalo viršūnes.
- Šviesesnį skaidrų pagrindą.
- Juostas, trikampius ir augimo sluoksnius.
- Vienoje pusėje stipresnę spalvą.
- Dūminio kvarco ir ametisto zonas viename kristale.
- Skaidrius langus tamsioje masėje.
Kaitinimas
Kaitinant spalvos centrai gali persitvarkyti arba išnykti. Dūminis kvarcas gali pašviesėti, tapti bespalvis arba įgauti gelsvų tonų.
Kai kuri dūminė medžiaga kaitinama naudojama citriną primenančiai spalvai gauti.
Rezultatas priklauso nuo kilmės, priemaišų, temperatūros ir kaitinimo trukmės.
Saulės šviesa
Daug dūminio kvarco įprastoje aplinkoje spalvą išlaiko gerai. Vis dėlto kai kurie egzemplioriai ilgai laikomi stiprioje saulėje gali palaipsniui pašviesėti.
Vertingą kristalą saugiau laikyti atokiau nuo nuolatinės kaitrios saulės ir aukštos temperatūros.
Kaip susidaro dūminis kvarcas?
Dūminio kvarco kristalas pirmiausia turi susiformuoti kaip kvarcas. Dūminė spalva gali atsirasti vėliau, kai jau užaugusį kristalą veikia natūrali spinduliuotė.
Ilga kristalo kelionė
Silicio turtingas skystis patenka į ertmę
Karštas hidroterminis tirpalas arba vėlyvas magminis lydalas perneša ištirpusį silicį.
Prasideda kvarco kristalizacija
Silicio ir deguonies tetraedrai jungiasi į pasikartojančią kvarco kristalinę gardelę.
Į gardelę patenka nedidelis aliuminio kiekis
Aliuminis pakeičia dalį silicio ir sukuria būsimos dūminės spalvos prielaidas.
Kristalas ilgai lieka uolienoje
Aplinkinės uolienos skleidžia silpną natūralią jonizuojančiąją spinduliuotę.
Susidaro spalvos centrai
Pakinta elektronų pasiskirstymas, todėl kristalas pradeda sugerti dalį matomos šviesos.
Erozija atveria kristalą
Kalnai ir uolienos palaipsniui dyla, o kristalas pasiekia paviršių arba yra atrandamas kasyboje.
Granitiniai pegmatitai
Pegmatitai susidaro iš vėlyvų vandens ir lakiųjų elementų turtingų granitinės magmos likučių.
Juose kristalai gali augti labai dideli, nes skysčiai lengvina elementų judėjimą, o ertmėse lieka daugiau vietos.
Dūminis kvarcas pegmatituose gali augti kartu su:
- Lauko špatais.
- Žėručiais.
- Turmalinais.
- Berilais.
- Topazu.
- Fluoritu.
Alpių plyšiai
Kalnų formavimosi metu uolienose atsiveria plyšiai, kuriais cirkuliuoja karšti mineraliniai skysčiai.
Jiems vėstant ant plyšių sienelių gali augti kvarcas, chloritas, aduljaras, kalcitas ir kiti mineralai.
Tokie dūminiai kristalai dažnai būna skaidrūs, aiškiomis viršūnėmis ir gražiomis augimo žymėmis.
Metamorfinės uolienos
Dūminis kvarcas taip pat randamas gneisuose, skalūnuose ir kitose pakitusiose uolienose.
Ten kristalai gali augti plyšiuose, gyslose arba išlikti senesnių uolienų dalimi.
Dūminio kvarco formos ir atmainos
Dūminis kvarcas gali augti beveik visomis makrokristaliniam kvarcui būdingomis formomis.
Prizminis kristalas
Šešiasienę prizmę primenantis kūnas su romboedrinėmis arba piramidės formos viršūnėmis.
Kristalų drūza
Daugybė smailių auga ant bendros matricos ir sudaro dūminį kristalų lauką.
Viršūnės abiejuose galuose
Kristalas auga laisvoje ertmėje ir gali suformuoti dvi natūralias viršūnes.
