Kalcito grupės giminaitis

Magnezitas priklauso kalcito karbonatų grupei. Kaip ir kalcitas bei dolomitas, jis sudarytas iš romboedrų ir turi tobulą romboedrinį skaidymą. Chemija paprasta — MgCO₃, tačiau tekstūros gali būti sudėtingos, kai jis pakeičia ankstesnius mineralus.

Kodėl juvelyrai jį dažnai sutinka

Natūralaus magnezito porėta, balta „drobelė“ tolygiai priima dažus, todėl jis dažnai atstoja turkį („dažytas magnezitas“, kartais parduodamas kūrybiškais pavadinimais). Jis gražus ir savaime – švariai baltų karoliukų bei kabiošonų pavidalu su šiltomis gelsvai rudomis gyslelėmis.

Pakitusios ultramafitinės uolienos

Peridotitų ir dunitų srityse CO₂ turintys tirpalai gali pakeisti magnio turtingas uolienas (dažnai per serpentinitą) į magnezito gyslas ir lęšius. Rezultatas – blyškios, „kreidiškos“ gyslos su gelsvu tinkliuku.

Hidroterminė ir nuosėdinė kilmė

Magnezitas taip pat nusėda iš Mg turtingų sūrymų ir hidroterminių tirpalų, sudarydamas mazgus, konkrecijas ir plutas ertmėse.

Pakeitimo tekstūros

Dažnai pakeisdamas ankstesnius karbonatus ar silikatus, magnezitas gali paveldėti šmėkščiojančias juostas ar brekcinį raštą — puikus vizualus akcentas karoliukams ir kabiošonams.

Paletė

• Kreidos/kaulo balta — klasikinė išvaizda.
• Blyškiai pilka — tankesnėse ir kristalinėse vietose.
• Medaus gelsvumas — geležies nudažytos skilos ir sugyjančios įtrūkos.
• Dažyta mėlyna/žalia — gerai žinomas turkio persikūnijimas.

Paviršius nuo matinio iki švelniai satininio. Aukštas blizgesys paprastai reiškia lengvą vaško/dervos sandariklį dėl porėtumo.

Raštų žodžiai

• „Voro tinklas“ — plonos gelsvai rudos/pilkšvos gyslelės.
• „Žiedinis kopūstas“ — gumbuotos konkrecijos su koncentriniais augimo sluoksniais.
• Brekcinis — sulūžę fragmentai, persicementuoti blyškiu magnezitu.
• „Porcelianas“ — švariai baltas, be gyslų, minimalistiniams dizainams.

Foto patarimas: neutrali, vėsi šviesa (5000–5600 K) išlaiko baltą švarią. Žema šoninė šviesa ~25–30° atskleidžia subtilias gyslas be akinimo.

Gyslos ir poros

Ieškokite smulkių porų ir minkštų gelsvai rudų gyslelių. Dažytuose akmenyse dažnai matomas spalvos „sutelktis“ porose ir išilgai įtrūkių.

Skaidymo blyksniai

Šviežiai nuskilę fragmentai rodo romboedrinį skaidymą su subtiliu stiklišku blyksniu — klasikinis karbonatų elgesys.

Rūgšties užuomina (tik ant atraižų)

Žiupsnelis miltelių, paliestas šilta, labai praskiesta rūgštimi, putos. Niekada nebandykite rūgšties ant baigtų papuošalų — porėtumas ir dažai to neįvertins.

Haulitas

Kitas baltas, porėtas akmuo, dažnai dažomas mėlynai. Skirtumai: haulitas – boratas (nelinkęs aktyviai putoti), mažesnis SG (~2,5) ir porcelianiška mikrostruktūra.

„White turquoise“ / „White Buffalo“

Populiarūs prekybiniai pavadinimai; medžiaga dažniausiai yra magnezito/dolomito turtinga uoliena, o ne turkis. Blizgesys ir chemija skiriasi nuo tikro turkio.

Marmuras ir kalcitas

Minkštesni (kalcitas – Moso 3), dažnai kristaliniai ir akivaizdžiai putoja šaltoje rūgštyje. Magnezitas šaltyje putoja lėčiau, nebent pašildytas ar sumaltas.

Plastikas ir derva

Labai lengvi, šilti prisilietus ir gali turėti liejimo siūlę. Karštos adatos bandymas (tik laboratorijoje) pažymi plastiką — to niekada nedarykite su tikrais akmenimis.

Dolomitas

Kitas karbonatas; geoduose dažnai rodo „balno“ formos kristalus ir reaguoja vangiau nei kalcitas — panašiai ar kintamai kaip magnezitas. Artimus atvejus atskiria laboratoriniai testai.

Greita patikra

• Matinė balta su gelsvai rudomis gyslomis + minkštas (≤4,5) + lėtas putojimas šaltyje → tikėtinas magnezitas.
• Porcelianiškai balta, lengvesnė, be putojimo → manykite haulitą.
• Stiprus putojimas šaltyje + stikliškesnė išvaizda → kalcitas/marmuras.

Kur pasitaiko

Magnezitas paplitęs: ultramafitinėse juostose ir serpentinituose, hidroterminėse gyslose ir garintinėse baseinuose. Reikšmingi telkiniai yra dalyje Turkijos, Kinijos, Graikijos, Slovakijos, Austrijos, Brazilijos ir Australijos bei kitur.

Ne tik karoliukams

Pramonėje magnezitas kaitinamas, kad gauti magneziją (MgO) ugniai atsparioms medžiagoms ir specialiems cementams. Dirbtuvėse jis pjaunamas į karoliukus, kabiošonus, sferas ir dažnai dažomas spalvų žaismui.

Kasdienė priežiūra

• Valykite sausu arba vos drėgnu minkštu audiniu; venkite ilgų mirkymų.
• Laikykite atokiai nuo rūgščių, acto, citrinos ir agresyvių valiklių.
• Laikykite atskirai; kvarcas, safyras ir plienas gali nušlifuoti satininį paviršių.

Papuošalų gairės

• Geriausia pakabučiams, auskarams, karoliukams. Žiedams/apyrankėms rinkitės apsaugines briaunas ir dėvėkite atsargiai.
• Jei dažytas, ribokite saulę/tirpiklius ir venkite ultragarso/garų valymo.
• Matinių ar šlifuotų metalų įstatos paryškina švarią, modernią baltą.

Ant ratų

• Dirbkite vėsiai ir švelniai; magnezitas linkęs pasiundėti išilgai gyslų.
• Prepoliravimas 600→1200→3k; pabaiga su aliuminio oksidu ant minkšto pado — švelni satino šviesa.
• Jei norite didesnio atsparumo dėmėms ir kiek aukštesnio blizgesio, užverskite plonu, grįžtamu mikrokristalinio vaško sluoksniu.

Putojimo testas (tik nuo atraižų)

Uždėkite žipsnelį miltelių nuo apipjaustymo į šiltą, labai praskiestą rūgštį — stebėkite lėtą putojimą. Tai karbonatų parašas (nebandykite ant baigtų dirbinių).

Svoris ir pojūtis

Palyginkite karoliukus rankoje: magnezitas jaučiasi sunkesnis už haulitą, vėsesnis už plastiką ir neapdorotas turi švelniai „kreidiškai matinį“ pojūtį.