Įvairiaspalvis turmalinas

Įvairiaspalvis turmalinas

Linas Juozenas
Boro turinčių silikatų kristalų grupė, kurios viename kristale gali susitikti žalia, rausva, raudona, mėlyna, geltona, violetinė ir beveik bespalvė zonos

Įvairiaspalvis turmalinas

Įvairiaspalvis turmalinas yra turmalino kristalas arba kristalų sankaupa, kurioje augimo metu susiformavo dvi ar daugiau aiškiai skirtingų spalvinių zonų. Turmalinas nėra viena paprastos sudėties mineralų rūšis – tai didelė ir chemiškai lanksti boro silikatų grupė. Pegmatitiniam lydalui ir vėlyviems mineraliniams skysčiams palaipsniui keičiant savo sudėtį, tas pats augantis kristalas gali vienu metu įrašyti kelias geochemines epochas: žalią pradžią, rausvą vidurį, mėlyną kraštą ar koncentrinę „arbūzo“ struktūrą.

Boro silikatų mineralų grupė Trigonalinė kristalų sistema Kietumas apie 7–7,5 Stiprus spalvų zoniškumas Augimo, įvairovės ir kintančios krypties aura
Kas tai Dvi ar daugiau spalvų turintis turmalino kristalas, dažniausiai elbaito arba kitų spalvingų turmalino rūšių
Spalvų priežastis Augant kristalui keičiasi geležies, mangano, chromo, vanadžio, vario ir kitų elementų kiekiai bei oksidacijos būsenos
Ryškiausias bruožas Išilginės arba koncentrinės spalvų zonos, tiesiogiai susijusios su skirtingais kristalo augimo etapais
Simbolinė aura Gebėjimas keistis neprarandant vientisumo ir priimti kelias skirtingas savo gyvenimo spalvas kaip vienos istorijos dalis
Kas yra įvairiaspalvis turmalinas

Ne atskira mineralų rūšis, o turmalino kristalas, kurio skirtingi augimo sluoksniai išsaugojo skirtingą cheminę aplinką

Turmalinai sudaro sudėtingą mineralų grupę. Jų kristalinė struktūra gali priimti daugybę skirtingų elementų, todėl chemija ir spalva kinta gerokai stipriau nei daugelyje paprastesnių mineralų.

Spalvinguose pegmatituose dažniausiai sutinkamas elbaitas – ličio ir aliuminio turtingas turmalinas, galintis būti rausvas, žalias, mėlynas, gelsvas ar beveik bespalvis.

Vienam kristalui augant ilgą laiką, aplink jį esantis lydalas ar hidroterminis skystis nuolat keičiasi. Kai vienų elementų sumažėja, o kitų padaugėja, naujas kristalo sluoksnis gali būti jau visai kitos spalvos.

Dėl to spalvinė riba turmaline dažnai yra tikras geocheminis įvykis – akimirka, kai augimo terpė tapo kitokia.

Įvairiaspalvio turmalino esmė: skirtingos spalvos nėra atsitiktinis paviršiaus raštas. Jos dažnai žymi realius kristalo augimo etapus ir besikeičiančią jo aplinkos chemiją.

Elbaitas

Viena spalvingiausių turmalino rūšių, ypač dažna ličio turtinguose granitiniuose pegmatituose.

Liddikoatitas

Kalcio turtingas turmalinas, taip pat galintis pasižymėti nepaprastai sudėtingu koncentriniu spalvų zoniškumu.

Kristalo kronika

Kiekviena nauja spalvinė juosta gali atspindėti naują skysčių, temperatūros ar elementų santykio etapą.

Fizinės ir optinės savybės

Kietas prizminis borosilikatas, garsėjantis stipriu pleochroizmu, išilginėmis vagelėmis ir neįprastai plačia natūralių spalvų palete