Laiptuotas augimas
Kraštai auga greičiau už vidurį, todėl atsiranda langai, įdubos ir sluoksniuotos sienelės.
Labai tamsus kvarcas
Tamsiai rudas arba beveik juodas dūminis kvarcas, kartais praleidžiantis šviesą tik kraštuose.
Škotijos dūminis kvarcas
Gelsvai rudas ar sodriai rudas kvarcas, pavadintas Cairngorm kalnų vardu.
Įtraukimai
Dūminio kvarco viduje gali būti kitų mineralų, skysčių arba dujų intarpų.
- Chlorito žvynelių ir fantomų.
- Rutilo arba turmalino adatėlių.
- Žėručio plokštelių.
- Lauko špatų fragmentų.
- Skysčio ir dujų burbuliukų.
- Užgijusių vidinių plyšių.
Fantomai
Kristalo augimas gali laikinai sustoti. Jo paviršių padengia chloritas, geležies oksidai arba kitas mineralas, o vėliau kvarcas auga toliau.
Viduje išlieka ankstesnės viršūnės kontūras – mineralinis fantomas, žymintis vieną kristalo gyvenimo etapą.
Žvaigždinis dūminis kvarcas
Retais atvejais orientuoti ploni intarpai gali sukurti žvaigždės arba katės akies efektą.
Tokia medžiaga paprastai šlifuojama kabochonu, kad šviesos reiškinys būtų matomas geriausiai.
Žymios dūminio kvarco radimvietės
Dūminis kvarcas randamas daugelyje vietų, kur susidarė stambūs kvarco kristalai ir buvo pakankamai natūralios spinduliuotės jų spalvos centrams išsivystyti.
Brazilija
Brazilijos pegmatitai yra vienas svarbiausių pasaulio dūminio kvarco šaltinių.
Čia randami dideli, skaidrūs ir vienodai nusidažę kristalai, tinkami briaunavimui, raižiniams ir kolekcijoms.
Šveicarijos Alpės
Alpių plyšiuose randami skaidrūs dūminiai kristalai, neretai augantys kartu su chloritu, aduljaru ir kalcitu.
Kalnų kristalų ieškotojai tokius egzempliorius vertina dėl natūralių viršūnių, dailių augimo žymių ir istorinių radimviečių.
Škotija
Cairngorm kalnai išgarsino gelsvai rudą dūminį kvarcą, naudotą sagėms, kiltų smeigtukams, antspaudams ir kitiems dirbiniams.
Madagaskaras
Madagaskare randami skaidrūs ir tamsūs kristalai, dideli poliruojami gabalai, fantominės bei skeletinės formos.
Jungtinės Amerikos Valstijos
Dūminis kvarcas žinomas Kolorado, Naujojo Hampšyro, Šiaurės Karolinos, Kalifornijos, Meino ir kitų valstijų pegmatituose bei kalnų plyšiuose.
Kitos vietovės
- Australija.
- Namibija.
- Mozambikas.
- Pakistanas.
- Kinija.
- Rusija ir Ukraina.
Ar iš spalvos galima nustatyti kilmę?
Ne patikimai. Panašus pilkai rudas kvarcas gali susiformuoti daugelyje skirtingų vietų.
Radimvietę geriausiai patvirtina kolekcinė etiketė, dokumentuota tiekimo grandinė arba patikima radinio istorija.
Dūminio kvarco istorija ir vardai
Rudas ir dūminis kvarcas žmonėms buvo žinomas nuo senovės. Jis pjaustytas antspaudams, karoliams, amuletams, raižiniams ir dekoratyviniams indams.
Tamsi spalva leido išgauti ryškų kontrastą tarp poliruotų ir graviruotų paviršių.
Morionas
Morionu vadinamas labai tamsus dūminis kvarcas.
Šis vardas naudojamas mineralogijoje ir prekyboje, tačiau riba tarp įprasto dūminio kvarco ir moriono nėra tiksliai išmatuojama.
Paprastai morionu vadinama medžiaga, kuri atrodo tamsiai ruda, ruda su juodu tonu arba beveik nepermatoma.
