Mėlynas kvarcas
Linas JuozėnasShare
Mėlynasis kvarcas
Nuo švelniai pilkai žydro iki sodraus dangaus, plieno ar violetiškai mėlyno kvarco, kurio spalvą gali kurti mineralinės adatėlės, nanometriniai intarpai ir šviesos sklaida.
Mėlynasis kvarcas nėra viena atskira mineralų rūšis ir neturi vieno universalaus spalvos mechanizmo. Šiuo vardu gali būti apibūdinamas skaidrus kvarcas su mėlynais intarpais, masyvus dumortierito turintis kvarcas, mėlyni kvarco grūdeliai magminėje uolienoje arba kita natūraliai mėlyna SiO₂ medžiaga.
Mėlynojo kvarco karalystė
Mėlynasis kvarcas gali atrodyti taip, lyg skaidriame kalnų krištole būtų išsaugotas nedidelis dangaus, rūko ar gilios jūros sluoksnis.
Vieni egzemplioriai yra:
- šviesiai žydri ir beveik skaidrūs;
- pilkai mėlyni;
- mėlynai violetiniai;
- plieno atspalvio;
- pieniškai debesuoti;
- nusėti ryškiomis mėlynomis adatėlėmis;
- masyvūs ir beveik nepermatomi.
Ši įvairovė atsiranda todėl, kad „mėlynasis kvarcas“ yra aprašomasis spalvos vardas, o ne viena tiksliai apibrėžta gemologinė atmaina su vienodu spalvos centru.
Kai kuriame mėlynajame kvarce pačią kvarco gardelę galima laikyti beveik bespalve.
Mėlynumą sukuria daugybė itin mažų dalelių, esančių kristalo viduje.
Jos gali būti tokios mažos, kad plika akimi nematome nė vieno atskiro intarpo.
Vietoje jų matome vientisą mėlyną kūno spalvą.
Vienas gerai ištirtas pavyzdys – mėlyni kvarco kristalai llanito uolienoje Teksase.
Juose aptikti submikrometriniai ilmenito intarpai išsklaido trumpesnes matomos šviesos bangas, todėl kvarcas atrodo mėlynas.
Tai primena dangaus spalvos principą: mėlyna šviesa išsklaidoma stipriau nei ilgesnių bangų raudona šviesa.
Kitame mėlynajame kvarce spalvą kuria jau matomesnės mineralinės adatėlės.
Ypač žinomas dumortierito kvarcas, kuriame ryškiai mėlyni dumortierito kristalai sudaro pluoštus, debesis, fantomų plokštumas ar smulkias spygliuotas sankaupas.
Dar retesniais atvejais mėlyną kūno spalvą gali suteikti elbaito – turmalino grupės mineralo – adatėlės.
Todėl klausimas „kas nuspalvina mėlynąjį kvarcą?“ neturi vieno trumpo atsakymo.
Tiksliau būtų klausti:
„Kas nuspalvino būtent šį mėlynojo kvarco egzempliorių?“
Pats kvarcas sudarytas iš silicio ir deguonies.
Jo formulė – SiO₂.
Tačiau kristalo viduje kiekvieną silicio atomą supa keturi deguonies atomai, sudarantys SiO₄ tetraedrą.
Kiekvienas deguonis dalijamas tarp dviejų tetraedrų, todėl bendra cheminė proporcija tampa SiO₂.
Tetraedrai susijungia į erdvinį spiralinį karkasą.
Ši struktūra suteikia kvarcui:
- kietumą 7;
- kriauklišką lūžį;
- stiklišką blizgesį;
- optinį aktyvumą;
- pjezoelektrines savybes;
- kairiąją arba dešiniąją kristalo kryptį.
Mėlyna spalva gali būti susijusi ne tik su tuo, kokių mineralų yra kvarce, bet ir su jų dydžiu, skaičiumi, orientacija bei pasiskirstymu.
Didelė mėlyna adatėlė gali būti matoma kaip atskiras intarpas.
Tūkstančiai nanometrinių dalelių gali sukurti bendrą mėlyną rūką.
Lygiagrečiai išsidėstę intarpai gali sukurti šilkinį blyksnį, katės akies juostą arba kryptingą sidabriškai mėlyną atspindį.
Geologijoje mėlynas kvarcas gali augti granito, riolito, pegmatito, hidroterminių gyslų ir metamorfinių uolienų aplinkoje.
Kartais atskiri mėlyni kvarco kristalai įauga į šviesią lauko špatų uolieną.
Kartais visas dekoratyvinis gabalas yra kvarco ir mėlynų mineralinių intarpų mišinys.
Kartais skaidrus kristalas turi tik vieną mėlyną fantomo sluoksnį, pažymintį senesnį augimo etapą.
Magijoje mėlynasis kvarcas gali simbolizuoti aiškų signalą triukšme, vidinį dangų, tiesą, kuri neprivalo būti garsi, ir gebėjimą pastebėti mažas priežastis, sukuriančias didelį regimą pokytį.
Jo mėlynumas gali kilti iš dalelių, kurių beveik nematome.
Tai gali priminti, kad žmogaus kryptį taip pat dažnai formuoja ne vienas didžiulis sprendimas, o daugybė mažų, nuolat pasikartojančių pasirinkimų.
Tikroji mėlynojo kvarco mineralinė prigimtis
Mėlynasis kvarcas mineralogiškai išlieka kvarcas.
Jo pagrindinė cheminė formulė:
SiO₂.
Formulė atrodo paprasta, tačiau tikroji kristalo struktūra sudėtingesnė už atskiras SiO₂ molekules.
Kvarco kristale nėra izoliuotų pavienių molekulių.
Silicio ir deguonies atomai sudaro vientisą trimatį tinklą.
Silicio tetraedrai
Kiekvieną silicio atomą supa keturi deguonies atomai.
Jie išsidėsto tetraedro forma.
Kiekvienas tetraedro deguonis bendras dviem gretimiems silicio centrams.
Taip daugybė SiO₄ tetraedrų susijungia į erdvinį karkasą.
Silicio centras
Silicio atomas yra kiekvieno tetraedro centre ir jungiasi su keturiais deguonimis.
Bendri deguonies kampai
Kiekvienas deguonies atomas sujungia du gretimus silicio tetraedrus.
Galutinė proporcija
Dalijantis deguonies atomais, visos gardelės santykis tampa vienas silicis ir du deguonys.
Makrokristalinis ir masyvus kvarcas
Mėlynasis kvarcas gali būti vienas aiškiai susiformavęs kristalas.
Tačiau prekyboje šiuo vardu dažnai vadinama ir masyvi polikristalinė medžiaga.
Ji gali būti sudaryta iš:
- daugybės suaugusių kvarco grūdelių;
- kvarco ir dumortierito;
- kvarco bei žėručio;
- kvarco, lauko špatų ir kitų uolienos mineralų;
- metamorfiškai persikristalizavusio kvarcito.
Todėl ne kiekvienas mėlynas dekoratyvinis gabalas yra vienas kvarco kristalas, net jeigu kvarcas sudaro didžiąją jo dalį.
Mėlynas kvarcas ir mėlynas kvarcitas
Kvarcitas yra uoliena, susidariusi metamorfizuojantis kvarco turtingam smiltainiui ar kitai silicio medžiagai.
Jo grūdeliai persikristalizuoja ir suauga į tvirtą mozaiką.
Jeigu kvarcite yra mėlynų mineralų, jis gali būti parduodamas kaip mėlynasis kvarcas, nors geologiškai tiksliau būtų vadinti jį mėlynu kvarcitu.
Mėlynas kvarcas ir dumortieritas
Dumortieritas yra atskiras aliuminio boro silikato mineralas.
Jis nėra kvarco spalvinė forma.
Tačiau įaugęs į kvarcą jis gali suteikti visam gabalui ryškią mėlyną arba violetiškai mėlyną spalvą.
Tokia medžiaga vadinama:
- dumortierito kvarcu;
- kvarcu su dumortieritu;
- dumortieritiniu kvarcitu;
- mėlynuoju kvarcu – bendresne prekybine prasme.
Ar mėlyna spalva priklauso kvarco gardelei?
Kai kurių spalvotų kvarco atmainų spalva susijusi su atomais ir elektroniniais defektais pačioje kvarco gardelėje.
Tačiau didelės dalies natūralaus mėlynojo kvarco spalva kyla iš intarpų ir šviesos sklaidos.
Tai reiškia, kad kvarco karkasas gali būti beveik bespalvis, o bendrą mėlyną įspūdį sukuria jame įkalinta antroji mineralinė fazė.