Mineralinė klasė Boro turintys ciklosilikatai
Mineralinė grupė Turmalinų grupė
Dažna įvairiaspalvė rūšis Elbaitas; kai kuriuose telkiniuose ir liddikoatitas bei kitos turmalino rūšys
Kristalų sistema Trigonalinė
Kietumas Dažniausiai apie 7–7,5 pagal Moso skalę
Tankis Apytikriai apie 2,8–3,3 g/cm³, priklausomai nuo konkrečios turmalino rūšies ir sudėties
Skalumas Silpnas arba praktiškai nepastebimas
Lūžis Nelygus arba kriaukliškas
Blizgesys Stikliškas
Skaidrumas Nuo skaidraus iki nepermatomo
Spalvos Žalia, rausva, raudona, mėlyna, geltona, oranžinė, violetinė, ruda, juoda ir beveik bespalvė
Kristalų forma Dažniausiai ilgi prizmatiški kristalai su ryškiomis išilginėmis vagelėmis
Optinis reiškinys Dažnai ryškus pleochroizmas – spalvos intensyvumas ir tonas keičiasi pagal žiūrėjimo kryptį
Elektrinės savybės Piroelektrinis ir pjezoelektrinis kristalas
Turmalinų grupės chemija

Turmalinas gali priimti tiek daug skirtingų elementų, kad jo formulė labiau primena struktūrinį žemėlapį nei vieną paprastą cheminį sakinį

Turmalinų struktūroje yra žiedais sujungtų silicio ir deguonies tetraedrų, boro grupių bei kelių skirtingų kristalografinių vietų, kuriose gali įsitaisyti natris, kalcis, litis, magnis, geležis, manganas, aliuminis ir kiti elementai.

Dėl šio lankstumo viena turmalino kristalo dalis gali būti turtingesnė manganu, kita – geležimi, trečia – ličiu ar kitais elementais.

Turmalino grupės mineralai todėl ypač gerai išsaugo aplinkos cheminius pokyčius. Geologai jų zonuotumą gali naudoti kaip informaciją apie pegmatito arba metamorfinės sistemos evoliuciją.

Boras

Esminė turmalino struktūros dalis, dažnai koncentruojama vėlyvuose granitinių lydalų ir skysčių etapuose.

Litis

Svarbus daugelio spalvingų elbaito kristalų chemijai ir dažnai susijęs su labai evoliucionavusiais pegmatitais.

Geležis ir manganas

Vieni svarbiausių spalvą keičiančių elementų, kurių santykis stipriai veikia žalius, mėlynus, rausvus ir tamsius atspalvius.

Turmalino spalvingumas nėra viena paprasta „priemaišos lygtis“. Spalvą gali lemti keli elementai, jų oksidacijos būsenos, tarpusavio sąveika ir kristalinės gardelės defektai.

Kaip atsiranda spalvų zonos

Kristalui augant, nauja jo išorė nuolat registruoja tai, kokia chemija tuo metu supa augimo paviršių

Spalva kaip augimo žiedas

Vidinė spalva susidarė anksčiau, o išorinė – vėliau. Koncentrinės zonos gali būti skaitomos nuo kristalo centro į kraštą kaip skirtingi mineralinio tirpalo etapai.

Pradinis branduolys

Kristalas pradeda augti vienoje konkrečioje cheminėje aplinkoje ir suformuoja pirmąją spalvinę dalį.

Lydalo evoliucija

Kristalizuojantis kitiems mineralams, likusiame lydale kai kurie elementai palaipsniui koncentruojasi.

Naujas sluoksnis

Pasikeitus aplinkos chemijai, naujai prisijungiantys atomai jau sukuria kitokį optinį atsaką.

Staigi riba

Greitas skysčio sudėties pasikeitimas gali suformuoti labai aiškią spalvinę liniją.

Laipsniškas perėjimas

Lėtai keičiantis elementų santykiams spalvos gali sklandžiai pereiti viena į kitą.

Keli augimo ciklai

Sustojęs ir vėl atsinaujinęs kristalizavimas gali sukurti ypač sudėtingą kelių spalvinių juostų seką.

Spalvinė zona yra ne tik gražus raštas. Ji gali žymėti tikrą momentą, kai aplink augantį turmaliną pasikeitė temperatūra, skysčio sudėtis arba prieinamų elementų santykis.

Kas kuria skirtingas spalvas

Žalumą, rausvumą, mėlynus atspalvius ir tamsius kraštus formuoja skirtingi elementų deriniai bei jų elektroninė aplinka

Rausva ir raudona

Dažnai siejama su mangano turtinga chemija, ypač spalvinguose elbaito kristaluose.

Žalia

Gali susidaryti dėl geležies, chromo, vanadžio arba kelių elementų derinio.

Mėlyna

Dažnai susijusi su geležies būsenomis ir jų sąveika kristalinėje struktūroje.