Cairngorm
Cairngorm vardas kilo iš Škotijos Cairngorm kalnų.
Šios vietovės gelsvai rudas dūminis kvarcas tapo svarbia škotiškų papuošalų ir ceremonialinių dirbinių dalimi.
„Dūminis topazas“
Senesnėje juvelyrikos prekyboje dūminis kvarcas kartais vadintas dūminiu topazu.
Tai klaidinantis pavadinimas. Topazas yra aliuminio fluorosilikatas, kurio kietumas siekia 8, o dūminis kvarcas yra SiO₂, kurio kietumas – 7.
Tikslus produkto vardas turėtų būti dūminis kvarcas, o ne topazas.
Spalvos ir dūmų metafora
Vardas kilo iš išvaizdos: kristalas primena skaidrią erdvę, užpildytą pilku ar rudu dūmu.
Tikrų dūmų viduje nėra. Tai šviesos ir kristalinės gardelės sąveika.
Dūminio kvarco vardas gimė iš vaizduotės, tačiau jo spalva – iš fizikos: natūrali spinduliuotė, aliuminio pėdsakai ir elektronai kvarco gardelėje.
Dūminio kvarco apdorojimas
Dūminė spalva gamtoje susidaro veikiant natūraliai spinduliuotei. Tą patį procesą galima pagreitinti kontroliuojamai apšvitinant bespalvį kvarcą.
Dėl to rinkoje pasitaiko tiek natūraliai nusidažiusios, tiek dirbtinai patamsintos medžiagos.
Geologinė spinduliuotė
Spalva susiformuoja kristalui ilgai gulint uolienoje ir veikiant natūraliam radiacijos fonui.
Dirbtinai sustiprinta spalva
Bespalvis arba šviesus kvarcas apdorojamas spinduliuote, kad taptų tamsesnis.
Pašviesinta arba pakeista spalva
Karštis gali sumažinti dūminį toną arba sukurti gelsvą, citriną primenančią spalvą.
Ar apšvitintas kvarcas saugus?
Tinkamai atliktas komercinis apšvitinimas pakeičia spalvos centrus, tačiau pats kvarcas netampa nuolatiniu stiprios spinduliuotės šaltiniu.
Apdorojimas vis tiek turėtų būti aiškiai nurodomas, nes natūrali ir pakeista spalva kolekcinėje rinkoje vertinama skirtingai.
Labai tamsūs kristalai
Beveik juoda spalva gali būti visiškai natūrali, tačiau labai vienoda ir neįprastai tamsi pigi medžiaga dažnai būna apšvitinta.
Vien iš spalvos apdorojimo patikimai nustatyti negalima.
Padengtas kvarcas
Kai kurie dūminiai ar vaivorykštiniai gaminiai gali būti padengti plonu metaliniu sluoksniu.
Tokia danga sukuria papildomą mėlyną, auksinį, violetinį arba vaivorykštinį blizgesį.
Tai nėra natūrali dūminio kvarco spalva, todėl padengimas turėtų būti nurodomas.
Dūminio kvarco atpažinimas
Būdinga kristalo forma, stiklinis blizgesys ir kietumas dažnai leidžia atpažinti kvarcą, tačiau šlifuotuose akmenyse gali reikėti tikslesnių tyrimų.
SiO₂, kietumas 7
Stiklinis blizgesys, kriaukliškas lūžis, aiškaus skilumo nėra ir dažnai matomas spalvos zonuotumas.
Kietumas 8
Turi tobulą skilumą, didesnį tankį ir kitokius lūžio rodiklius.
Dirbtinė medžiaga
Gali turėti apvalių burbuliukų, liejimo žymių ir neturėti natūralių kvarco augimo struktūrų.
Minkštesnis karbonatas
Kietumas apie 3, tobulas romboedrinis skilumas ir kitoks optinis elgesys.
Vulkaninis stiklas
Paprastai neturi kvarcui būdingos kristalinės formos ir yra minkštesnis.
Sudėtingas borosilikatas
Dažnai turi ryškų pleochroizmą, išilgines kristalo rieves ir kitokį skerspjūvį.