Mėlynojo kvarco karalystėje skaidrus SiO₂ karkasas gali būti scena, o tikrąją spalvą sukuria beveik nematomi mineraliniai veikėjai.
Iš kur atsiranda mėlyna spalva?
Mėlyna kvarco spalva gali atsirasti keliais visiškai skirtingais būdais.
Dėl to vien pagal spalvą negalima patikimai pasakyti, koks mineralas yra kvarco viduje ar kokioje aplinkoje egzempliorius susiformavo.
Rayleigh šviesos sklaida
Vienas svarbiausių mėlynos spalvos mechanizmų – šviesos sklaida ties labai mažomis dalelėmis.
Kai intarpai yra gerokai mažesni už matomos šviesos bangos ilgį, trumpesnės mėlynos bangos gali būti išsklaidomos stipriau.
Todėl į stebėtoją sugrįžtanti išsklaidyta šviesa atrodo melsva.
Panašus fizikinis principas prisideda prie mėlyno dangaus spalvos.
Ilmenito nanodalelės
Mėlyname kvarce iš Llano grafystės Teksase aptikta daugybė labai smulkių ilmenito dalelių.
Ilmenitas yra geležies ir titano oksido mineralas, kurio formulė FeTiO₃.
Atskiros dalelės buvo pernelyg mažos, kad jas būtų galima įžiūrėti plika akimi.
Tačiau jų skaičius buvo pakankamai didelis, kad kvarcas įgautų aiškią mėlyną spalvą.
Didesnės juostelės formos ilmenito dalelės taip pat galėjo sukurti sidabriškai mėlyną kryptingą blyksnį.
Rutilas ir kiti titano mineralai
Kituose uolienas sudarančiuose mėlyno kvarco egzemplioriuose randama submikroskopinio:
- rutilo;
- ilmenito;
- žėručio;
- magnetito;
- kitų smulkių mineralų.
Jų dydis ir optinis kontrastas gali būti svarbesni už pačių dalelių regimą spalvą.
Net juoda ar tamsiai pilka nanodalelė gali prisidėti prie mėlyno sklaidos efekto.
Dumortierito adatėlės
Dumortieritas dažnai būna mėlynas, violetiškai mėlynas arba žalsvai mėlynas.
Kvarce jis gali sudaryti:
- plonas adatėles;
- spindulines sankaupas;
- mėlynus debesis;
- pluoštines juostas;
- fantomų plokštumas;
- atskirus ryškius kristalus skaidriame kvarce.
Kai adatėlių daug, visas akmuo gali atrodyti vientisai mėlynas.
Kai jų mažiau, skaidriame kvarce matomas tarsi mėlynas povandeninis sodas.
Turmalino intarpai
Kvarce taip pat gali pasitaikyti mėlynų turmalino grupės mineralų.
Aprašyti egzemplioriai, kuriuose mėlyną kūno spalvą sukuria gausios elbaito adatėlės.
Tokie intarpai gali stipriai keisti spalvą priklausomai nuo stebėjimo krypties, nes pats turmalinas gali būti pleochroinis.
Amfibolų pluoštai
Kai kuriuose mėlynuose kvarco ar kvarcito gabaluose spalvą gali kurti pluoštiniai amfibolų grupės mineralai.
Tarp jų gali būti:
- magnezioribekitas;
- ribekitas;
- kiti mėlyni amfibolai.
Jeigu pluoštai lygiagretūs, gali atsirasti šilkinis arba katės akies efektas.
Spalvos zonos
Mėlynumas ne visada pasiskirsto vienodai.
Jis gali būti:
- stipresnis kristalo centre;
- tamsesnis kraštuose;
- susitelkęs augimo plokštumose;
- matomas tik viename fantome;
- debesuotas ir netolygus;
- susijęs su atskira uolienos juosta.
Tokios zonos rodo, kad augant kvarcui keitėsi skysčio ar lydalo sudėtis, temperatūra, intarpų kiekis arba kristalizacijos greitis.
Vienas regimas atspalvis, kelios mineralinės priežastys
Ilmenito dalelės
Nanometriniai ir submikrometriniai intarpai gali išsklaidyti mėlyną šviesą.
Rutilo dalelės
Smulkūs titano oksido intarpai gali dalyvauti šviesos sklaidos mechanizme.
Dumortierito adatėlės
Ryškiai mėlyni kristalai suteikia kvarcui tiesioginę mineralinę spalvą.
Elbaito intarpai
Mėlynos turmalino adatėlės gali sukurti pusiau skaidrią kūno spalvą.
Amfibolų pluoštai
Mėlyni pluoštiniai mineralai gali nuspalvinti kvarcitą ir sukurti šilkinį atspindį.
Keli mechanizmai kartu
Viename egzemplioriuje gali veikti ir intarpų spalva, ir jų sukelta šviesos sklaida.
Kodėl mėlyna kartais atrodo pilka?
Mėlynojo kvarco atspalvis priklauso nuo:
- šviesos šaltinio;
- akmens storio;
- paviršiaus poliravimo;
- tamsių intarpų kiekio;
- fone esančios spalvos;
- stebėjimo krypties.
Šaltame dienos apšvietime akmuo gali atrodyti ryškiau mėlynas.
Šiltame geltoname apšvietime jis gali pasirodyti:
- pilkesnis;
- žalsvesnis;
- violetiškesnis;
- blankesnis.
Poliruotas paviršius paprastai sustiprina spalvos gylį.
Šiurkštus paviršius išsklaido daugiau baltos šviesos ir gali atrodyti blyškesnis ar pieniškesnis.
Kartais mėlyną kvarco spalvą sukuria ne didelis mėlynas kristalas, o milijonai beveik nematomų dalelių, kartu išsklaidančių vieną matomos šviesos dalį.
Kvarco kristalinė gardelė
Įprastomis Žemės paviršiaus sąlygomis kvarcas egzistuoja kaip žematemperatūrė α kvarco forma.
Ji kristalizuojasi trigonalinėje sistemoje.
Kvarco kristalai išoriškai dažnai atrodo šešiakampiai, tačiau jų tikroji simetrija nėra paprasta heksagoninė.
Šešios prizmės sienelės gali paslėpti trigonalinę vidinės struktūros tvarką.
Kairysis ir dešinysis kvarcas
Kvarco karkasas gali suktis dviem kryptimis.
Todėl egzistuoja:
- kairioji kvarco forma;
- dešinioji kvarco forma.
Jos yra viena kitos veidrodiniai atvaizdai, kurių negalima visiškai sutapatinti paprastu pasukimu.
Tokia savybė vadinama chirališkumu arba rankiškumu.
Kairiojo ir dešiniojo kvarco erdvinės grupės yra skirtingos, nors cheminė formulė abiejų ta pati.
Optinis aktyvumas
Chirališka gardelė gali pasukti poliarizuotos šviesos plokštumą.
Sukimo kryptis priklauso nuo kristalo rankiškumo ir šviesos sklidimo krypties.
Ši savybė svarbi:
- kristalų optikoje;
- poliarizaciniuose tyrimuose;
- kvarco plokštelių gamyboje;
- laboratoriniame kristalų orientavime.
α ir β kvarcas
Kaitinamas iki maždaug 573 °C esant įprastam slėgiui, α kvarcas pereina į aukštesnės simetrijos β kvarco formą.
Tai nėra kvarco ištirpimas.
Atomai persitvarko į kiek kitokią struktūrą.
Vėstant β kvarcas vėl pereina į α kvarcą.
Šis virsmas gali sukelti vidines įtampas, todėl staigus stiprus kaitinimas gali pažeisti natūralų kristalą.
Kristalo augimo spiralės
Kvarco kristalai gali augti sluoksnis po sluoksnio iš silicio turtingo lydalo arba tirpalo.
Augimą gali palaikyti:
- paviršiaus pakopos;
- spiraliniai dislokacijų centrai;
- naujos atomų salelės;
- esamos kristalo viršūnės;
- gretimų mineralų paviršiai.
Priemaišos kartais sustabdo vieną augimo plokštumą, pakeičia kristalo formą arba tampa įkalintais intarpais.
Kvarco struktūros kelias
Silicis apsupamas keturiais deguonimis
Susiformuoja SiO₄ tetraedras – pagrindinis silikatų struktūrinis vienetas.
Tetraedrai dalijasi kampais
Kiekvienas deguonis jungia du silicio centrus, kurdamas vientisą tinklą.
Tinklas susisuka į spiralinę tvarką
Atsiranda kairioji arba dešinioji kvarco gardelė.
Gardelė kartojasi trimis kryptimis
Susidaro trigonalinė kristalo simetrija ir šešiakampio kontūro prizmė.
