Kas tai

Iolitas — tai skaidrus iki pusiau skaidraus kordierito (magnio–geležies–aliuminio ciklosilikato) brangakmenis, sudarytas iš šešianarių silikatinių žiedų. Nors kristalinė sistema ortorombinė, dėl pasikartojančio dvinimo dažnai auga pseudoheksagonaliais kontūrais.

Pavadinimas ir sinonimai

Iolite kilęs iš graikų ios („violetinis“). Istorinės pravardės: „vandens safyras“ dėl mėlynos išvaizdos ir skaidrumo bei dichroit dėl spalvų kaitos (šiandien sakome trichroizmas).

Metamorfinės šaknys

Kordieritas auga aliuminiu turtingose pelitinėse uolienose (molingos nuosėdos) esant žemam slėgiui ir aukštai temperatūrai. Tai klasikinis kontaktinių aureolių ir aukštatemperatūrinių regioninių juostų indeksinis mineralas.

Magminiai draugai

Iolitas taip pat pasitaiko granituose ir pegmatituose, kai lydalo sudėtis turtinga Al ir skurdi vandeniu. Jo kanalai gali talpinti šiek tiek H₂O/CO₂, įrašydami uolienos lakiųjų komponentų istoriją.

Dažni kaimynai

Biotitas, silimanitas, andalūzitas, granatas, spinelis, lauko špatas ir kvarcas; žvirgžduose iolitas randamas kaip apvalinti akmenėliai greta safyro, cirkono ir granato.

Paletė ir ašys

• Violetiškai mėlyna — viena optinė kryptis (pagrindinė žvaigždė).
• Blyškiai melsvai pilka — kita kryptis.
• Šiaudinė/ beveik bespalvė — trečioji kryptis.

Kokią spalvą matote, priklauso nuo orientacijos. Sukite kristalą po lempa — akmuo tyliai perbėgs per savo trijulę.

Kodėl taip vyksta

Gardos sandara skirtingomis kryptimis sugeria skirtingus bangos ilgius; iš kiekvienos ašies išeinanti šviesa neša kitokį spalvinį balansą. Per dichroskopą iolitas garsiai rodo tris atskirus langus.

Namų mini eksperimentas: laikykite iolitą virš balto lapo, pašvieskite maža kišenine lempa ir lėtai sukiokite — stebėkite, kaip violetinė virsta pilkai dūmine, o tada šiaudine. Mokslas, tik gražiai.

Dažni vaizdai

Smailūs siūleliai ar plokštelės (mika, hematitas), smulkūs kristalai (cirkonas, apatitai) ir skysčio „pirštų atspaudai“. Orientuotos plokštelės gali sukurti subtilų aventurescencinį blizgesį — kartais vadinamą „kraujuotu iolitu“.

Reti reiškiniai

Katės akis (chatoyance) atsiranda, kai lygiagretūs plaušeliai išsklaido šviesą į vieną brūkšnį. Nedažnas, bet džiuginantis reiškinys.

Dvinimas ir įtempimai

Pasikartojantis dvinimas kuria pseudoheksagonalius kontūrus; vidiniai įtempimai po poliarizuota šviesa gali duoti anomalinės birefringencijos raštus.

Safyras (mėlynas korundas)

Didesnis SG (~4,0) ir RI (~1,76); ne toks stiprus pleochroizmas; dažnai „aštresnis“ spindesys.

Tanzanitas (zoisitas)

Taip pat pleochroinis, bet RI aukštesnis (~1,69–1,70), skiriasi dispersija/blizgesys. Tanzanito trijulė — mėlyna/violetinė/raudonai rusva, o ne mėlyna/pilka/šiaudinė.

Spinelis (mėlynas)

Kubinė sistema; vienalūžis; SG ~3,6; paprastai be stipraus pleochroizmo. RI ~1,72.

Ametistas

Mažesnis RI (~1,54–1,55) ir silpnas dichroizmas; atspalvis linksta į purpurinį, o ne į violetiškai mėlyną.

Stiklas

Dažnai turi burbuliukų/srauto linijų; nėra trichroizmo. RI apie 1,50; SG mažesnis nei panašaus dydžio iolito.

Greitas sąrašas

• Sukant matosi trys skirtingos spalvos.
• RI — viduriniai 1,5; SG ~2,6.
• Ortorombinė sistema; prastas skilimas; trapus lūžis.

Indijos subkontinentas ir Indijos vandenynas

Indija (Tamil Nadu ir gretimos juostos) ir Šri Lanka — seniai žinomi brangakmeninio iolito šaltiniai iš metamorfinių kompleksų ir upių žvirgždų.

Rytų Afrika ir Madagaskaras

Tanzanija, Kenija, Mozambikas ir Madagaskaras tiekia violetiškai mėlyną medžiagą iš amfibolitinės–granulitinės facijos uolienų.

Europa ir toliau

Norvegijoje, Suomijoje ir kai kuriose Ispanijos vietose kordieritas aptinkamas metamorfiniuose kompleksuose; brangakmeniniai telkiniai sporadiškai pasitaiko ir Brazilijoje, Mianmare.

Geologinis kontekstas

Galvokite apie aliuminiu turtingas nuosėdas, kaitintas sausomis sąlygomis — kontaktinės aureolės aplink granitus ir aukštatemperatūrinės regioninės juostos yra „geri kaimynai“.

Kasdienis naudojimas

• Kietumas padeda atsispirti įbrėžimams, bet iolitas — trapas. Saugokite briaunas ir kampus.
• Pakelia įprastą šviesą ir temperatūrą; venkite staigių terminio šoko šuolių.

Valymas

• Drungnas vanduo + švelnus muilas + minkštas šepetėlis; nuskalaukite ir nusausinkite.
• Venkite ultragarso/garų, jei akmuo įtrūkęs ar gausiai įtrauktas.

Laikymas ir eksponavimas

• Laikykite atskirai nuo kietesnių gemų; minkštas maišelis ar išklota dėžutė išsaugo poliruotą paviršių.
• Šoninis apšvietimas ~30° kampu nuotraukose nuostabiai parodo pleochroizmą.

„Vikingų saulės akmens“ istorija

Populiari hipotezė teigia, kad normanai galėjo naudoti poliarizuojančius kristalus, tokius kaip kordieritas, turmalinas ar Islando špatas, kad per debesis surastų saulę. Nesvarbu, ar tai buvo iolitas, tai puiki tema kalbėti apie šviesos poliarizaciją ir pleochroizmą.

Paprastas eksperimentas

Padėkite iolitą ant atspausdinto teksto ir sukiokite po stalinės lempos šviesa. Nupieškite tris matytus atspalvius ir pažymėkite rodyklėmis atitinkamas kryptis. Tai būdas susipažinti su kristalografija be lygčių.