Kietumas
Dūminis kvarcas braižo stiklą ir paprastai nėra lengvai subraižomas plienu.
Vis dėlto kietumo bandymas gali sugadinti poliruotą akmenį, todėl vertingam dirbiniui jis netinka.
Skilumas
Topazas turi labai aiškų skilumą, o kvarcas – ne.
Natūralaus kristalo nuskilimuose kvarcas dažniau rodo kriauklišką lūžį, o ne lygią skilimo plokštumą.
Vidiniai požymiai
Natūraliame kvarce galima matyti:
- Spalvos augimo zonas.
- Užgijusius plyšius.
- Skysčių intarpus.
- Mineralines adatėles ir plokšteles.
- Fantominius sluoksnius.
- Natūralias kristalo augimo linijas.
Laboratoriniai metodai
Patikimam nustatymui naudojami:
- Lūžio rodiklio matavimas.
- Poliariskopas.
- Ramanų spektroskopija.
- Infraraudonųjų spindulių spektroskopija.
- Tankio matavimas.
- Mikroskopinis intarpų tyrimas.
Dūminio kvarco magija
Dūminis kvarcas išlaiko skaidraus kvarco struktūrą, tačiau šviesa jo viduje keliauja per pilką, rudą ar beveik juodą sluoksnį.
Todėl jis gali simbolizuoti aiškumą, kuris nėra naivus.
Tai ne visiškai balta šviesa, dar nemačiusi šešėlio, o šviesa, kuri geba pereiti per sudėtingesnę patirtį ir vis tiek išlaikyti kryptį.
Dūmai paprastai neturi pastovios formos. Jie kyla, sklaidosi ir palieka vietą naujam orui.
Dėl to dūminis kvarcas dažnai pasirenkamas paleidimo, perėjimo ir senų sluoksnių išsklaidymo simbolikai.
Ruda spalva sieja jį su žeme, medžių kamienais, šaknimis, uolomis ir fiziniu pagrindu.
Skaidrumas primena, kad įžeminimas neturi reikšti sustingimo ar vaizduotės praradimo.
Įžeminimą
Sugrįžimą prie kūno, vietos, laiko ir realiai turimų išteklių.
Aiškumą šešėlyje
Gebėjimą matyti kryptį net tuomet, kai visa aplinka nėra visiškai skaidri.
Paleidimą
Dūmų judėjimą, kuriame sena forma išsisklaido ir atlaisvina erdvę.
Ribas
Tamsesnį kontūrą, padedantį atskirti savo atsakomybę nuo svetimos.
Susikaupimą
Dėmesio sugrąžinimą nuo daugybės miglotų minčių prie vieno aiškaus žingsnio.
Vidinę ugnį
Primena, kad dūmai dažnai rodo anksčiau degusią arba vis dar rusenančią ugnį.
Rūko išsklaidymo praktika
Įvardykite rūką
Užrašykite vieną situaciją, kurioje šiuo metu trūksta aiškios krypties.
Atskirkite faktus nuo dūmų
Vienoje pusėje surašykite, ką tikrai žinote, kitoje – spėjimus ir baimes.
Pasirinkite matomą žingsnį
Nebūtina iškart matyti viso kelio. Pakanka nustatyti artimiausią veiksmą, kurį galima atlikti dabar.
Palikite likusiam rūkui laiko
Ne kiekvienas atsakymas turi atsirasti tą pačią akimirką. Kai kurios kryptys išryškėja judant.
Paleidimo simbolika
Pasirinkite vieną dalyką, kurio nebereikia neštis į kitą gyvenimo etapą.
Tai gali būti:
- Pasenęs planas.
- Neįvykdomas lūkestis.
- Svetima atsakomybė.
- Nuolat kartojamas paaiškinimas.
- Daiktas be paskirties.
- Ryšys, kurį palaiko tik įprotis.
Užrašykite, ką šis dalykas kadaise jums suteikė, ir kodėl dabar jo vaidmuo pasibaigė.
Paleidimas gali būti ne istorijos neigimas, o pripažinimas, kad dūmai jau atliko savo kelią.
