Įvairiaspalvis turmalinas
Linas JuozėnasDalytis
Įvairiaspalvis turmalinas
Įvairiaspalvis turmalinas – tai turmalino kristalas arba kristalų agregatas, kuriame augimo metu susidarė dvi ar daugiau aiškiai skirtingų spalvinių zonų. Turmalinas nėra viena paprastos sudėties mineralų rūšis – tai didelė ir chemiškai įvairi boro silikatų grupė. Pamažu keičiantis pegmatitinio lydalo ir vėlyvųjų mineralų gausių fluidų sudėčiai, tas pats augantis kristalas gali užfiksuoti kelis geocheminius etapus: žalią pradžią, rausvą vidurį, mėlyną pakraštį arba koncentrinę „arbūzinę“ struktūrą.
Ne atskira mineralų rūšis, o turmalino kristalas, kurio skirtingi augimo sluoksniai išsaugojo skirtingos cheminės aplinkos pėdsakus
Turmalinai sudaro sudėtingą mineralų grupę. Jų kristalinėje struktūroje gali tilpti daug skirtingų elementų, todėl jų cheminė sudėtis ir spalva kinta gerokai labiau nei daugelio paprastesnių mineralų.
Spalvinguose pegmatituose ypač dažnas elbaitas – ličio ir aliuminio gausus turmalinas, kuris gali būti rausvas, žalias, mėlynas, gelsvas arba beveik bespalvis.
Kai vienas kristalas auga ilgą laiką, aplink jį esantis lydalas arba hidroterminis fluidas nuolat keičiasi. Vienų elementų atsargoms senkant, o kitų gausėjant, naujas kristalo sluoksnis gali įgauti visiškai kitokią spalvą.
Todėl spalvų riba turmaline dažnai žymi tikrą geocheminį įvykį – momentą, kai pasikeitė augimo aplinka.
Įvairiaspalvio turmalino esmė: skirtingos jo spalvos nėra atsitiktinis paviršiaus raštas. Jos dažnai žymi tikrus kristalo augimo etapus ir jo aplinkos cheminės sudėties pokyčius.
Elbaitas
Viena spalvingiausių turmalino rūšių, ypač dažna ličio gausiuose granitiniuose pegmatituose.
Lidikoatitas
Kalcio gausus turmalinas, kuriam taip pat gali būti būdingas nepaprastai sudėtingas koncentrinis spalvinis zoniškumas.
Kristalo metraštis
Kiekviena nauja spalvinė juosta gali atspindėti naują fluidų sudėties, temperatūros ar elementų proporcijų kaitos etapą.
Kietas prizminis borosilikatas, žinomas dėl ryškaus pleochroizmo, išilginio ruožuotumo ir neįprastai plačios natūralių spalvų paletės
| Mineralų klasė | Boro turintys žiediniai silikatai |
|---|---|
| Mineralų grupė | Turmalino grupė |
| Dažnos įvairiaspalvės rūšys | Elbaitas; kai kuriuose telkiniuose taip pat lidikoatitas ir kitos turmalino rūšys |
| Kristalų sistema | Trigonalinė |
| Kietumas | Paprastai apie 7–7,5 pagal Moso skalę |
| Tankis | Maždaug 2,8–3,3 g/cm³, priklausomai nuo konkrečios turmalino rūšies ir sudėties |
| Skalumas | Silpnas arba praktiškai nepastebimas |
| Lūžis | Nelygus arba kriaukliškas |
| Blizgesys | Stikliškas |
| Skaidrumas | Nuo skaidraus iki neskaidraus |
| Spalvos | Žalia, rožinė, raudona, mėlyna, geltona, oranžinė, violetinė, ruda, juoda ir beveik bespalvė |
| Kristalų forma | Dažniausiai ilgi prizminiai kristalai su ryškiu išilginiu ruožuotumu |
| Optinis reiškinys | Dažnai stiprus pleochroizmas – spalvos intensyvumas ir atspalvis kinta priklausomai nuo žiūrėjimo krypties |
| Elektrinės savybės | Piroelektrinis ir pjezoelektrinis kristalas |
Turmalino struktūroje gali tilpti tiek daug skirtingų elementų, kad jo formulė labiau primena struktūrinį žemėlapį nei vieną paprastą cheminį sakinį
Turmalino struktūroje yra silicio ir deguonies tetraedrų žiedų, boro grupių ir keletas skirtingų kristalografinių pozicijų, kurias gali užimti natris, kalcis, litis, magnis, geležis, manganas, aliuminis ir kiti elementai.
