Įvairiaspalvis turmalinas
Linas JuozenasShare
Įvairiaspalvis turmalinas
Įvairiaspalvis turmalinas yra turmalino kristalas arba kristalų sankaupa, kurioje augimo metu susiformavo dvi ar daugiau aiškiai skirtingų spalvinių zonų. Turmalinas nėra viena paprastos sudėties mineralų rūšis – tai didelė ir chemiškai lanksti boro silikatų grupė. Pegmatitiniam lydalui ir vėlyviems mineraliniams skysčiams palaipsniui keičiant savo sudėtį, tas pats augantis kristalas gali vienu metu įrašyti kelias geochemines epochas: žalią pradžią, rausvą vidurį, mėlyną kraštą ar koncentrinę „arbūzo“ struktūrą.
Ne atskira mineralų rūšis, o turmalino kristalas, kurio skirtingi augimo sluoksniai išsaugojo skirtingą cheminę aplinką
Turmalinai sudaro sudėtingą mineralų grupę. Jų kristalinė struktūra gali priimti daugybę skirtingų elementų, todėl chemija ir spalva kinta gerokai stipriau nei daugelyje paprastesnių mineralų.
Spalvinguose pegmatituose dažniausiai sutinkamas elbaitas – ličio ir aliuminio turtingas turmalinas, galintis būti rausvas, žalias, mėlynas, gelsvas ar beveik bespalvis.
Vienam kristalui augant ilgą laiką, aplink jį esantis lydalas ar hidroterminis skystis nuolat keičiasi. Kai vienų elementų sumažėja, o kitų padaugėja, naujas kristalo sluoksnis gali būti jau visai kitos spalvos.
Dėl to spalvinė riba turmaline dažnai yra tikras geocheminis įvykis – akimirka, kai augimo terpė tapo kitokia.
Įvairiaspalvio turmalino esmė: skirtingos spalvos nėra atsitiktinis paviršiaus raštas. Jos dažnai žymi realius kristalo augimo etapus ir besikeičiančią jo aplinkos chemiją.
Elbaitas
Viena spalvingiausių turmalino rūšių, ypač dažna ličio turtinguose granitiniuose pegmatituose.
Liddikoatitas
Kalcio turtingas turmalinas, taip pat galintis pasižymėti nepaprastai sudėtingu koncentriniu spalvų zoniškumu.
Kristalo kronika
Kiekviena nauja spalvinė juosta gali atspindėti naują skysčių, temperatūros ar elementų santykio etapą.
Kietas prizminis borosilikatas, garsėjantis stipriu pleochroizmu, išilginėmis vagelėmis ir neįprastai plačia natūralių spalvų palete
| Mineralinė klasė | Boro turintys ciklosilikatai |
|---|---|
| Mineralinė grupė | Turmalinų grupė |
| Dažna įvairiaspalvė rūšis | Elbaitas; kai kuriuose telkiniuose ir liddikoatitas bei kitos turmalino rūšys |
| Kristalų sistema | Trigonalinė |
| Kietumas | Dažniausiai apie 7–7,5 pagal Moso skalę |
| Tankis | Apytikriai apie 2,8–3,3 g/cm³, priklausomai nuo konkrečios turmalino rūšies ir sudėties |
| Skalumas | Silpnas arba praktiškai nepastebimas |
| Lūžis | Nelygus arba kriaukliškas |
| Blizgesys | Stikliškas |
| Skaidrumas | Nuo skaidraus iki nepermatomo |
| Spalvos | Žalia, rausva, raudona, mėlyna, geltona, oranžinė, violetinė, ruda, juoda ir beveik bespalvė |
| Kristalų forma | Dažniausiai ilgi prizmatiški kristalai su ryškiomis išilginėmis vagelėmis |
| Optinis reiškinys | Dažnai ryškus pleochroizmas – spalvos intensyvumas ir tonas keičiasi pagal žiūrėjimo kryptį |
| Elektrinės savybės | Piroelektrinis ir pjezoelektrinis kristalas |
Turmalinas gali priimti tiek daug skirtingų elementų, kad jo formulė labiau primena struktūrinį žemėlapį nei vieną paprastą cheminį sakinį
Turmalinų struktūroje yra žiedais sujungtų silicio ir deguonies tetraedrų, boro grupių bei kelių skirtingų kristalografinių vietų, kuriose gali įsitaisyti natris, kalcis, litis, magnis, geležis, manganas, aliuminis ir kiti elementai.