Violetinė

Gali atsirasti sudėtingai sąveikaujant manganui, geležiai ir kristalinėms spalvos centrų būsenoms.

Geltona ir oranžinė

Dažnai susijusi su mangano bei geležies chemijos pokyčiais.

Tamsiai ruda ir juoda

Didesnis geležies kiekis gali stipriai sugerti šviesą ir sukurti labai tamsias zonas.

Vario turtingos zonos

Kai kuriuose retuose turmalinuose varis kartu su kitais elementais gali sukurti ypač ryškius mėlynus ir žalsvus tonus.

Bespalvė zona

Kai stipriai spalvinančių elementų labai nedaug, turmalinas gali būti beveik skaidrus ir bespalvis.

Defektų vaidmuo

Spalvai svarbūs ne tik elementai, bet ir jų oksidacijos būsenos, elektronų pernašos procesai bei kristaliniai defektai.

Kaip kristalas auga pegmatite

Vėlyvas granitinis lydalas prisotinamas vandens, boro ir retųjų elementų, todėl jame gali išaugti neįprastai dideli ir chemiškai zonuoti turmalino kristalai

1

Kristalizuojasi granitinė magma

Ankstyvieji feldšpatų, kvarco ir žėručių kristalai pašalina dalį pagrindinių elementų iš lydalo.

2

Likęs lydalas praturtėja

Jame palaipsniui koncentruojasi vanduo, boras, litis, fluoras ir kiti elementai.

3

Atsiranda didelės ertmės

Vandens turtingas lydalas tampa judresnis ir suteikia daugiau erdvės stambiems kristalams augti.

4

Pradeda augti turmalinas

Boro turtingoje terpėje formuojasi prizminiai kristalai, kurie gali ilgėti į laisvą pegmatito ertmę.

5

Keičiasi elementų santykiai

Lydalui vis labiau evoliucionuojant vienų spalvą veikiančių elementų sumažėja, kitų – padaugėja.

6

Užauga spalvinė seka

Kristalo vidus ir išorė išsaugo skirtingas augimo stadijas kaip rausvas, žalias, mėlynas ar kitokias zonas.

Pegmatitas yra viena geriausių natūralių „kristalų laboratorijų“: lėtas vėsimas, daug lakiųjų komponentų ir stipriai besikeičianti chemija leidžia turmalinui užaugti dideliam ir sudėtingai zonuotam.

Arbūzinis turmalinas

Rausvas arba raudonas centras, apsuptas žaliu kraštu, tapo viena geriausiai atpažįstamų turmalino spalvinio zoniškumo formų

Mineralinis pjūvis, primenantis vaisių

Skersai kristalo ašies perpjautame pavyzdyje vidinis rausvas branduolys ir išorinė žalia augimo zona gali nepaprastai aiškiai atkartoti arbūzo spalvų išsidėstymą.

Rausvas branduolys

Susidarė ankstesniame augimo etape, kai kristalo aplinkos chemija buvo palanki rausvam turmalinui.

Šviesi tarpinė zona

Kartais tarp centro ir žalio krašto atsiranda beveik bespalvis arba blyškus sluoksnis.

Žalias kraštas

Susiformuoja vėliau, pasikeitus geležies, mangano ar kitų elementų santykiams.

Koncentrinė geometrija

Spalvos dažnai atkartoja trigonalinio kristalo skerspjūvio kontūrą, o ne sudaro tobulą apskritimą.

Keli žiedai

Kai kuriuose kristaluose spalvinė seka kartojasi kelis kartus ir tampa daug sudėtingesnė už klasikinį dviejų spalvų variantą.

Augimo kryptis

Skersinis pjūvis rodo augimą nuo centro į išorę, o išilginis pjūvis gali atskleisti visiškai kitokią spalvų seką.

Pleochroizmas ir šviesos kryptis

Tas pats turmalino kristalas gali atrodyti tamsesnis viena kryptimi ir šviesesnis kita, nes skirtingai sugeria poliarizuotą šviesą

Spalva priklauso ir nuo krypties

Turmalino optinės savybės nėra vienodos visomis kristalografinėmis kryptimis. Todėl skirtingai orientuota šviesa kristale sugeriama nevienodai, o žmogaus akis mato skirtingą spalvos intensyvumą ar net šiek tiek kitokį toną.