Priemaišos patenka į augimo sluoksnius
Jos gali likti kaip atomų pakaitalai, intarpai arba fantomų plokštumos.
Kristalas įgauna galutinę formą
Temperatūra, slėgis, tirpalo chemija ir erdvė lemia jo veidų proporcijas.
Kietumas, tankis ir lūžis
| Pavadinimas | Mėlynasis kvarcas |
|---|---|
| Mineralinė rūšis | Kvarcas |
| Cheminė formulė | SiO₂ su galimais mineraliniais intarpais |
| Mineralų klasė | Oksidai; struktūriškai karkasinis silikatas |
| Kristalų sistema | Trigonalinė |
| Spalvos | Blyškiai mėlyna, pilkai mėlyna, plieno mėlyna, violetiškai mėlyna, žalsvai mėlyna ir marga |
| Skaidrumas | Nuo skaidraus iki nepermatomo |
| Blizgesys | Stiklinis; masyvioje medžiagoje gali būti vaškinis arba blankus |
| Kietumas | 7 pagal Moso skalę |
| Santykinis tankis | Apie 2,65; masyvioje medžiagoje gali šiek tiek kisti |
| Skilumas | Labai menkas, retai pastebimas |
| Lūžis | Kriaukliškas |
| Tvirtumas | Trapus, tačiau masyvi medžiaga gali būti gana tvirta |
| Brūkšnio spalva | Balta |
| Lūžio rodikliai | Apie 1,544 ir 1,553 |
| Dvejopas lūžis | Apie 0,009 |
| Optinis pobūdis | Vienaašis teigiamas |
| Kitos savybės | Pjezoelektrinis, optiškai aktyvus, kartais triboliuminescencinis |
Kietumas 7
Kvarcas yra septintasis Moso skalės etaloninis mineralas.
Jis gali subraižyti:
- stiklą;
- kalcitą;
- fluoritą;
- apatitą;
- daugumą minkštesnių dekoratyvinių akmenų.
Kvarcą gali subraižyti:
- topazas;
- korundas;
- safyras;
- rubinas;
- deimantas;
- kitas kvarcas, jeigu spaudimas pakankamas.
Kadangi įprastose dulkėse dažnai yra kvarco grūdelių, nešvaraus akmens nereikėtų stipriai trinti sausa šluoste.
Kietumas ir smūgis – ne tas pats
Kvarcas gana atsparus įbrėžimams, tačiau išlieka trapus.
Stiprus smūgis gali:
- nuskaldyti kristalo viršūnę;
- perskelti akmenį per seną plyšį;
- pažeisti intarpų zoną;
- nuskaldyti karoliuką ties gręžimo skylute;
- atidengti kriauklišką lūžio paviršių.
Kriaukliškas lūžis
Kvarcas neturi aiškių tobulų skilimo plokštumų, todėl dažnai lūžta lenktais paviršiais.
Lūžio bangos gali priminti:
- kriauklės vidų;
- susikertančius lankus;
- smulkias aštrias briaunas;
- stikle matomą lūžį.
Ši savybė leido kvarcą ir kitas silicio medžiagas naudoti aštrioms briaunoms formuoti.
Tankis
Gryno kvarco tankis yra apie 2,65.
Dumortierito, ilmenito, rutilo ar kitų sunkesnių intarpų turinti medžiaga gali būti šiek tiek tankesnė.
Porėtas kvarcitas arba medžiaga su gausiais mikroįtrūkimais gali turėti kiek mažesnį išmatuotą tūrinį tankį.
Poliravimas
Tankus mėlynasis kvarcas gali įgauti labai gražų stiklišką poliravimą.
Poliruojant išryškėja:
- mėlynos zonos;
- mineralinės adatėlės;
- sidabriški blyksniai;
- balti kvarco debesys;
- vidiniai fantomai;
- tamsesnės uolienos gyslos.
Jeigu medžiagą sudaro skirtingo kietumo mineralai, paviršius gali poliruotis nevienodai.
Minkštesni intarpai gali likti šiek tiek įdubę, o kietesnė kvarco matrica – labiau iškilusi.
Optinės savybės ir mėlynos šviesos sklaida
Kvarcas yra optiškai anizotropinis mineralas.
Tai reiškia, kad šviesa skirtingomis kristalo kryptimis sklinda nevienodai.
Dvejopas lūžis
Į kvarcą patekęs šviesos spindulys gali būti padalytas į:
- paprastąjį spindulį;
- nepaprastąjį spindulį.
Jų lūžio rodikliai yra maždaug 1,544 ir 1,553.
Skirtumas nėra toks didelis kaip kalcite, todėl plika akimi dvigubas vaizdas paprastai nėra lengvai pastebimas.
Vienaašis teigiamas mineralas
Kvarcas priskiriamas vienaašiams teigiamiems mineralams.
Jis turi vieną optinę ašį, susijusią su pagrindine kristalo kryptimi.
Optinis aktyvumas
Kvarcas gali pasukti poliarizuotos šviesos plokštumą.
Šis sukimasis kyla iš spiralinės kristalo gardelės.
Kairysis ir dešinysis kvarcas šviesą suka priešingomis kryptimis.
Rayleigh sklaida
Kai kvarco viduje yra daugybė dalelių, gerokai mažesnių už matomos šviesos bangos ilgį, jos gali selektyviai išsklaidyti trumpesnes bangas.
Mėlyna šviesa turi trumpesnį bangos ilgį nei raudona.
Todėl tam tikro dydžio intarpų debesyje ji išsklaidoma stipriau.
Stebėtojui toks kvarcas gali atrodyti mėlynas, net jeigu atskiros dalelės pačios nėra ryškiai mėlynos.
Tyndall efektas
Kai dalelės kiek didesnės arba medžiaga nevienalytė, kartais vartojamas Tyndall sklaidos apibūdinimas.
Praktikoje mėlyno kvarco sklaidos mechanizmai gali būti sudėtingi, todėl ne visuomet lengva vien iš akmens išvaizdos tiksliai atskirti skirtingus fizikos režimus.
Katės akis ir šilkinis blyksnis
Lygiagrečiai išsidėstę pluoštai ar adatėlės gali atspindėti šviesą viena bendra kryptimi.
Išgaubtame kabochone tai gali sukurti:
- siaurą šviesos juostą;
- katės akies efektą;
- sidabriškai mėlyną blyksnį;
- šilkinį paviršiaus švytėjimą.
Kad efektas būtų ryškus, kabochoną reikia orientuoti tinkama kryptimi intarpų pluoštų atžvilgiu.
Fantomai
Kvarcui augant etapais, jo ankstesnį paviršių gali padengti intarpų sluoksnis.
Vėliau augimas tęsiasi, o intarpų plokštuma lieka kristalo viduje.
Taip susidaro fantomas – ankstesnės kristalo viršūnės kontūras naujesniame kvarce.
Mėlynas dumortierito ar turmalino sluoksnis gali sukurti ypač ryškų vidinį mėlyną fantomą.
Kaip sklaida sukuria mėlyną kvarcą?
Balta šviesa pasiekia kvarcą
Joje yra skirtingo bangos ilgio matomos spalvos.
Šviesa sutinka mažus intarpus
Dalelės yra mažesnės už didelę dalį matomos šviesos bangų.
Trumpesnės bangos išsklaidomos stipriau
Mėlyna šviesos dalis pakeičia kryptį dažniau nei ilgesnės bangos.
Išsklaidyta šviesa pasiekia stebėtoją
Akmuo atrodo mėlynas arba pilkai mėlynas.
Dalelių tankis keičia sodrumą
Daugiau tinkamo dydžio intarpų gali sustiprinti mėlynos spalvos intensyvumą.
Mėlynasis kvarcas parodo, kad spalva gali gimti ne vien iš pigmento, bet ir iš pačios šviesos kelionės tarp nematomų mineralinių dalelių.
Mėlyni intarpai, adatėlės ir fantomai
Kvarcas gali augti kartu su daugybe kitų mineralų.
Kai augantis kristalas apgaubia mažesnį mineralą, šis lieka kaip intarpas.
Intarpas gali būti:
- senesnis už kvarcą;
- augęs kartu su kvarcu;
- susiformavęs vėliau plyšyje;
- išsiskyręs iš kvarco jam vėstant;
- įstrigęs kaip lydalo ar skysčio lašelis.
Dumortieritas
Dumortieritas yra vienas žinomiausių mineralų, galinčių suteikti kvarcui ryškią mėlyną spalvą.