Dėl tokio struktūros lankstumo vienoje turmalino kristalo dalyje gali būti daugiau mangano, kitoje – geležies, o trečioje – ličio ar kitų elementų.
Todėl turmalino grupės mineralai ypač gerai išsaugo aplinkos cheminės sudėties pokyčių pėdsakus. Geologai gali naudoti jų zonuotumą kaip pegmatitinės ar metamorfinės sistemos raidos įrašą.
Boras
Esminė turmalino struktūros dalis, dažnai susitelkianti vėlyvaisiais granitinių lydalų ir fluidų raidos etapais.
Litis
Svarbus daugelio spalvingų elbaito kristalų cheminės sudėties elementas, dažnai siejamas su toli pažengusios evoliucijos pegmatitais.
Geležis ir manganas
Vieni svarbiausių spalvą keičiančių elementų, kurių santykis stipriai veikia žalius, mėlynus, rožinius ir tamsius atspalvius.
Turmalino spalvos nelemia viena paprasta „priemaišų lygtis“. Įtakos gali turėti keli elementai, jų oksidacijos laipsniai, tarpusavio sąveika ir kristalinės gardelės defektai.
Kristalui augant, kiekvienas naujas išorinis sluoksnis nuolat užfiksuoja tuo metu augimo paviršių supančios aplinkos cheminę sudėtį
Spalva kaip augimo rievė
Vidinė spalva susidarė anksčiau, o išorinė – vėliau. Koncentrines zonas galima skaityti nuo centro krašto link kaip skirtingus mineralų gausaus fluido raidos etapus.
Pradinis branduolys
Kristalas pradeda augti tam tikroje cheminėje aplinkoje ir suformuoja pirmąją spalvinę sritį.
Lydalo raida
Kristalizuojantis kitiems mineralams, likusiame lydale palaipsniui didėja tam tikrų elementų koncentracija.
Naujas sluoksnis
Pasikeitus aplinkos cheminei sudėčiai, naujai į kristalą įsijungę atomai lemia kitokį optinį atsaką.
Ryški riba
Staigus fluido sudėties pokytis gali sukurti labai aiškią spalvinę ribą.
Laipsniškas perėjimas
Kai elementų santykis kinta lėtai, spalvos gali sklandžiai pereiti viena į kitą.
Keli augimo ciklai
Sustojęs ir vėliau atsinaujinęs augimas gali sukurti ypač sudėtingą kelių spalvinių juostų seką.
Spalvinė zona – ne vien gražus raštas. Ji gali žymėti konkretų momentą, kai aplink augantį turmaliną pasikeitė temperatūra, fluido sudėtis ar prieinamų elementų santykis.
Žalius, rožinius, mėlynus atspalvius ir tamsius pakraščius sukuria skirtingi elementų ir jų elektroninės aplinkos deriniai
Rožinė ir raudona
Dažnai siejamos su didele mangano koncentracija, ypač spalvinguose elbaito kristaluose.
Žalia
Ją gali suteikti geležis, chromas, vanadis arba kelių elementų derinys.
Mėlyna
Dažnai siejama su geležies būsenomis ir jų sąveika kristalo struktūroje.
Violetinė
Gali atsirasti dėl sudėtingos mangano, geležies ir kristalo spalvos centrų būsenų sąveikos.
Geltona ir oranžinė
Dažnai susijusios su mangano ir geležies cheminiais pokyčiais.
Tamsiai ruda ir juoda
Didesnis geležies kiekis gali lemti stiprų šviesos sugėrimą ir sukurti labai tamsias zonas.
Vario gausios zonos
Kai kuriuose retuose turmalinuose varis kartu su kitais elementais gali suteikti išskirtinai ryškių mėlynų ir žalsvų atspalvių.
Bespalvė zona
Kai stipriai spalvinančių elementų yra tik labai nedaug, turmalinas gali būti beveik skaidrus ir bespalvis.
Defektų vaidmuo
Spalva priklauso ne tik nuo elementų, bet ir nuo jų oksidacijos laipsnių, elektronų pernašos procesų bei kristalo defektų.
Vėlyvosios stadijos granitiniame lydale kaupiasi vanduo, boras ir retieji elementai, todėl gali augti neįprastai dideli, cheminiu zoniškumu pasižymintys turmalino kristalai
Granitinė magma kristalizuojasi
Anksti susidarantys lauko špatų, kvarco ir žėručio kristalai iš lydalo pašalina dalį pagrindinių elementų.