Ribų akmuo
Dūminio kvarco tamsus kontūras gali tapti sąmoningų ribų simboliu.
Užrašykite keturis sakinius:
- Ką aš galiu padaryti?
- Ko padaryti negaliu?
- Už ką esu atsakingas?
- Ką turiu palikti kitų atsakomybei?
Riba nėra siena aplink visą gyvenimą. Ji yra aiški vieta, kurioje baigiasi viena atsakomybė ir prasideda kita.
Kristalo viršūnės praktika
Pažvelkite į natūralią kvarco viršūnę. Daugybė plokštumų susitinka viename aiškiame taške.
Pasirinkite vieną dabartinį tikslą ir surašykite jo pagrindines dalis:
- Kodėl jis svarbus?
- Kokio darbo reikės?
- Ką jau turite?
- Kokia viena kryptis sujungia visas dalis?
Dūminis kvarcas ir čakrų simbolika
Dūminis kvarcas dažniausiai siejamas su šaknies čakros simbolika: pagrindu, saugumu, ryšiu su Žeme, ribomis ir praktiniu veiksmu.
Skaidresnės jo zonos gali priminti aukštesnių centrų šviesą, nusileidžiančią į kasdienį gyvenimą.
Tai leidžia akmenį matyti kaip tiltą tarp vizijos ir veiksmo: idėja tampa prasminga, kai įgyja vietą, laiką ir konkretų kitą žingsnį.
Dūminio kvarco talismanas
Pasirinkite vieną sakinį, kurį norite susieti su akmeniu:
- „Net rūke galiu matyti kitą žingsnį.“
- „Paleidžiu tai, kas jau atliko savo vaidmenį.“
- „Mano ribos saugo mano kryptį.“
- „Vaizduotę sujungiu su tvirtu pagrindu.“
Dūminio kvarco magija gali būti šviesa, kuri nebijo šešėlio – tvirtas pagrindas, išsisklaidantis rūkas ir aiški kristalo viršūnė, rodanti kitą žingsnį.
Dūminio kvarco naudojimas ir priežiūra
Dėl 7 kietumo dūminis kvarcas tinka daugeliui papuošalų, dekoratyvinių dirbinių ir kolekcinių formų.
Didžiausią pavojų jam kelia ne įprasta drėgmė, o stiprūs smūgiai, staigūs temperatūros pokyčiai ir abrazyvinės medžiagos.
Juvelyriniai akmenys
Skaidrus dūminis kvarcas gali būti briaunuojamas dideliais ir ryškiais akmenimis.
Intarpų ir žvaigždžių medžiaga
Išgaubtas paviršius tinka akmenims su fantomais, katės akimi ar žvaigždės efektu.
Kolekcinės smailės
Natūralios viršūnės, drūzos ir skeletinės formos dažnai paliekamos nešlifuotos.
Rutuliai ir figūros
Dideli skaidrūs gabalai naudojami rutuliams, bokšteliams ir skulptūroms.
Pakabukai ir auskarai
Paprastai patiria mažiau smūgių negu žiedai ar laisvos apyrankės.
Apsaugotas įtvirtinimas
Kvarcas pakankamai kietas, tačiau išsikišę kampai gali nuskilti nuo stipraus smūgio.
Kasdienis valymas
Saugiausias būdas valyti:
- Drungnas vanduo.
- Švelnus muilas.
- Minkšta šluostė.
- Minkštas šepetėlis.
Po valymo akmenį reikia gerai nuskalauti ir švelniai nusausinti.
Ultragarsinis valymas
Vientisas, neįtrūkęs kvarcas dažnai gali toleruoti ultragarsą, tačiau tai nėra saugiausias universalus pasirinkimas.
Ultragarso reikėtų vengti, jeigu kristalas turi:
- Vidinių plyšių.
- Skysčio intarpų.
- Priklijuotų dalių.
- Metalinę arba sintetinę dangą.
- Trapias kristalų viršūnes.
- Nežinomą apdorojimo istoriją.
Garai ir karštis
Garinio valymo geriau vengti. Staigus karštis gali išplėsti vidinius įtrūkius ir pakeisti dūminę spalvą.