Jis dažniausiai sudaro:
- plonas prizmines adatėles;
- pluoštines sankaupas;
- mėlynus debesis;
- lygiagrečias juostas;
- spindulius primenančius kuokštus.
Jo spalva gali būti:
- ryškiai mėlyna;
- violetiškai mėlyna;
- žalsvai mėlyna;
- pilkai mėlyna;
- beveik bespalvė.
Skaidriame kvarce dumortierito adatėlės gali būti aiškiai matomos kaip atskiri kristalai.
Masyviame kvarcite jos gali susilieti į vientisą mėlyną foną.
Ilmenitas
Ilmenitas yra geležies ir titano oksidas.
Dideli jo kristalai paprastai tamsūs, tačiau nanometrinės dalelės kvarce gali sukurti mėlyną sklaidos efektą.
Didesnės ilmenito juostelės gali sukurti:
- sidabrišką blyksnį;
- šešiakryptį atspindžių raštą;
- tamsias adatėles;
- kryptingą šilkinį švytėjimą.
Rutilas
Rutilas yra TiO₂ mineralas.
Kvarce jis geriau žinomas kaip auksinės, rudos arba juodos adatėlės.
Tačiau submikroskopinės rutilo dalelės taip pat gali dalyvauti mėlynos šviesos sklaidoje.
Elbaitas
Elbaitas priklauso turmalino mineralų grupei.
Jis gali būti bespalvis, žalias, rožinis arba mėlynas.
Gausios mėlynos elbaito adatėlės kvarce gali suteikti visam akmeniui pusiau skaidrią mėlyną kūno spalvą.
Po didinimu adatėlės gali turėti trikampį arba apytikriai trigonalinį skerspjūvį.
Amfibolai
Mėlyni amfibolai gali sudaryti pluoštus ar adatėles kvarco masėje.
Jų kryptingas išsidėstymas gali sukurti šilkinį efektą.
Masyvioje medžiagoje atskiras amfibolo kristalas gali būti neįžiūrimas, tačiau visas gabalas atrodo pilkai arba dūmiškai mėlynas.
Skysčių intarpai
Kvarcas gali įkalinti mažus senovinio skysčio lašelius.
Juose kartais būna:
- vandens;
- druskų tirpalo;
- anglies dioksido;
- dujų burbuliuko;
- mažo dukterinio mineralo kristalo.
Daugybė labai mažų skysčių intarpų gali suteikti kvarcui pienišką, miglotą ar kartais melsvą optinį įspūdį.
Giję plyšiai
Kristalui įtrūkus, per plyšį gali pratekėti silicio turtingas skystis.
Nusėdęs naujas kvarcas iš dalies užgydo plyšį.
Jame lieka:
- smulkių skysčių intarpų eilės;
- plokšti šydai;
- pirštų atspaudus primenantys raštai;
- vaivorykštiniai vidiniai atspindžiai.
Kaip susidaro mėlynasis kvarcas?
Kvarcas gali augti daugelyje geologinių aplinkų.
Tačiau mėlyna spalva reikalauja papildomų sąlygų:
- tinkamų mineralinių intarpų;
- tinkamo jų dydžio;
- pakankamo dalelių kiekio;
- tam tikros augimo ar vėlesnio vėsimo istorijos.
Magminis mėlynasis kvarcas
Granituose ir riolituose kvarcas kristalizuojasi iš silicio turtingo lydalo.
Augant kvarco kristalui, lydale esantys smulkūs titano ir geležies mineralai gali būti:
- įkalinti kristalo viduje;
- nusodinti ties augimo paviršiumi;
- vėliau išsiskirti iš kietojo tirpalo;
- išsidėstyti augimo plokštumose.
Jeigu dalelės tinkamo dydžio, jos gali sukurti mėlyną šviesos sklaidą.
Llanitas
Llanitas yra porfyrinė riolitinė uoliena iš Teksaso.
Joje išsiskiria:
- mėlyni kvarco fenokristai;
- rausvi lauko špatai;
- tamsesnė smulkiagrūdė matrica.
Mėlynuose kvarco kristaluose submikroskopinis ilmenitas sukuria Rayleigh sklaidą.
Kai kuriose kryptyse didesni lygiagrečiai intarpai gali parodyti sidabriškai mėlyną blyksnį.
Pegmatitai
Pegmatitai susidaro iš vėlyvų vandens ir lakiųjų komponentų turtingų magminių skysčių.
Juose gali augti labai dideli kristalai:
- kvarcas;
- lauko špatai;
- turmalinai;
- žėručiai;
- berilai;
- dumortieritas ir kiti boro mineralai.
Kvarcui augant kartu su mėlynu dumortieritu ar turmalinu, šie mineralai gali tapti jo intarpais.
Hidroterminės gyslos
Karštas vanduo, cirkuliuojantis Žemės plutoje, gali ištirpinti ir pernešti silicį.
Skysčiui vėstant arba keičiantis slėgiui, kvarcas nusėda plyšiuose.
Kartu gali kristalizuotis:
- turmalinas;
- rutilas;
- hematitas;
- chloritas;
- lauko špatai;
- įvairūs rūdų mineralai.
Augimo etapai gali sukurti fantomus, spalvines zonas ir intarpų plokštumas.
Metamorfinis kvarcitas
Kvarco turtingai uolienai patiriant slėgį ir šilumą, jos grūdeliai persikristalizuoja.
Jeigu uolienoje yra:
- dumortierito;
- mėlynų amfibolų;
- turmalino;
- titano oksidų;
- kitų spalvinių mineralų,
gali susidaryti mėlynas kvarcitas arba mėlyna kvarco turtinga metamorfinė uoliena.
Išsiskyrimas vėstant
Kai kurios dalelės gali ne būti įkalintos tiesiogiai augimo metu, o išsiskirti vėliau.
Aukštoje temperatūroje tam tikri elementai gali būti lengviau įtraukiami į kvarco struktūrą.
Vėstant jų tirpumas mažėja, todėl susidaro atskiros nanometrinės fazės.
Toks procesas vadinamas išsiskyrimu arba eksoliucija.
Deformacija ir persikristalizavimas
Tektoninis slėgis gali deformuoti kvarcą.
Jame atsiranda:
- dislokacijų;
- subgrūdelių;
- naujų grūdelių ribų;
- plyšių;
- intarpų persiskirstymo zonų.
Tai gali pakeisti mėlynos spalvos intensyvumą arba jos pasiskirstymą.
Nuo silicio lydalo iki mėlyno kristalo
Silicio turtingas lydalas pradeda vėsti
Granito ar riolito magmoje ima augti kvarco užuomazgos.
Augimo paviršių pasiekia geležis ir titanas
Lydale kartu egzistuoja smulkūs oksidų kristalai arba jų cheminiai komponentai.
Kvarcas įkalina mažas daleles
Ilmenitas, rutilas ar kitos fazės lieka besiplečiančiame kristale.
Kristalas toliau vėsta
Gali atsirasti dar smulkesnių išsiskyrusių mineralinių dalelių.
Dalelės pradeda sklaidyti šviesą
Tinkamas jų dydis ir tankis sustiprina mėlynos šviesos sklaidą.
Uoliena atsidengia paviršiuje
Erozija atveria mėlynus kvarco grūdelius po ilgos geologinės kelionės.
Mėlynojo kvarco formos ir tekstūros
Šešiakampio kontūro kristalai
Klasikinė kvarco forma su ilgomis prizmės sienelėmis ir romboedrine viršūne.
Viršūnės abiejuose galuose
Susidaro, kai kristalas auga ertmėje neprisitvirtinęs visu pagrindu.
Vidinės senesnės viršūnės
Mėlynų intarpų sluoksnis pažymi ankstesnį kristalo augimo etapą.
Mėlyni kristalai skaidrioje matricoje
Dumortieritas ar turmalinas sudaro matomas plonas mineralines adatas.
Smulkių intarpų rūkas
Daugybė dalelių suteikia vientisą pilkai mėlyną kūno spalvą.
Be aiškių išorinių kristalų
Daugybė suaugusių kvarco grūdelių sudaro raižinių ir karoliukų žaliavą.
Metamorfinė kristalų mozaika
Persikristalizavę kvarco grūdeliai su dumortieritu, amfibolais ar kitomis priemaišomis.
Kryptinga šviesos juosta
Lygiagretūs pluoštai išgaubtame paviršiuje sukuria siaurą blyksnį.
Mėlyni grūdeliai matricoje
Atskiri kvarco fenokristai gali būti įaugę į riolitą ar granitinę uolieną.