Likęs lydalas praturtėja
Jame palaipsniui koncentruojasi vanduo, boras, litis, fluoras ir kiti elementai.
Susidaro didelės ertmės
Vandens gausus lydalas tampa takesnis ir suteikia daugiau erdvės dideliems kristalams augti.
Pradeda augti turmalinas
Boro gausioje aplinkoje susidaro prizminiai kristalai, kurie gali augti į atviras pegmatito ertmes.
Kinta elementų proporcijos
Lydalui toliau kintant, vienų spalvą suteikiančių elementų mažėja, o kiti tampa labiau koncentruoti.
Augant susidaro spalvų seka
Kristalo viduje ir išorėje skirtingi augimo etapai išlieka užfiksuoti rausvomis, žaliomis, mėlynomis ar kitų spalvų zonomis.
Pegmatitas yra viena geriausių gamtos „kristalų laboratorijų“: lėtas vėsimas, lakiųjų komponentų gausa ir smarkiai kintanti cheminė sudėtis leidžia turmalinui užaugti dideliam ir įgyti sudėtingą zoniškumą.
Rausvas arba raudonas centras, apsuptas žalio apvado, tapo viena lengviausiai atpažįstamų turmalino spalvinio zoniškumo formų
Vaisių primenantis mineralo skerspjūvis
Statmenai kristalo ašiai perpjautame bandinyje vidinė rausva šerdis ir išorinė žalia augimo zona gali nepaprastai aiškiai atkartoti arbūzo spalvų išsidėstymą.
Rausva šerdis
Susidarė ankstesniu augimo etapu, kai kristalą supančios aplinkos cheminė sudėtis buvo palanki rausvam turmalinui formuotis.
Blyški tarpinė zona
Kartais tarp centro ir žalio apvado atsiranda beveik bespalvis arba blyškus sluoksnis.
Žalias apvadas
Susidaro vėliau, pasikeitus geležies, mangano ar kitų elementų proporcijoms.
Koncentrinė geometrija
Spalvos dažnai atkartoja trigonalinio kristalo skerspjūvio kontūrą, o ne sudaro tobulą apskritimą.
Keli žiedai
Kai kuriuose kristaluose spalvų seka kartojasi kelis kartus ir tampa gerokai sudėtingesnė nei klasikinė dvispalvė forma.
Augimo kryptis
Skersinis pjūvis rodo augimą nuo centro į išorę, o išilginis pjūvis gali atskleisti visiškai kitokią spalvų seką.
Tas pats turmalino kristalas žiūrint viena kryptimi gali atrodyti tamsesnis, o kita – šviesesnis, nes skirtingai sugeria poliarizuotą šviesą
Spalva priklauso ir nuo krypties
Turmalino optinės savybės nėra vienodos visomis kristalografinėmis kryptimis. Todėl skirtingos orientacijos šviesa kristale sugeriama nevienodai, o akis mato spalvos intensyvumo pokytį ar net šiek tiek kitokį atspalvį.
Išilgai ašies
Spalva dažnai gali atrodyti gerokai tamsesnė ir sodresnė.
Skersai ašies
Tas pats kristalas gali atrodyti šviesesnis arba būti kiek kitokio atspalvio.
Sąveika su spalvinėmis zonomis
Pleochroizmas gali dar labiau paryškinti esamas augimo zonas ir padaryti kristalą optiškai sudėtingesnį.
Įvairiaspalvio turmalino išvaizda priklauso ne tik nuo jo cheminės sudėties, bet ir nuo kampo, kuriuo šviesa sklinda per kristalinę gardelę.
Šildant arba vėsinant turmaliną, skirtinguose kristalo galuose gali atsirasti priešingų ženklų elektriniai krūviai
Turmalino kristalo sandara nėra simetriška abiem kryptimis išilgai jo pagrindinės ašies. Dėl šios polinės sandaros temperatūros pokytis gali pakeisti elektrinio krūvio pasiskirstymą kristale.
Šis reiškinys vadinamas piroelektra. Turmalinas taip pat pasižymi pjezoelektrinėmis savybėmis – mechaniniai įtempiai gali sukelti elektrinę poliarizaciją.
Šios savybės buvo pastebėtos ankstyvuoju turmalino tyrimų Europoje laikotarpiu, kai buvo stebima, kaip įkaitinti kristalai pritraukia lengvas dulkių ir pelenų daleles.
Polinė sandara
Priešingi kristalo galai struktūriškai nėra lygiaverčiai.
Temperatūros pokytis
Kintant kristalinės gardelės matmenims, kinta ir jos vidinė elektrinė poliarizacija.