Išilgai ašies

Spalva dažnai gali atrodyti daug tamsesnė ir stipriau prisotinta.

Skersai ašies

Tas pats kristalas gali pasirodyti šviesesnis arba turėti kitokį spalvos toną.

Spalvų zonų sąveika

Pleochroizmas gali dar labiau sustiprinti jau esančias augimo zonas ir padaryti kristalą optiškai sudėtingesnį.

Įvairiaspalvio turmalino vaizdas priklauso ne tik nuo jo chemijos, bet ir nuo to, kokiu kampu šviesa kerta kristalinę gardelę.

Piroelektrinės savybės

Pašildytas ar atvėsintas turmalinas gali sukurti priešingus elektrinius krūvius skirtinguose kristalo galuose

Turmalino kristalo struktūra nėra simetriška abiem pagrindinės ašies kryptimis. Dėl šios polinės sandaros temperatūros pokytis gali pakeisti elektrinių krūvių pasiskirstymą kristale.

Toks reiškinys vadinamas piroelektriškumu. Turmalinas taip pat pasižymi pjezoelektrinėmis savybėmis – mechaninis įtempimas gali sukelti elektrinę poliarizaciją.

Šios savybės buvo pastebėtos dar ankstyvaisiais Europos turmalino tyrimų laikais, kai pašildyti kristalai pradėdavo traukti lengvas dulkių ir pelenų daleles.

Polinė struktūra

Priešingi kristalo galai struktūriškai nėra visiškai lygiaverčiai.

Temperatūros pokytis

Keičiantis kristalinės gardelės matmenims pasikeičia vidinė elektrinė poliarizacija.

Paviršiaus krūvis

Kristalo galuose trumpam gali atsirasti priešingo ženklo elektriniai krūviai.

Žymios radavietės

Spalvingiausi turmalinai dažnai randami ličio turtinguose pegmatituose, kuriuose mineralinis lydalas turėjo pakankamai laiko ir erdvės keisti savo chemiją

Brazilija

Minas Žeraiso pegmatitai garsėja žaliais, rausvais, mėlynais ir įvairiaspalviais elbaito kristalais.

Madagaskaras

Randami ypač sudėtingai zonuoti turmalinai, tarp jų liddikoatito ir elbaito kristalai su keliomis spalvų juostomis.

Afganistanas

Pegmatitai pateikia skaidrių rausvų, žalių, mėlynų ir dviejų ar daugiau spalvų turmalinų.

Pakistanas

Kalnų pegmatituose aptinkami ilgi prizminiai kristalai, kuriuose spalva gali kisti išilgai augimo ašies.

Mozambikas

Garsėja įvairių spalvų turmalinais, tarp jų ryškiai žaliais, rausvais ir mėlynais pavyzdžiais.

Nigerija

Granitiniuose pegmatituose randama spalvingų elbaitų ir kitų turmalinų.

Namibija

Kai kurie pegmatitai pateikia ryškius žalius, rausvus bei zoniškus kristalus.

Jungtinės Amerikos Valstijos

Kalifornijos ir Meino pegmatitai istoriškai garsėjo spalvingais rausvais, žaliais ir įvairiaspalviais turmalinais.

Rusija

Uralo ir kitose pegmatitinėse srityse turmalinas turi ilgą mineraloginių kolekcijų istoriją.

Vardas ir istorija

Turmalino vardas Europoje prigijo todėl, kad iš Pietų Azijos atkeliavę spalvingi kristalai iš pradžių buvo laikomi įvairiais skirtingais brangakmeniais

Turmalino pavadinimas siejamas su sinhalų kalbos žodžiais, iš kurių kilo europietiškos formos, apibūdinusios spalvingus akmenis iš Šri Lankos.

Į Europą atkeliavę žali, rausvi, gelsvi ir tamsūs kristalai ilgą laiką buvo painiojami su kitais mineralais, nes jų spalvų įvairovė atrodė per didelė vienai mineralinei grupei.

Vėliau mineralogija parodė, kad ši spalvų gausa kyla iš nepaprastai lankščios turmalino kristalinės chemijos.

Šiandien įvairiaspalvis turmalinas ypač įdomus tuo, kad jo spalvų seka leidžia ne tik grožėtis kristalu, bet ir pažvelgti į ilgą jo augimo istoriją.