Dėl šio lankstumo viena turmalino kristalo dalis gali būti turtingesnė manganu, kita – geležimi, trečia – ličiu ar kitais elementais.
Turmalino grupės mineralai todėl ypač gerai išsaugo aplinkos cheminius pokyčius. Geologai jų zonuotumą gali naudoti kaip informaciją apie pegmatito arba metamorfinės sistemos evoliuciją.
Boras
Esminė turmalino struktūros dalis, dažnai koncentruojama vėlyvuose granitinių lydalų ir skysčių etapuose.
Litis
Svarbus daugelio spalvingų elbaito kristalų chemijai ir dažnai susijęs su labai evoliucionavusiais pegmatitais.
Geležis ir manganas
Vieni svarbiausių spalvą keičiančių elementų, kurių santykis stipriai veikia žalius, mėlynus, rausvus ir tamsius atspalvius.
Turmalino spalvingumas nėra viena paprasta „priemaišos lygtis“. Spalvą gali lemti keli elementai, jų oksidacijos būsenos, tarpusavio sąveika ir kristalinės gardelės defektai.
Kristalui augant, nauja jo išorė nuolat registruoja tai, kokia chemija tuo metu supa augimo paviršių
Spalva kaip augimo žiedas
Vidinė spalva susidarė anksčiau, o išorinė – vėliau. Koncentrinės zonos gali būti skaitomos nuo kristalo centro į kraštą kaip skirtingi mineralinio tirpalo etapai.
Pradinis branduolys
Kristalas pradeda augti vienoje konkrečioje cheminėje aplinkoje ir suformuoja pirmąją spalvinę dalį.
Lydalo evoliucija
Kristalizuojantis kitiems mineralams, likusiame lydale kai kurie elementai palaipsniui koncentruojasi.
Naujas sluoksnis
Pasikeitus aplinkos chemijai, naujai prisijungiantys atomai jau sukuria kitokį optinį atsaką.
Staigi riba
Greitas skysčio sudėties pasikeitimas gali suformuoti labai aiškią spalvinę liniją.
Laipsniškas perėjimas
Lėtai keičiantis elementų santykiams spalvos gali sklandžiai pereiti viena į kitą.
Keli augimo ciklai
Sustojęs ir vėl atsinaujinęs kristalizavimas gali sukurti ypač sudėtingą kelių spalvinių juostų seką.
Spalvinė zona yra ne tik gražus raštas. Ji gali žymėti tikrą momentą, kai aplink augantį turmaliną pasikeitė temperatūra, skysčio sudėtis arba prieinamų elementų santykis.
Žalumą, rausvumą, mėlynus atspalvius ir tamsius kraštus formuoja skirtingi elementų deriniai bei jų elektroninė aplinka
Rausva ir raudona
Dažnai siejama su mangano turtinga chemija, ypač spalvinguose elbaito kristaluose.
Žalia
Gali susidaryti dėl geležies, chromo, vanadžio arba kelių elementų derinio.
Mėlyna
Dažnai susijusi su geležies būsenomis ir jų sąveika kristalinėje struktūroje.
Violetinė
Gali atsirasti sudėtingai sąveikaujant manganui, geležiai ir kristalinėms spalvos centrų būsenoms.
Geltona ir oranžinė
Dažnai susijusi su mangano bei geležies chemijos pokyčiais.
Tamsiai ruda ir juoda
Didesnis geležies kiekis gali stipriai sugerti šviesą ir sukurti labai tamsias zonas.
Vario turtingos zonos
Kai kuriuose retuose turmalinuose varis kartu su kitais elementais gali sukurti ypač ryškius mėlynus ir žalsvus tonus.
Bespalvė zona
Kai stipriai spalvinančių elementų labai nedaug, turmalinas gali būti beveik skaidrus ir bespalvis.
Defektų vaidmuo
Spalvai svarbūs ne tik elementai, bet ir jų oksidacijos būsenos, elektronų pernašos procesai bei kristaliniai defektai.
Vėlyvas granitinis lydalas prisotinamas vandens, boro ir retųjų elementų, todėl jame gali išaugti neįprastai dideli ir chemiškai zonuoti turmalino kristalai
Kristalizuojasi granitinė magma
Ankstyvieji feldšpatų, kvarco ir žėručių kristalai pašalina dalį pagrindinių elementų iš lydalo.