Klasikinė kvarco prizmė
Gerai susiformavęs kvarco kristalas dažniausiai turi:
- šešias ilgas prizmės sieneles;
- šešių plokštumų viršūnę;
- horizontalius augimo ruoželius;
- stiklišką paviršių;
- smailėjantį galą.
Tikroji trigonalinė simetrija gali pasirodyti per nevienodai išsivysčiusius viršūnės paviršius.
Dvigubai užbaigti kristalai
Jeigu kvarco kristalas auga laisvoje ertmėje, tirpalas gali pasiekti abu jo galus.
Tuomet viršūnės susiformuoja abiejose pusėse.
Mėlyni dvigubai užbaigti kvarco kristalai ypač įspūdingi, nes spalva gali būti nevienodai pasiskirsčiusi centre ir kraštuose.
Fantomai
Fantomas yra augimo istorija, matoma kristalo viduje.
Jis susidaro, kai:
- kvarcas kurį laiką auga;
- jo paviršių padengia intarpų sluoksnis;
- augimas laikinai sulėtėja arba sustoja;
- vėliau skaidrus kvarcas pradeda augti iš naujo.
Senasis paviršius lieka kaip vidinis kristalo kontūras.
Masyvus dumortierito kvarcas
Masyviame akmenyje atskiros dumortierito adatėlės gali būti labai mažos ir tarpusavyje persipynusios.
Pjūvyje tokia medžiaga gali atrodyti:
- vientisai mėlyna;
- debesuota;
- juostuota;
- mėlynai balta;
- nusėta violetinėmis dėmėmis;
- perskrosta skaidraus kvarco gyslomis.
Brekčinė medžiaga
Mėlynas kvarcas gali būti suskaldytas, o jo fragmentus vėliau sucementuoja naujas kvarcas.
Toks pjūvis atrodo tarsi mėlynų salų žemėlapis, atskirtas baltomis ar permatomomis gyslomis.
Pjezoelektra ir kvarco signalas
Kvarcas yra pjezoelektrinis.
Tai reiškia, kad mechaniškai suspaudus tinkamai orientuotą kristalą, jo paviršiuose gali atsirasti elektrinis krūvis.
Galimas ir atvirkštinis reiškinys: elektrinis laukas gali sukelti labai mažą kristalo deformaciją.
Kodėl atsiranda krūvis?
Ramybės būsenoje teigiamų ir neigiamų krūvių centrai kristale yra subalansuoti.
Suspaudus gardelę, atomai šiek tiek pasislenka.
Krūvių centrai nebesutampa, todėl priešinguose paviršiuose atsiranda elektrinio potencialo skirtumas.
Kvarco virpesiai
Tinkamos formos kvarco plokštelė turi tikslų natūralų virpesių dažnį.
Elektroninė grandinė gali palaikyti šiuos virpesius ir naudoti juos kaip stabilų laiko etaloną.
Dėl to sintetinis kvarcas naudojamas:
- laikrodžiuose;
- telefonuose;
- kompiuteriuose;
- radijo įrangoje;
- jutikliuose;
- dažnio filtruose;
- matavimo prietaisuose.
Ar mėlynasis kvarcas naudojamas elektronikoje?
Elektronikai dažniausiai reikia itin švaraus, vienalyčio ir tiksliai orientuoto kvarco.
Mėlynojo kvarco intarpai gali trikdyti:
- mechaninį vienodumą;
- elektrines savybes;
- virpesių stabilumą;
- plokštelės atsparumą;
- pramoninį pjovimą.
Todėl mėlynasis kvarcas dažniau vertinamas kaip kolekcinė, dekoratyvinė ar gemologinė medžiaga.
Triboliuminescencija
Kai kurie kvarco gabalai trinami, laužomi ar stipriai spaudžiami tamsoje gali trumpam išskirti šviesą.
Šis reiškinys vadinamas triboliuminescencija.
Jis siejamas su elektrinių krūvių atskyrimu ir išlydžiais lūžio metu.
Kvarco istorija
Kvarcas žmonėms žinomas nuo labai senų laikų.
Skaidrus kalnų krištolas buvo naudojamas:
- amuletams;
- antspaudams;
- karoliams;
- indams;
- raižiniams;
- lęšius primenantiems objektams;
- religiniams ir simboliniams dirbiniams.
Senovėje skaidrus kvarcas kartais buvo laikomas ypatingai sukietėjusiu ledu.
Jo skaidrumas, šaltas prisilietimas ir kalnų radimvietės lengvai palaikė tokią vaizduotę.
Kvarco vardas
Šiuolaikinis kvarco vardas į daugelį Europos kalbų atėjo per vokiškąjį mineralogijos žodyną.
Tiksli senesnė jo kilmė nėra visiškai aiški.
Kvarcas kaip įrankių medžiaga
Kvarco ir kitų silicio medžiagų kriaukliškas lūžis leidžia sukurti labai aštrias briaunas.
Įvairiose vietovėse kvarcas naudotas:
- grandikliams;
- peiliukams;
- strėlių antgaliams;
- grąžtams;
- kibirkštims išgauti.
Kvarcas optikoje
Skaidrūs kvarco kristalai buvo tiriami dėl:
- dvejopo lūžio;
- optinio aktyvumo;
- poliarizuotos šviesos sukimo;
- ultravioletinės šviesos pralaidumo;
- kristalo krypties.
Kvarco optinės savybės padėjo plėtoti kristalografiją ir medžiagų fiziką.
Kvarcas elektronikos amžiuje
Pjezoelektrinės savybės pavertė kvarcą tikslumo technologijos mineralu.
Kvarco virpesiai leidžia stabiliai matuoti laiką ir valdyti elektroninių grandinių dažnį.
Pramonėje dažniausiai naudojamas hidroterminiu būdu laboratorijoje išaugintas kvarcas.
Taip galima gauti:
- didelį vienalytį kristalą;
- kontroliuojamą orientaciją;
- mažiau netinkamų intarpų;
- pastovesnes elektrines savybes;
- tiksliai pjaustomas plokšteles.
Mėlynojo kvarco vieta
Mėlynasis kvarcas nėra viena iš gausiausiai istoriniuose papuošaluose aprašytų kvarco atmainų.
Jo vardas ilgą laiką buvo taikomas skirtingoms:
- mėlynoms kvarco uolienoms;
- dumortierito kvarcitams;
- mėlyniems kvarco kristalams;
- intarpų turinčioms dekoratyvinėms medžiagoms.
Šiuolaikinė mikroskopija leidžia atskirti, kada mėlynumą kuria mineralinė adatėlė, o kada – nanometrinių dalelių sukelta šviesos sklaida.
Tas pats kvarcas galėjo būti senovinis antspaudas, aštrus įrankis, optinis kristalas ir šiuolaikinio laikrodžio širdis.
Kur randamas mėlynasis kvarcas?
Kvarcas yra labai plačiai paplitęs mineralas, tačiau natūraliai mėlyna jo išvaizda pasitaiko gerokai rečiau.
Kadangi mėlynumo mechanizmai skirtingi, mėlynasis kvarcas neturi vieno klasikinio telkinių tipo.
Llano grafystė, Teksasas
Viena geriausiai ištirtų mėlyno kvarco vietovių yra Llano grafystė Teksase.
Čia riolitinėje uolienoje, vadinamoje llanitu, randami mėlyni kvarco fenokristai.
Jų spalva susijusi su submikroskopiniais ilmenito intarpais.
Uolienoje mėlyni kvarco grūdeliai išsiskiria rausvų lauko špatų ir tamsesnės matricos fone.
Bahija, Brazilija
Brazilijos Bahijos valstija žinoma dėl kvarco su ryškiomis dumortierito adatėlėmis.
Kai kuriuose skaidriuose kristaluose matomi atskiri mėlyni dumortierito pluoštai, fantomai ir kuokštai.
Kita medžiaga yra masyvesnė ir tinkama:
- kabochonams;
- karoliukams;
- rutuliams;
- dekoratyviniams raižiniams.
Vajomingo kalnų sritys
Iš Vajomingo aprašytas mėlynas kvarcas su turmalino intarpais.
Tai dar vienas pavyzdys, kad mėlynumą gali kurti ne tik titano oksidų nanodalelės ar dumortieritas.
Kitos magminės vietovės
Uolienas sudarantis mėlynas kvarcas aptinkamas įvairiuose senuose granitiniuose ir riolitiniuose kompleksuose.
Tokie kvarco grūdeliai gali būti svarbi:
- granito atpažinimo ypatybė;
- dekoratyvinio akmens detalė;
- magmos kristalizacijos istorijos užuomina;
- intarpų tyrimų medžiaga.