Turmalino vardas ilgainiui sujungė akmenis, kuriuos žmonės anksčiau būtų palaikę visiškai skirtingais mineralais. Juos vienija ne spalva, o bendra kristalinė struktūra ir gimininga chemija.

Šiuolaikinis simbolinis pasakojimas

Kristalas, kuris nenorėjo pasirinkti vienos spalvos

Pegmatito ertmėje išaugo mažas žalias turmalino branduolys.

„Štai mano spalva“, – tarė jis. „Vadinasi, dabar žinau, kuo būsiu.“

Tačiau lydalas aplink jį toliau keitėsi. Vienų elementų mažėjo, kitų daugėjo.

Naujas kristalo sluoksnis tapo beveik bespalvis.

„Kas atsitiko?“ – nustebo turmalinas. „Aš jau buvau žalias.“

Vėliau aplink jį išaugo rausvas sluoksnis, o dar vėliau – plona melsva zona.

„Dabar visai nebežinau, kokios spalvos esu“, – tarė kristalas.

Pegmatitas atsakė: „Tu nepraradai ankstesnių spalvų. Kiekviena jų liko tavo viduje kaip etapas, kuriame buvai kitokioje aplinkoje.“

Kai kristalas buvo atidengtas, žmogus pamatė ne spalvų nesutarimą, o visą jų seką viename kūne.

Tai nėra sena legenda. Tai kūrybinis pasakojimas, įkvėptas tikro turmalino augimo zoniškumo.

Aura ir šiuolaikinė simbolika

Gebėjimas keistis neprarandant ankstesnių savo sluoksnių ir suprasti, kad skirtingos gyvenimo kryptys gali priklausyti tam pačiam žmogui

Šiuolaikinėje simbolinėje kalboje įvairiaspalvis turmalinas gali būti siejamas su lankstumu, kūrybiškumu, emocinių ir intelektinių savybių derinimu, gebėjimu prisitaikyti bei išsaugoti vientisumą keičiantis aplinkybėms. Tai kūrybinė interpretacija, o ne moksliškai patvirtintas poveikis žmogui.

Žalias sluoksnis

Gali simbolizuoti augimą, gebėjimą kurti ilgalaikį pagrindą ir palaipsniui stiprėti.

Rausvas sluoksnis

Gali priminti šilumą, artumą, kūrybinį gyvybingumą ir tai, kas žmogui iš tiesų rūpi.

Mėlyna zona

Gali simbolizuoti aiškų mąstymą, perspektyvą ir gebėjimą apibrėžti tai, ką jaučiame.

Spalvinė riba

Pokytis nebūtinai panaikina ankstesnį etapą – jis gali tiesiog pradėti naują sluoksnį.

Koncentrinis augimas

Kiekviena nauja patirtis gali apgaubti senesnę, jos neištrindama.

Pleochroizmas

Tas pats žmogus ar situacija gali atrodyti kitaip pakeitus žiūrėjimo kryptį, nors pati struktūra išlieka ta pati.

Spalvų krypties ritualas

Ši sausa simbolinė praktika skirta laikui, kai vienu metu turite kelias skirtingas svarbias gyvenimo ar darbo kryptis ir norite jas sujungti, o ne priverstinai pasirinkti tik vieną.

Ko reikės

  • vieno įvairiaspalvio turmalino;
  • popieriaus lapo;
  • rašiklio;
  • trijų skirtingų, tačiau jums svarbių gyvenimo sričių.

Pirmoji spalva

Užrašykite vieną sritį, kuri šiuo metu suteikia jums stabilumo ir ilgalaikio pagrindo.

Antroji spalva

Užrašykite tai, kas suteikia daugiausia gyvybingumo, smalsumo ar kūrybinio noro.

Trečioji spalva

Užrašykite kryptį, kuri reikalauja daugiausia aiškumo, planavimo ar mokymosi.

Spalvų ribos

Pažymėkite, kur šios sritys konfliktuoja, o kur viena gali aprūpinti kitą laiku, žiniomis, energija ar ištekliais.

Vienas kristalas

Centre užrašykite vieną bendrą tikslą, kuris paaiškina, kodėl visos šios kryptys jums priklauso.

Užkalbėjimas

Padėkite turmaliną ant lapo centro ir tris kartus ištarkite:

Spalvų neslepiu, kryptis sujungiu,
keisdamasis savo visumą išlaikau ir auginu.