Kristalo nereikėtų:
- Kaitinti prie žvakės.
- Dėti į orkaitę.
- Valyti verdančiu vandeniu.
- Palikti ant radiatoriaus.
- Staiga perkelti iš šalčio į karštį.
- Lituoti neišėmus iš papuošalo.
Saulės šviesa
Trumpas buvimas dienos šviesoje paprastai nekelia problemų.
Kolekcinio kristalo nereikėtų mėnesius laikyti kaitrioje saulėtoje palangėje, nes kai kurių egzempliorių spalva gali palaipsniui pašviesėti.
Smūgiai
Kvarco kietumas nereiškia, kad jis negali skilti.
Papuošalą verta nusiimti:
- Sportuojant.
- Dirbant su įrankiais.
- Atliekant statybos darbus.
- Tvarkant namus.
- Keliant sunkius daiktus.
- Maudantis baseine arba sūkurinėje vonioje.
Cheminės medžiagos
Pats kvarcas gana atsparus daugeliui silpnų buitinių medžiagų, tačiau papuošalo metalas, klijai ir dangos gali būti jautresni.
Geriau vengti:
- Stiprių rūgščių.
- Šarmų.
- Baliklio.
- Abrazyvinių miltelių.
- Metalo valiklių ant akmens.
- Ilgo kontakto su chloru.
Laikymas
Dūminį kvarcą geriausia laikyti atskirame minkštame maišelyje arba papuošalų dėžutės skyriuje.
Jis gali subraižyti minkštesnius mineralus, o pats būti pažeistas topazo, korundo ar deimanto.
Skaidrūs rutuliai ir saulė
Skaidrus ar pusiau skaidrus dūminio kvarco rutulys gali veikti kaip lęšis ir sutelkti saulės šviesą.
Rutulio nereikėtų palikti tiesioginėje saulėje šalia popieriaus, audinių, medienos arba kitų degių paviršių.
Paprastai saugiau
- Drungnas vanduo
- Švelnus muilas
- Minkšta šluostė
- Rankinis valymas
- Atskiras laikymas
Geriau vengti
- Staigaus kaitinimo
- Garų
- Stiprių smūgių
- Abrazyvinių valiklių
- Ilgos kaitrios saulės
- Ultragarso įtrūkusiam kristalui
Ką dar verta žinoti apie dūminį kvarcą?
Kas yra dūminis kvarcas?
Tai pilkai ruda arba tamsiai ruda makrokristalinė kvarco atmaina, kurios formulė SiO₂.
Kodėl jis dūminis?
Spalvą sukuria aliuminio turinčiame kvarce natūralios spinduliuotės suformuoti elektroniniai spalvos centrai.
Ar dūminio kvarco viduje yra dūmų?
Ne. Dūminė išvaizda yra šviesos sugerties kristalinėje gardelėje rezultatas, o ne dūmų arba suodžių intarpai.
Ar dūminis kvarcas radioaktyvus?
Jo spalva gali susiformuoti dėl natūralios spinduliuotės, tačiau pats nusidažęs kvarcas paprastai netampa stipriai radioaktyvus.
Kas yra morionas?
Morionu vadinamas labai tamsus dūminis kvarcas, kuris gali būti beveik juodas ir praleisti mažai šviesos.
Kas yra Cairngorm kvarcas?
Tai Škotijos Cairngorm kalnų vardu pavadintas gelsvai arba sodriai rudas dūminis kvarcas.
Ar dūminis kvarcas yra topazas?
Ne. Pavadinimas „dūminis topazas“ yra klaidinantis. Dūminis kvarcas yra SiO₂, o topazas – kitas mineralas.
Koks dūminio kvarco kietumas?
7 pagal Moso skalę. Jis atsparus daugeliui įbrėžimų, tačiau gali nuskilti nuo smūgio.
Ar dūminis kvarcas gali būti beveik juodas?
Taip. Labai tamsus natūralus arba apšvitintas dūminis kvarcas gali atrodyti beveik nepermatomas.