Paviršiaus krūvis
Kristalo galuose gali laikinai susidaryti priešingų ženklų elektriniai krūviai.
Spalvingiausi turmalinai dažnai randami ličio turtinguose pegmatituose, kuriuose mineralus formuojantis lydalas turėjo pakankamai laiko ir erdvės savo cheminei sudėčiai keisti
Brazilija
Minas Žeraiso pegmatitai garsėja žaliais, rausvais, mėlynais ir įvairiaspalviais elbaito kristalais.
Madagaskaras
Čia randama itin sudėtingo zonuotumo turmalinų, įskaitant lidikoatito ir elbaito kristalus su daugybe spalvinių juostų.
Afganistanas
Pegmatituose randama skaidrių rausvų, žalių, mėlynų ir dvispalvių ar įvairiaspalvių turmalinų.
Pakistanas
Kalnų pegmatituose randama ilgų prizminių kristalų, kurių spalva gali kisti išilgai augimo ašies.
Mozambikas
Garsėja įvairių spalvų turmalinais, įskaitant ryškiai žalius, rausvus ir mėlynus egzempliorius.
Nigerija
Granitiniuose pegmatituose randama spalvingų elbaitų ir kitų turmalinų.
Namibija
Kai kuriuose pegmatituose randama ryškiai žalių, rausvų ir zonuotų kristalų.
Jungtinės Amerikos Valstijos
Kalifornijos ir Meino pegmatitai nuo seno garsėja spalvingais rausvais, žaliais ir įvairiaspalviais turmalinais.
Rusija
Uralo ir kitų pegmatitinių regionų turmalinai jau seniai yra mineraloginių kolekcijų dalis.
Turmalino pavadinimas Europoje įsitvirtino todėl, kad iš Pietų Azijos atkeliaujantys spalvingi kristalai iš pradžių buvo laikomi keliais skirtingais brangakmeniais
Turmalino pavadinimas siejamas su sinhalų kalbos žodžiais, iš kurių kilo europietiškos formos, vartotos spalvingiems Šri Lankos akmenims apibūdinti.
Į Europą atkeliaujantys žali, rausvi, gelsvi ir tamsūs kristalai ilgai buvo painiojami su kitais mineralais, nes tokia plati spalvų gama atrodė pernelyg įvairi vienai mineralų grupei.
Vėliau mineralogija parodė, kad šią spalvų gausą lemia išskirtinė turmalino kristalų cheminės sudėties įvairovė.
Šiandien įvairiaspalvis turmalinas ypač žavi tuo, kad jo spalvų seka leidžia ne tik grožėtis kristalu, bet ir pažvelgti į ilgą jo augimo istoriją.
Turmalino pavadinimas galiausiai suvienijo akmenis, kuriuos žmonės kadaise galėjo laikyti visiškai skirtingais mineralais. Juos vienija ne spalva, o bendra kristalinė struktūra ir gimininga cheminė sudėtis.
Kristalas, kuris nenorėjo pasirinkti vienos spalvos
Pegmatito ertmėje pradėjo augti mažas žalias turmalino branduolys.
„Tai mano spalva, – tarė jis. – Dabar jau žinau, koks būsiu.“
Tačiau jį supantis lydalas ir toliau keitėsi. Vienų elementų mažėjo, o kitų daugėjo.
Kitas kristalo sluoksnis susidarė beveik bespalvis.
„Kas nutiko? – stebėjosi turmalinas. – Juk aš jau buvau žalias.“
Vėliau aplink jį užaugo rausvas sluoksnis, o po jo – plona melsva zona.
„Dabar jau visai nebežinau, kokios esu spalvos“, – tarė kristalas.
Pegmatitas atsakė: „Tu nepraradai ankstesnių savo spalvų. Kiekviena jų lieka tavo viduje kaip skirtingoje aplinkoje susiformavęs etapas.“
Kai kristalas galiausiai buvo atidengtas, žmogus išvydo ne spalvų nesutarimą, o visą jų seką viename kūne.
Tai nėra senovinė legenda. Tai kūrybinis pasakojimas, įkvėptas tikrojo turmalino augimo zonuotumo.
Gebėjimas keistis neprarandant ankstesnių savęs sluoksnių ir suprasti, kad skirtingos gyvenimo kryptys gali būti to paties žmogaus dalis
Šiuolaikinėje simbolinėje kalboje įvairiaspalvis turmalinas gali būti siejamas su lankstumu, kūrybiškumu, emocinių ir intelektinių savybių derinimu, prisitaikymu ir gebėjimu išsaugoti vientisumą keičiantis aplinkybėms. Tai kūrybinė interpretacija, o ne moksliškai patvirtintas poveikis žmonėms.