Likęs lydalas praturtėja
Jame palaipsniui koncentruojasi vanduo, boras, litis, fluoras ir kiti elementai.
Atsiranda didelės ertmės
Vandens turtingas lydalas tampa judresnis ir suteikia daugiau erdvės stambiems kristalams augti.
Pradeda augti turmalinas
Boro turtingoje terpėje formuojasi prizminiai kristalai, kurie gali ilgėti į laisvą pegmatito ertmę.
Keičiasi elementų santykiai
Lydalui vis labiau evoliucionuojant vienų spalvą veikiančių elementų sumažėja, kitų – padaugėja.
Užauga spalvinė seka
Kristalo vidus ir išorė išsaugo skirtingas augimo stadijas kaip rausvas, žalias, mėlynas ar kitokias zonas.
Pegmatitas yra viena geriausių natūralių „kristalų laboratorijų“: lėtas vėsimas, daug lakiųjų komponentų ir stipriai besikeičianti chemija leidžia turmalinui užaugti dideliam ir sudėtingai zonuotam.
Rausvas arba raudonas centras, apsuptas žaliu kraštu, tapo viena geriausiai atpažįstamų turmalino spalvinio zoniškumo formų
Mineralinis pjūvis, primenantis vaisių
Skersai kristalo ašies perpjautame pavyzdyje vidinis rausvas branduolys ir išorinė žalia augimo zona gali nepaprastai aiškiai atkartoti arbūzo spalvų išsidėstymą.
Rausvas branduolys
Susidarė ankstesniame augimo etape, kai kristalo aplinkos chemija buvo palanki rausvam turmalinui.
Šviesi tarpinė zona
Kartais tarp centro ir žalio krašto atsiranda beveik bespalvis arba blyškus sluoksnis.
Žalias kraštas
Susiformuoja vėliau, pasikeitus geležies, mangano ar kitų elementų santykiams.
Koncentrinė geometrija
Spalvos dažnai atkartoja trigonalinio kristalo skerspjūvio kontūrą, o ne sudaro tobulą apskritimą.
Keli žiedai
Kai kuriuose kristaluose spalvinė seka kartojasi kelis kartus ir tampa daug sudėtingesnė už klasikinį dviejų spalvų variantą.
Augimo kryptis
Skersinis pjūvis rodo augimą nuo centro į išorę, o išilginis pjūvis gali atskleisti visiškai kitokią spalvų seką.
Tas pats turmalino kristalas gali atrodyti tamsesnis viena kryptimi ir šviesesnis kita, nes skirtingai sugeria poliarizuotą šviesą
Spalva priklauso ir nuo krypties
Turmalino optinės savybės nėra vienodos visomis kristalografinėmis kryptimis. Todėl skirtingai orientuota šviesa kristale sugeriama nevienodai, o žmogaus akis mato skirtingą spalvos intensyvumą ar net šiek tiek kitokį toną.
Išilgai ašies
Spalva dažnai gali atrodyti daug tamsesnė ir stipriau prisotinta.
Skersai ašies
Tas pats kristalas gali pasirodyti šviesesnis arba turėti kitokį spalvos toną.
Spalvų zonų sąveika
Pleochroizmas gali dar labiau sustiprinti jau esančias augimo zonas ir padaryti kristalą optiškai sudėtingesnį.
Įvairiaspalvio turmalino vaizdas priklauso ne tik nuo jo chemijos, bet ir nuo to, kokiu kampu šviesa kerta kristalinę gardelę.
Pašildytas ar atvėsintas turmalinas gali sukurti priešingus elektrinius krūvius skirtinguose kristalo galuose
Turmalino kristalo struktūra nėra simetriška abiem pagrindinės ašies kryptimis. Dėl šios polinės sandaros temperatūros pokytis gali pakeisti elektrinių krūvių pasiskirstymą kristale.
Toks reiškinys vadinamas piroelektriškumu. Turmalinas taip pat pasižymi pjezoelektrinėmis savybėmis – mechaninis įtempimas gali sukelti elektrinę poliarizaciją.
Šios savybės buvo pastebėtos dar ankstyvaisiais Europos turmalino tyrimų laikais, kai pašildyti kristalai pradėdavo traukti lengvas dulkių ir pelenų daleles.
Polinė struktūra
Priešingi kristalo galai struktūriškai nėra visiškai lygiaverčiai.
Temperatūros pokytis
Keičiantis kristalinės gardelės matmenims pasikeičia vidinė elektrinė poliarizacija.