Metamorfiniai telkiniai
Dumortierito turtingas mėlynas kvarcitas gali susidaryti aukštesnės temperatūros metamorfinėse uolienose.
Tokia medžiaga žinoma iš kelių žemynų, ypač regionų, kuriuose susitinka:
- kvarco turtingos uolienos;
- aliuminis;
- boras;
- metamorfinė šiluma ir slėgis.
Ar kilmę galima nustatyti iš nuotraukos?
Dažniausiai ne.
Panašus pilkai mėlynas kvarcas gali būti:
- iš skirtingų šalių;
- nuspalvintas skirtingais mineralais;
- masyvus kvarcitas;
- kvarcas su dumortieritu;
- dažytas arba laboratorinis produktas.
Patikima kilmė remiasi:
- kolekcijos etikete;
- radinio dokumentais;
- atsekama tiekimo grandine;
- geologiniu kontekstu;
- laboratoriniu tyrimu, kai jis būtinas.
Atmainos ir prekybiniai pavadinimai
Uolienas sudarantis mėlynasis kvarcas
Mėlyni kvarco grūdeliai, įaugę granite, riolite ar kitoje magminėje uolienoje.
Spalvą dažnai kuria submikroskopiniai titano ir geležies mineralų intarpai.
Dumortierito kvarcas
Kvarcas su mėlynomis, violetinėmis ar pilkomis dumortierito adatėlėmis.
Jis gali būti:
- skaidrus su atskirais intarpais;
- pusiau skaidrus;
- masyvus;
- juostuotas;
- beveik nepermatomas.
Dumortieritinis kvarcitas
Metamorfinė uoliena, sudaryta daugiausia iš kvarco ir dumortierito.
Ji gali būti labai sodriai mėlyna ir tinkama raižiniams, kabochonams bei karoliukams.
Mėlynasis aventiūrinas
Prekybinis vardas kvarco ar kvarcito medžiagai, kurioje intarpai sukuria smulkų žvilgantį efektą.
Spalvą gali suteikti dumortieritas ar kiti mėlyni mineralai.
Ne kiekvienas mėlynas kvarcas turi aventurescenciją, todėl šie vardai nėra visiškai tapatūs.
Mėlynasis kvarcitas
Mėlyna metamorfinė kvarco turtinga uoliena.
Jos spalvą gali kurti:
- dumortieritas;
- amfibolai;
- turmalinas;
- kitos smulkios priemaišos.
Mėlynasis chalcedonas
Chalcedonas yra mikrokristalinė silicio medžiaga, sudaryta daugiausia iš kvarco ir moganito.
Jis gali būti švelniai žydras, pusiau skaidrus ir vaškinio blizgesio.
Mineralogiškai jis priklauso kvarco šeimai, tačiau jo mikrotekstūra skiriasi nuo makrokristalinio mėlynojo kvarco.
Mėlynas katės akies kvarcas
Išgaubtai nušlifuotas kvarcas, kuriame lygiagretūs pluoštiniai intarpai sukuria siaurą šviesos juostą.
Efekto ryškumas priklauso nuo intarpų lygiagretumo ir kabochono orientacijos.
Llanitas
Riolitinė uoliena iš Teksaso, turinti mėlynų kvarco ir rausvų lauko špato fenokristų.
Tai ne vienas mėlyno kvarco kristalas, o visa dekoratyvi uoliena.
„Sibiro mėlynasis kvarcas“
Šis prekybinis vardas dažnai naudojamas labai ryškiam skaidriam laboratorinės kilmės mėlynam kvarcui.
Jo spalva gali būti susijusi su kobaltu ir hidroterminiu kristalo auginimu.
Vardas savaime nepatvirtina nei natūralios kilmės, nei konkrečios geografinės vietovės.
„Mėlynasis kalnų krištolas“
Neformalus vardas skaidriam kvarcui su mėlynomis adatėlėmis, fantomais ar debesuotais intarpais.
Tikslesniame aprašyme reikėtų nurodyti, koks mineralas suteikia spalvą.
Mėlynojo kvarco atpažinimas
Mėlynasis kvarcas gali būti painiojamas su daugeliu kitų mėlynų mineralų.
Patikimam nustatymui reikia vertinti ne vien spalvą.
Mėlynasis kvarcas ir sodalitas
SiO₂
- Kietumas 7
- Kriaukliškas lūžis
- Dažnai stikliškas blizgesys
- Gali būti skaidrus arba pusiau skaidrus
- Balto kalcito gyslos nebūdingos visiems egzemplioriams
Aliumosilikatas su natriu
- Kietumas apie 5,5–6
- Dažnai sodriai karališkai mėlynas
- Paprastai nepermatomas
- Dažnos baltos kalcito gyslos
- Mažesnis atsparumas įbrėžimams
Mėlynasis kvarcas ir mėlynasis kalcitas
Mėlynasis kalcitas daug minkštesnis.
Jo kietumas – 3, o kvarco – 7.
Kalcitas:
- lengvai subraižomas plienu;
- turi tobulą romboedrinį skilumą;
- aktyviai reaguoja su rūgštimi;
- dažnai atrodo pieniškesnis;
- gali rodyti stiprų dvejopą lūžį.
Kvarcas nereaguoja su silpnomis buitinėmis rūgštimis taip, kaip kalcitas.
Mėlynasis kvarcas ir fluoritas
Fluoritas gali būti žydras, violetinis arba mėlynai žalias.
Tačiau jis:
- turi kietumą 4;
- tobulai skyla oktaedro kryptimis;
- dažnai sudaro kubinius kristalus;
- yra lengviau pažeidžiamas;
- gali turėti ryškias spalvines zonas.
Mėlynasis kvarcas ir lazuritas
Lazuritas yra viena svarbiausių lazurito uolienos – lapis lazuli – dalių.
Jis paprastai:
- sodriai ultramarino mėlynas;
- nepermatomas;
- minkštesnis už kvarcą;
- gali būti su baltu kalcitu;
- gali turėti auksaspalvio pirito taškų.
Mėlynasis kvarcas ir angelitas
Angelitas yra mėlyna masyvaus anhidrito prekybinė atmaina.
Jis minkštesnis, dažniausiai tolygiai pilkai mėlynas ir neturi kvarco kriaukliško lūžio.
Mėlynasis kvarcas ir chalcedonas
Abu sudaryti daugiausia iš silicio dioksido, todėl jų kietumas ir cheminis atsparumas panašūs.
Tačiau chalcedonas:
- mikrokristalinis;
- dažnai vaškinio blizgesio;
- neturi matomų didelio kristalo sienelių;
- gali būti tolygiai pusiau skaidrus;
- kartais juostuotas kaip agatas.
Dažyta kvarco medžiaga
Porėtas kvarcitas, įtrūkęs kvarcas arba chalcedonas gali būti dažomi mėlynai.
Dažymo požymiai:
- ryškesnė spalva plyšiuose;
- tamsūs gręžimo skylučių kraštai;
- nenatūraliai elektrinis mėlynumas;
- spalva susitelkusi tik paviršiuje;
- pigmento sankaupos porose;
- spalvos persikėlimas ant tirpiklio.
Stiklas
Mėlynas stiklas gali imituoti skaidrų arba pusiau skaidrų kvarcą.
Po didinimu gali matytis:
- apvalūs burbuliukai;
- tekėjimo linijos;
- liejimo siūlės;
- pernelyg vienoda spalva;
- natūralių mineralinių intarpų nebuvimas.
Kietumo bandymas
Tikras kvarcas paprastai subraižo stiklą.
Tačiau bandymas gali:
- pažeisti poliruotą akmenį;
- nuskaldyti kraštą;
- palikti matomą liniją;
- sugadinti kolekcinį egzempliorių.
Todėl brangiam ar gražiam dirbiniui geriau rinktis nedestruktyvų laboratorinį tyrimą.
Laboratoriniai metodai
Mėlynojo kvarco tapatybei ir spalvos priežasčiai tirti naudojama:
- Ramanų spektroskopija;
- infraraudonųjų spindulių spektroskopija;
- rentgeno spindulių difrakcija;
- mikroskopija;
- elektroninė mikroskopija;
- lūžio rodiklio matavimas;
- tankio nustatymas;
- cheminė mikroanalizė.
Sintetinis, dažytas ir apdorotas mėlynasis kvarcas
Kvarcą galima auginti laboratorijoje hidroterminiu būdu.
Šis metodas atkartoja dalį natūralių hidroterminių procesų, tačiau vyksta kontroliuojamame aukšto slėgio inde.
Hidroterminis auginimas
Autoklave naudojama:
- silicio žaliava;
- karštas šarminis tirpalas;
- aukštas slėgis;
- temperatūros skirtumas;
- mažas kvarco užuomazgos kristalas.