Užbaigimas

Pasakykite: „Man nereikia būti vienos spalvos. Galiu turėti skirtingas kryptis, mokytis iš kiekvieno etapo ir vis tiek išlikti viena auganti visuma.“

Klausimai ir atsakymai

Dažniausiai kylantys klausimai apie įvairiaspalvį turmaliną

Kas yra įvairiaspalvis turmalinas?
Tai turmalino kristalas, kuriame skirtingais augimo etapais susiformavo dvi ar daugiau skirtingos spalvos zonų.
Ar tai atskira mineralų rūšis?
Ne. Įvairiaspalviškumas nusako spalvinį zoniškumą. Tokie kristalai dažnai priklauso elbaitui, liddikoatitui arba kitoms turmalino grupės rūšims.
Koks turmalino kietumas?
Dažniausiai apie 7–7,5 pagal Moso skalę.
Kokia jo kristalų sistema?
Turmalinai kristalizuojasi trigonalinėje sistemoje.
Kodėl vienas kristalas turi kelias spalvas?
Augant kristalui keičiasi aplinkinio lydalo ar mineralinio skysčio cheminė sudėtis, todėl skirtinguose sluoksniuose į turmalino struktūrą patenka nevienodi elementų kiekiai.
Kas yra arbūzinis turmalinas?
Tai koncentriniu zoniškumu pasižymintis turmalinas, kurio rausvas ar raudonas centras apsuptas žalia išorine zona.
Ar spalvos tęsiasi per visą kristalą?
Dažnai taip, tačiau jų geometrija priklauso nuo augimo krypties. Skersiniame ir išilginiame pjūvyje tas pats kristalas gali atrodyti visiškai skirtingai.
Kas turmaliną nudažo rausvai?
Rausvos ir raudonos spalvos dažnai susijusios su mangano chemija, nors tikslų atspalvį gali veikti ir kiti struktūriniai bei elektroniniai veiksniai.
Kas sukuria žalią spalvą?
Žalią spalvą gali lemti geležis, chromas, vanadis arba kelių elementų derinys.
Kas yra pleochroizmas?
Tai reiškinys, kai kristalas skirtingomis kryptimis nevienodai sugeria šviesą, todėl pasukus jį keičiasi matomas spalvos intensyvumas ar tonas.
Ar turmalinas gali elektrintis?
Taip. Temperatūros pokytis gali sukelti piroelektrinę poliarizaciją, o mechaninis spaudimas – pjezoelektrinį atsaką.
Kur formuojasi spalvingi turmalinai?
Ypač dažnai ličio ir boro turtinguose granitiniuose pegmatituose bei jų vėlyvose hidroterminėse sistemose.
Kur randami žymūs įvairiaspalviai turmalinai?
Brazilijoje, Madagaskare, Afganistane, Pakistane, Mozambike, Nigerijoje, Namibijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Ką įvairiaspalvis turmalinas simbolizuoja šiuolaikinėje vaizduotėje?
Gebėjimą priimti skirtingus savo etapus, keistis neprarandant vientisumo ir sujungti kelias gyvenimo kryptis į vieną augančią istoriją.
Vienas turmalino kristalas, išsaugojęs kelias skirtingas chemines aplinkas kaip žalius, rausvus, mėlynus ir kitų spalvų augimo sluoksnius

Įvairiaspalvis turmalinas parodo, kad pasikeitusi spalva nereiškia prarastos tapatybės – kartais ji tiesiog pažymi naują to paties augimo etapą

Jo istorija prasideda boro ir lakiųjų elementų turtingame pegmatitiniame lydale, kuriame kristalas gauna pakankamai erdvės ilgai augti.

Pirmieji sluoksniai į savo struktūrą priima vieną elementų santykį, o vėlesni – jau kitą.

Taip atsiranda žalios, rausvos, mėlynos, geltonos, bespalvės ir tamsios zonos, kurios kartu tampa mineraline visos augimo istorijos kronika.

Mineralogijoje įvairiaspalvis turmalinas yra chemiškai zonuotas turmalino grupės kristalas. Simbolinėje kalboje jis gali priminti, kad žmogaus gyvenimas taip pat gali turėti kelias skirtingas spalvas – ir nė viena jų neprivalo panaikinti ankstesnės.

Grįžti į tinklaraštį