Ar dūminis kvarcas gali būti apšvitintas?
Taip. Bespalvis arba šviesus kvarcas gali būti dirbtinai apšvitintas, kad įgytų tamsesnę dūminę spalvą.
Ar galima atskirti natūralią ir dirbtinę spalvą?
Ne visada. Vien iš spalvos apdorojimo patikimai nustatyti negalima, todėl svarbi kilmės informacija ir laboratorinis tyrimas.
Ar dūminis kvarcas išblunka saulėje?
Dauguma egzempliorių gana stabilūs, tačiau kai kurie ilgai laikomi stiprioje saulėje gali pašviesėti.
Ar kaitinant jis pakeičia spalvą?
Taip. Karštis gali pašviesinti dūminę spalvą, padaryti kristalą bespalvį arba suteikti gelsvų tonų.
Kur randamas dūminis kvarcas?
Granitiniuose pegmatituose, hidroterminėse gyslose, kalnų plyšiuose ir metamorfinėse uolienose.
Ar dūminį kvarcą galima plauti vandeniu?
Taip. Jį galima valyti drungnu vandeniu, švelniu muilu ir minkšta šluoste.
Ar galima naudoti ultragarsinį valymą?
Vientisas kvarcas dažnai jį toleruoja, tačiau įtrūkusiems, dengtiems arba daug intarpų turintiems kristalams saugiau rinktis rankinį valymą.
Ar galima valyti garais?
Geriau vengti. Staigus karštis gali pakeisti spalvą arba išplėsti vidinius įtrūkius.
Ar dūminis kvarcas tinka kasdieniams papuošalams?
Taip. Jo kietumas gana didelis, tačiau papuošalą vis tiek reikėtų saugoti nuo stiprių smūgių ir staigių temperatūros pokyčių.
Kaip dūminis kvarcas naudojamas magijoje?
Jis dažnai pasirenkamas įžeminimo, ribų, susikaupimo, paleidimo, aiškumo ir praktinio veiksmo simbolikai.
Ką dūminis kvarcas palieka mūsų vaizduotėje?
Dūminis kvarcas prasideda kaip tas pats skaidrus silicio dioksido kristalas, kurį pažįstame kaip kalnų krištolą.
Jo struktūroje lieka nedideli aliuminio pėdsakai. Ilgą laiką aplinkinės uolienos skleidžia silpną natūralią spinduliuotę.
Elektronai pakeičia savo padėtį, o kristalas pradeda sugerti dalį pro jį keliaujančios šviesos.
Taip skaidrumas tampa pilkas, pilkumas – rudas, o ruda spalva gali sutirštėti iki beveik juodo moriono.
Kristalas išlieka kvarcu.
Jo cheminė formulė nepasikeičia, tačiau šviesa jame pradeda keliauti kitaip.
Tai gali tapti gražiu priminimu, kad pasikeitusi išvaizda nebūtinai reiškia prarastą esmę.
Patirtis gali suteikti daugiau šešėlių, sluoksnių ir sudėtingesnių atspalvių.
Tačiau kristalo struktūra vis tiek gali išlaikyti aiškią kryptį ir šviesą.
Dūmai simboliškai kyla, juda ir išsisklaido.
Jie ne visada prašo kovoti. Kartais pakanka atverti erdvę, kad tai, kas jau nebereikalinga, galėtų palaipsniui pasišalinti.
Ruda spalva grąžina prie žemės. Kvarco viršūnė vis tiek rodo aukštyn.
Todėl dūminis kvarcas gali sujungti dvi kryptis: šaknis ir viziją, pagrindą ir vaizduotę, realų žingsnį ir platesnį tikslą.
Jis nereikalauja, kad visas kelias būtų matomas iš karto.
Net rūke galima pamatyti artimiausią akmenį po kojomis, išlaikyti kryptį ir judėti toliau.
Dūminis kvarcas yra šviesa, keliavusi per šešėlį – skaidrus kristalas su žemės spalva, tvirtas pagrindas po rūku ir viršūnė, primenanti, kad kitas žingsnis neprivalo laukti, kol išnyks visas neaiškumas.