Karštesnėje zonoje silicio medžiaga tirpsta.
Tirpalui judant į vėsesnę zoną, kvarcas nusėda ant užuomazgos kristalo.
Kobaltu nuspalvintas sintetinis kvarcas
Į laboratorinio augimo sistemą galima įtraukti kobalto.
Tinkamai išaugintas ir termiškai apdorotas kobalto turintis kvarcas gali įgauti ryškią mėlyną spalvą.
Tokia medžiaga gali būti:
- skaidri;
- vienodos spalvos;
- fasetuojama;
- gerokai sodresnė už daug natūralaus mėlyno kvarco.
Ji chemiškai ir struktūriškai gali būti tikras kvarcas, tačiau jos kilmė – laboratorinė.
Sintetinis nėra tas pats, kas imitacija
Sintetinis kvarcas turi tą pačią pagrindinę kristalinę struktūrą ir formulę kaip natūralus kvarcas.
Imitacija yra kita medžiaga, tik atkartojanti išvaizdą.
Mėlyną kvarcą gali imituoti:
- stiklas;
- kubinis cirkonis;
- dažytas chalcedonas;
- dažytas kvarcitas;
- derva;
- kompozitinė medžiaga.
Dažymas
Įtrūkęs arba porėtas kvarcas gali sugerti dažus.
Dažai dažniausiai kaupiasi ten, kur skystis juda lengviausiai:
- plyšiuose;
- grūdelių ribose;
- porose;
- gręžimo skylutėse;
- paviršinėse dūlėjimo zonose.
Dangos
Skaidrus kvarcas gali būti dengiamas plona metaline arba spalvota plėvele.
Tokia danga gali sukurti:
- ryškią mėlyną spalvą;
- vaivorykštinį efektą;
- metalinį blizgesį;
- spalvos kaitą judinant akmenį.
Danga paprastai yra paviršinis apdorojimas, o ne vidinė kvarco spalva.
Ji gali nusidėvėti ties kraštais ir kontaktinėse vietose.
Laboratorinio kvarco požymiai
Vien iš išvaizdos atskirti ne visada įmanoma.
Tyrėjai vertina:
- augimo zonas;
- užuomazgos plokštumą;
- intarpų pobūdį;
- absorbcijos spektrą;
- infraraudonųjų spindulių požymius;
- cheminius mikroelementus;
- spalvos pasiskirstymą.
Mėlynojo kvarco magija – signalas, kryptis ir nematomų dalelių galia
Mėlynasis kvarcas ne visuomet yra mėlynas todėl, kad jo kristalinėje gardelėje gyvena vienas didelis spalvą kuriantis elementas.
Kartais jo mėlynumą sukuria milijonai beveik nematomų mineralinių dalelių.
Kiekviena jų atskirai gali būti per maža, kad ją pastebėtume.
Tačiau visos kartu jos pakeičia šviesos kelią ir visą kristalą paverčia mėlynu.
Todėl mėlynojo kvarco magija gali simbolizuoti mažų veiksmų, žodžių ir pasirinkimų galią.
Vienas sakinys galbūt nepakeičia gyvenimo.
Tačiau kasdien kartojami vidiniai sakiniai ilgainiui gali pakeisti tai, kaip matome save, kitus žmones ir ateitį.
Vienas mažas įprotis atrodo beveik nematomas.
Tačiau šimtai pakartojimų gali pakeisti visą kryptį, kaip nanometriniai intarpai pakeičia viso kvarco spalvą.
Kvarcas taip pat gali paversti slėgį elektriniu signalu.
Todėl jis gali simbolizuoti gebėjimą spaudimą paversti ne vien įtampa, bet informacija.
Sunkus įvykis gali parodyti:
- kur mūsų ribos per silpnos;
- kokios sistemos nebeveikia;
- kas mums iš tiesų svarbu;
- kur dingsta mūsų jėga;
- kokį signalą ilgai ignoravome.
Tai nereiškia, kad kiekvienas spaudimas yra reikalingas ar kad jį turime priimti.
Tačiau tai, kas jau įvyko, gali būti perskaityta kaip informacija.
Mėlynasis kvarcas gali tapti simboliniu signalo vertėju.
Ką mėlynasis kvarcas gali simbolizuoti?
Aiškų signalą
Gebėjimą atskirti svarbią žinią nuo aplinkinio triukšmo.
Ramų balsą
Tiesą, kuri neprivalo būti šaukiama, kad išliktų tikra.
Mažų pasirinkimų galią
Primena, kad daugybė beveik nematomų veiksmų gali pakeisti visą gyvenimo spalvą.
Vidinį dangų
Erdvesnį žvilgsnį, kuriame viena mintis neužpildo visos sąmonės.
Kryptį
Kairiosios ir dešiniosios kvarco gardelės priminimą, kad kiekviena struktūra turi savą sukimąsi.
Slėgio perkeitimą
Pjezoelektrinį simbolį: spaudimas gali tapti aiškiu atsaku ar sprendimu.
Vidinį skaidrumą
Gebėjimą matyti intarpus ne kaip visą tapatybę, o kaip dalį didesnio kristalo.
Ryšį
Kvarco karkasą, kuriame kiekvienas deguonis jungia du silicio centrus.
Signalo ir triukšmo praktika
Padėkite mėlynąjį kvarcą priešais save ir pasirinkite vieną sritį, kurioje šiuo metu girdite per daug balsų.
Tai gali būti:
- darbas;
- kūrybinis projektas;
- santykiai;
- ateities planas;
- sprendimas, kurį nuolat atidėliojate.
Padalykite lapą į dvi dalis.
Vienoje užrašykite:
Triukšmas.
- Ką kiti mano, kad turėčiau daryti?
- Kokios baimės kartojasi be naujų įrodymų?
- Kokie informacijos srautai tik blaško?
- Kokie reikalavimai nėra mano pasirinkti?
Kitoje užrašykite:
Signalas.
- Kas iš tiesų kartojasi mano patirtyje?
- Koks faktas nesikeičia?
- Ko negaliu toliau ignoruoti?
- Koks vienas veiksmas būtų prasmingas?
Mėlynasis kvarcas gali simboliškai saugoti tą vieną sakinį, kurį atpažinote kaip signalą.
Nanodalelių praktika
Pasirinkite vieną didelį pokytį, kurio norėtumėte, bet kuris šiuo metu atrodo per sunkus.
Tuomet paklauskite:
„Kokia būtų mažiausia šio pokyčio dalelė?“
Pavyzdžiui:
- ne parašyti knygą, o parašyti vieną pastraipą;
- ne sutvarkyti visą namą, o vieną stalčių;
- ne išmokti kalbą, o įsiminti penkis žodžius;
- ne užbaigti projektą, o paruošti kitą failą;
- ne pakeisti visą gyvenimą, o atsisakyti vieno nereikalingo veiksmo.
Atlikę mažą žingsnį, pažymėkite jį.
Kiekvienas ženklas gali tapti viena dalele.
Ilgainiui jų tankis gali pakeisti viso gyvenimo spalvą.
Slėgio vertimo ritualas
Kvarcas mechaninį slėgį gali paversti elektriniu atsaku.
Pasirinkite vieną spaudimą, kurį šiuo metu jaučiate.
Užrašykite:
- iš kur jis kyla;
- ar jis realus, ar numanomas;
- ką jis mėgina priversti padaryti;
- kokį tikrą poreikį jis atskleidžia;
- kokį signalą norite iš jo pasiimti;
- kokios spaudimo dalies daugiau nebepriimate.
Tuomet suformuluokite vieną trumpą atsaką.
Pavyzdžiui:
- „Šiam darbui reikia kito termino.“
- „Šis prašymas peržengia mano ribas.“
- „Man trūksta informacijos, todėl dar nesprendžiu.“
- „Šią užduotį padalysiu į tris dalis.“
- „Atsakomybė nėra vien mano.“
Spaudimas tampa ne vien sunkumu, o išversta informacija.
Vidinio dangaus praktika
Laikykite mėlynąjį kvarcą taip, kad jo paviršiuje matytumėte šviesą, debesis arba intarpus.
Pasirinkite vieną mintį, kuri šiuo metu atrodo labai didelė.
Įsivaizduokite, kad ji nėra visas dangus.
Ji yra vienas debesis, judantis daug didesnėje erdvėje.
Užrašykite tris dalykus, kurie taip pat egzistuoja šalia šios minties.