Žalias sluoksnis
Gali simbolizuoti augimą, gebėjimą susikurti tvirtą pagrindą ir pamažu stiprėti.
Rausvas sluoksnis
Gali priminti šilumą, artumą, kūrybinį gyvybingumą ir tai, kas žmogui iš tiesų svarbu.
Mėlyna zona
Gali simbolizuoti aiškų mąstymą, platesnį požiūrį ir gebėjimą įvardyti tai, ką jaučiame.
Spalvų riba
Pokytis nebūtinai ištrina ankstesnį etapą – jis gali tiesiog pradėti naują sluoksnį.
Koncentrinis augimas
Kiekviena nauja patirtis gali apgaubti ankstesnę jos neištrindama.
Pleochroizmas
Tas pats žmogus ar ta pati situacija gali atrodyti kitaip pasikeitus žiūrėjimo krypčiai, nors pamatinė struktūra išlieka tokia pati.
Spalvų krypčių ritualas
Ši simbolinė praktika, atliekama be vandens, skirta tiems atvejams, kai vienu metu svarbios kelios skirtingos gyvenimo ar darbo sritys ir norite jas susieti, o ne versti save pasirinkti tik vieną.
Ko reikės
- vieno įvairiaspalvio turmalino;
- popieriaus lapo;
- rašiklio;
- trijų jums svarbių skirtingų gyvenimo sričių.
Pirmoji spalva
Užrašykite vieną sritį, kuri šiuo metu suteikia jums stabilumo ir ilgalaikį pagrindą.
Antroji spalva
Užrašykite, kas labiausiai žadina jūsų gyvybingumą, smalsumą ar norą kurti.
Trečioji spalva
Užrašykite kryptį, kuriai reikia daugiausia aiškumo, planavimo ar mokymosi.
Spalvų ribos
Pažymėkite, kur šios sritys kertasi ir kur viena kitai gali suteikti laiko, žinių, energijos ar išteklių.
Vienas kristalas
Centre užrašykite vieną bendrą tikslą, paaiškinantį, kodėl visos šios kryptys yra jūsų gyvenimo dalis.
Giesmė
Padėkite turmaliną lapo centre ir tris kartus ištarkite:
Neslepiu savo spalvų, sujungiu savo kryptis,
keisdamasis išsaugau ir auginu savo vientisumą.
Užbaigimas
Ištarkite: „Man nereikia būti vienos spalvos. Galiu turėti skirtingų krypčių, mokytis iš kiekvieno etapo ir vis tiek išlikti viena augančia visuma.“
Dažniausiai užduodami klausimai apie įvairiaspalvį turmaliną
Kas yra įvairiaspalvis turmalinas?
Ar tai atskira mineralų rūšis?
Koks yra turmalino kietumas?
Kokia jo kristalinė sistema?
Kodėl vienas kristalas gali būti kelių spalvų?
Kas yra arbūzinis turmalinas?
Ar spalvos tęsiasi per visą kristalą?
Kas suteikia turmalinui rausvą spalvą?
Kas suteikia žalią spalvą?
Kas yra pleochroizmas?
Ar turmalinas gali įgyti elektrinį krūvį?
Kur susidaro spalvingi turmalinai?
Kur randami garsūs įvairiaspalviai turmalinai?
Ką įvairiaspalvis turmalinas simbolizuoja šiuolaikinėje vaizduotėje?
Įvairiaspalvis turmalinas rodo, kad spalvos pokytis nereiškia tapatybės praradimo – kartais jis tiesiog žymi naują to paties augimo etapą
Jo istorija prasideda boro ir lakiųjų elementų gausiame pegmatitiniame lydale, kuriame kristalas turi pakankamai erdvės ilgai augti.
Į pirmųjų sluoksnių struktūrą įsilieja vienoks cheminių elementų santykis, o vėlesni sluoksniai užfiksuoja kitokį.
Taip atsiranda žalios, rausvos, mėlynos, geltonos, bespalvės ir tamsios zonos, drauge sudarančios mineralinę visos kristalo augimo istorijos kroniką.
Mineralogijoje įvairiaspalvis turmalinas yra chemiškai zonuotas turmalino grupės kristalas. Simboline kalba jis gali priminti, kad žmogaus gyvenime taip pat gali būti kelių skirtingų spalvų – ir nė viena jų neprivalo ištrinti ankstesnės.