Paviršiaus krūvis
Kristalo galuose trumpam gali atsirasti priešingo ženklo elektriniai krūviai.
Spalvingiausi turmalinai dažnai randami ličio turtinguose pegmatituose, kuriuose mineralinis lydalas turėjo pakankamai laiko ir erdvės keisti savo chemiją
Brazilija
Minas Žeraiso pegmatitai garsėja žaliais, rausvais, mėlynais ir įvairiaspalviais elbaito kristalais.
Madagaskaras
Randami ypač sudėtingai zonuoti turmalinai, tarp jų liddikoatito ir elbaito kristalai su keliomis spalvų juostomis.
Afganistanas
Pegmatitai pateikia skaidrių rausvų, žalių, mėlynų ir dviejų ar daugiau spalvų turmalinų.
Pakistanas
Kalnų pegmatituose aptinkami ilgi prizminiai kristalai, kuriuose spalva gali kisti išilgai augimo ašies.
Mozambikas
Garsėja įvairių spalvų turmalinais, tarp jų ryškiai žaliais, rausvais ir mėlynais pavyzdžiais.
Nigerija
Granitiniuose pegmatituose randama spalvingų elbaitų ir kitų turmalinų.
Namibija
Kai kurie pegmatitai pateikia ryškius žalius, rausvus bei zoniškus kristalus.
Jungtinės Amerikos Valstijos
Kalifornijos ir Meino pegmatitai istoriškai garsėjo spalvingais rausvais, žaliais ir įvairiaspalviais turmalinais.
Rusija
Uralo ir kitose pegmatitinėse srityse turmalinas turi ilgą mineraloginių kolekcijų istoriją.
Turmalino vardas Europoje prigijo todėl, kad iš Pietų Azijos atkeliavę spalvingi kristalai iš pradžių buvo laikomi įvairiais skirtingais brangakmeniais
Turmalino pavadinimas siejamas su sinhalų kalbos žodžiais, iš kurių kilo europietiškos formos, apibūdinusios spalvingus akmenis iš Šri Lankos.
Į Europą atkeliavę žali, rausvi, gelsvi ir tamsūs kristalai ilgą laiką buvo painiojami su kitais mineralais, nes jų spalvų įvairovė atrodė per didelė vienai mineralinei grupei.
Vėliau mineralogija parodė, kad ši spalvų gausa kyla iš nepaprastai lankščios turmalino kristalinės chemijos.
Šiandien įvairiaspalvis turmalinas ypač įdomus tuo, kad jo spalvų seka leidžia ne tik grožėtis kristalu, bet ir pažvelgti į ilgą jo augimo istoriją.
Turmalino vardas ilgainiui sujungė akmenis, kuriuos žmonės anksčiau būtų palaikę visiškai skirtingais mineralais. Juos vienija ne spalva, o bendra kristalinė struktūra ir gimininga chemija.
Kristalas, kuris nenorėjo pasirinkti vienos spalvos
Pegmatito ertmėje išaugo mažas žalias turmalino branduolys.
„Štai mano spalva“, – tarė jis. „Vadinasi, dabar žinau, kuo būsiu.“
Tačiau lydalas aplink jį toliau keitėsi. Vienų elementų mažėjo, kitų daugėjo.
Naujas kristalo sluoksnis tapo beveik bespalvis.
„Kas atsitiko?“ – nustebo turmalinas. „Aš jau buvau žalias.“
Vėliau aplink jį išaugo rausvas sluoksnis, o dar vėliau – plona melsva zona.
„Dabar visai nebežinau, kokios spalvos esu“, – tarė kristalas.
Pegmatitas atsakė: „Tu nepraradai ankstesnių spalvų. Kiekviena jų liko tavo viduje kaip etapas, kuriame buvai kitokioje aplinkoje.“
Kai kristalas buvo atidengtas, žmogus pamatė ne spalvų nesutarimą, o visą jų seką viename kūne.
Tai nėra sena legenda. Tai kūrybinis pasakojimas, įkvėptas tikro turmalino augimo zoniškumo.
Gebėjimas keistis neprarandant ankstesnių savo sluoksnių ir suprasti, kad skirtingos gyvenimo kryptys gali priklausyti tam pačiam žmogui
Šiuolaikinėje simbolinėje kalboje įvairiaspalvis turmalinas gali būti siejamas su lankstumu, kūrybiškumu, emocinių ir intelektinių savybių derinimu, gebėjimu prisitaikyti bei išsaugoti vientisumą keičiantis aplinkybėms. Tai kūrybinė interpretacija, o ne moksliškai patvirtintas poveikis žmogui.
Žalias sluoksnis
Gali simbolizuoti augimą, gebėjimą kurti ilgalaikį pagrindą ir palaipsniui stiprėti.
Rausvas sluoksnis
Gali priminti šilumą, artumą, kūrybinį gyvybingumą ir tai, kas žmogui iš tiesų rūpi.
Mėlyna zona
Gali simbolizuoti aiškų mąstymą, perspektyvą ir gebėjimą apibrėžti tai, ką jaučiame.
Spalvinė riba
Pokytis nebūtinai panaikina ankstesnį etapą – jis gali tiesiog pradėti naują sluoksnį.
Koncentrinis augimas
Kiekviena nauja patirtis gali apgaubti senesnę, jos neištrindama.
Pleochroizmas
Tas pats žmogus ar situacija gali atrodyti kitaip pakeitus žiūrėjimo kryptį, nors pati struktūra išlieka ta pati.
Spalvų krypties ritualas
Ši sausa simbolinė praktika skirta laikui, kai vienu metu turite kelias skirtingas svarbias gyvenimo ar darbo kryptis ir norite jas sujungti, o ne priverstinai pasirinkti tik vieną.
Ko reikės
- vieno įvairiaspalvio turmalino;
- popieriaus lapo;
- rašiklio;
- trijų skirtingų, tačiau jums svarbių gyvenimo sričių.
Pirmoji spalva
Užrašykite vieną sritį, kuri šiuo metu suteikia jums stabilumo ir ilgalaikio pagrindo.
Antroji spalva
Užrašykite tai, kas suteikia daugiausia gyvybingumo, smalsumo ar kūrybinio noro.
Trečioji spalva
Užrašykite kryptį, kuri reikalauja daugiausia aiškumo, planavimo ar mokymosi.
Spalvų ribos
Pažymėkite, kur šios sritys konfliktuoja, o kur viena gali aprūpinti kitą laiku, žiniomis, energija ar ištekliais.
Vienas kristalas
Centre užrašykite vieną bendrą tikslą, kuris paaiškina, kodėl visos šios kryptys jums priklauso.
Užkalbėjimas
Padėkite turmaliną ant lapo centro ir tris kartus ištarkite:
Spalvų neslepiu, kryptis sujungiu,
keisdamasis savo visumą išlaikau ir auginu.
Užbaigimas
Pasakykite: „Man nereikia būti vienos spalvos. Galiu turėti skirtingas kryptis, mokytis iš kiekvieno etapo ir vis tiek išlikti viena auganti visuma.“
Dažniausiai kylantys klausimai apie įvairiaspalvį turmaliną
Kas yra įvairiaspalvis turmalinas?
Ar tai atskira mineralų rūšis?
Koks turmalino kietumas?
Kokia jo kristalų sistema?
Kodėl vienas kristalas turi kelias spalvas?
Kas yra arbūzinis turmalinas?
Ar spalvos tęsiasi per visą kristalą?
Kas turmaliną nudažo rausvai?
Kas sukuria žalią spalvą?
Kas yra pleochroizmas?
Ar turmalinas gali elektrintis?
Kur formuojasi spalvingi turmalinai?
Kur randami žymūs įvairiaspalviai turmalinai?
Ką įvairiaspalvis turmalinas simbolizuoja šiuolaikinėje vaizduotėje?
Įvairiaspalvis turmalinas parodo, kad pasikeitusi spalva nereiškia prarastos tapatybės – kartais ji tiesiog pažymi naują to paties augimo etapą
Jo istorija prasideda boro ir lakiųjų elementų turtingame pegmatitiniame lydale, kuriame kristalas gauna pakankamai erdvės ilgai augti.
Pirmieji sluoksniai į savo struktūrą priima vieną elementų santykį, o vėlesni – jau kitą.
Taip atsiranda žalios, rausvos, mėlynos, geltonos, bespalvės ir tamsios zonos, kurios kartu tampa mineraline visos augimo istorijos kronika.
Mineralogijoje įvairiaspalvis turmalinas yra chemiškai zonuotas turmalino grupės kristalas. Simbolinėje kalboje jis gali priminti, kad žmogaus gyvenimas taip pat gali turėti kelias skirtingas spalvas – ir nė viena jų neprivalo panaikinti ankstesnės.