Tai gali būti:
- kitas galimas paaiškinimas;
- žmogus, kuris gali padėti;
- turimas įgūdis;
- laikas, kurio dar turite;
- maža jau padaryta pažanga;
- dalis gyvenimo, kurios problema nepalietė.
Tikslas nėra paneigti debesį.
Tikslas – grąžinti dangui jo tikrąjį dydį.
Kairės ir dešinės krypties praktika
Kvarcas gali turėti kairiąją arba dešiniąją kristalinės gardelės kryptį.
Abi formos yra tikras kvarcas.
Jos tiesiog sukasi priešingai.
Pasirinkite dvi galimas savo sprendimo kryptis.
Kiekvienai užrašykite:
- ką ji kuria;
- ko ji reikalauja;
- ką ji užbaigia;
- ką ji atveria;
- kokiu žmogumi joje tampate.
Ne kiekviena skirtinga kryptis yra klaidinga.
Kartais abi logiškos, tačiau jos nuveda į skirtingas struktūras.
Mėlyno fantomo ritualas
Fantomas kvarce yra senesnė kristalo forma, kurią apgaubė naujesnis augimas.
Pasirinkite vieną ankstesnę savo versiją, kuri vis dar matoma dabartiniame gyvenime.
Ji gali būti:
- senas įgūdis;
- vaikystės svajonė;
- ankstesnis darbas;
- praeities baimė;
- senas būdas save apibrėžti.
Paklauskite:
- Kuri šios formos dalis vis dar naudinga?
- Kuri dalis tapo tik vidiniu kontūru?
- Koks naujas augimas ją dabar supa?
- Ar seną formą turiu sunaikinti, ar tik peraugti?
Fantomas neišnyksta, tačiau jis taip pat nebėra išorinė riba.
Mėlynojo kvarco ir gerklės centro simbolika
Šiuolaikinėje kristalų magijoje mėlynasis kvarcas dažnai siejamas su gerklės čakra.
Ši simbolinė sritis gali būti susijusi su:
- balsu;
- klausymusi;
- žodžių tikslumu;
- gebėjimu pasakyti „taip“ ir „ne“;
- tiesos ir švelnumo pusiausvyra;
- vidinės minties pavertimu išoriniu signalu.
Kvarco tvirtumas gali simbolizuoti žodžio nuoseklumą.
Jo skaidrumas – ketinimo aiškumą.
Mėlyni intarpai – individualų balsą, įaugusį į didesnę bendravimo struktūrą.
Ryšio tinklo praktika
Kvarco gardelėje kiekvienas deguonies atomas jungia du silicio centrus.
Nupieškite penkis svarbiausius savo dabartinio projekto ar gyvenimo ryšius.
Tai gali būti:
- žmogus;
- įrankis;
- žinių šaltinis;
- vieta;
- įprotis;
- finansinis išteklius;
- laiko langas.
Sujunkite juos linijomis ir pažiūrėkite, kur tinklas nutrūksta.
Kartais projektui trūksta ne daugiau jėgos, o vienos jungties.
Mėlynojo kvarco talismanas
Pasirinkite sakinį, kurį norite susieti su savo akmeniu.
Tai gali būti:
- „Atskiriu signalą nuo triukšmo.“
- „Maži pasirinkimai keičia visos kelionės spalvą.“
- „Spaudimą paverčiu aiškia informacija.“
- „Viena mintis nėra visas mano dangus.“
- „Mano balsas gali būti ramus ir tikslus.“
Laikykite akmenį ten, kur dažniausiai reikia prisiminti ne garsiausią, o tikriausią signalą.
Mėlynojo kvarco magija gali būti beveik nematomų dalelių choras – kiekviena tyli atskirai, tačiau visos kartu pakeičia šviesą, signalą ir viso kristalo spalvą.
Mėlynasis kvarcas papuošaluose ir kūryboje
Kietumas 7 leidžia mėlynąjį kvarcą naudoti daugeliui papuošalų ir dekoratyvinių objektų.
Tačiau tinkamumas priklauso ne vien nuo kvarco kietumo.
Svarbu įvertinti:
- vidinius plyšius;
- intarpų kiekį;
- uolienos grūdėtumą;
- gyslų tvirtumą;
- galimą dažymą ar dengimą.
Kabochonai
Masyvus mėlynasis kvarcas dažnai šlifuojamas glotniu išgaubtu paviršiumi.
Kabochonas ypač tinka, kai norima parodyti:
- debesuotą spalvą;
- dumortierito pluoštus;
- katės akies efektą;
- mėlynus fantomus;
- juostas ir gyslas.
Fasetuoti akmenys
Skaidrus mėlynasis kvarcas gali būti fasetuojamas.
Geriausiai tam tinka medžiaga, kuri:
- pakankamai skaidri;
- neturi pavojingų plyšių;
- turi tolygų spalvos pasiskirstymą;
- leidžia išlaikyti matomus mėlynus intarpus;
- nėra pernelyg drumsta.
Skaidrūs kvarco kristalai su atskiromis mėlynomis dumortierito adatėlėmis gali tapti neįprastais kolekciniais fasetuotais akmenimis.
Karoliukai
Masyvi mėlyna medžiaga pjaustoma:
- apvaliais karoliukais;
- cilindrais;
- plokščiais diskais;
- briaunuotais rutuliukais;
- netaisyklingais grynuoliais;
- vamzdelio formos elementais.
Gręžimo skylutė gali būti silpnesnė vieta, ypač jeigu ją kerta intarpų plokštuma arba senas plyšys.
Pakabukai
Pakabukas leidžia parodyti didesnį mėlynojo kvarco raštą ir paprastai patiria mažiau smūgių nei žiedas.
Skaidriam kristalui gali būti paliekama dalis natūralios viršūnės.
Masyvus kvarcitas dažniau šlifuojamas į lašą, ovalą ar laisvą formą.
Žiedai
Kvarco kietumas tinkamas žiedams, tačiau gausiai intarpų turintis mėlynasis kvarcas gali būti trapesnis už skaidrų vienalytį kristalą.
Kasdieniam žiedui pravartu rinktis:
- žemą kabochoną;
- apsauginį apvadą;
- akmenį be paviršių kertančių plyšių;
- pakankamai storus kraštus;
- ne pernelyg iškilų aptaisą.
Rutuliai
Mėlynojo kvarco rutulys leidžia apžiūrėti intarpus iš daugelio krypčių.
Sukant rutulį gali pasirodyti:
- mėlynos šviesos zonos;
- sidabriški blyksniai;
- vidiniai debesys;
- fantomai;
- vaivorykštiniai plyšių atspindžiai.
Skaidrus kvarco rutulys gali sutelkti saulės šviesą, todėl jo nereikėtų palikti tiesioginiuose spinduliuose šalia degių paviršių.
Raižiniai
Masyvus mėlynas kvarcitas gali būti naudojamas:
- gyvūnų figūroms;
- širdims;
- bokšteliams;
- kiaušiniams;
- mažoms skulptūroms;
- dekoratyvinėms plokštelėms.
Kvarcas kietas, todėl raižymas reikalauja deimantinių įrankių, vandens aušinimo ir tinkamos dulkių kontrolės.
Kolekciniai kristalai
Gerai susiformavęs mėlynas kvarco kristalas gali būti vertingesnis nešlifuotas.
Kolekcinę reikšmę gali didinti:
- aiški natūrali kristalo forma;
- dokumentuota radimvietė;
- ryškus mėlynas fantomas;
- identifikuoti reti intarpai;
- katės akies arba kryptingas blyksnis;
- nepažeista viršūnė;
- įdomi asociacija su kitais mineralais.
Mėlynojo kvarco priežiūra
Mėlynasis kvarcas paprastai yra patvaresnis už kalcitą, fluoritą, sodalitą ir daugelį kitų mėlynų dekoratyvinių akmenų.
Tačiau intarpai, fantomų plokštumos, giję plyšiai ir galimi paviršiaus apdorojimai reikalauja atsargumo.
Rankinis valymas
Daugumą natūralaus nepažeisto mėlynojo kvarco galima valyti:
- drungnu vandeniu;
- švelniu muilu;
- minkšta šluoste;
- minkštu šepetėliu.
Po valymo akmenį reikėtų gerai nuskalauti ir nusausinti.
Ilgas mirkymas
Trumpas plovimas kvarcui paprastai nekenkia.
Ilgo mirkymo geriau vengti, jeigu:
- akmuo dažytas;
- turi paviršinę dangą;
- papuošale naudoti klijai;
- yra daug atvirų plyšių;
- matrica sudaryta ir iš minkštesnių mineralų.
Ultragarsinis valymas
Vienalytis neįtrūkęs kvarcas gali toleruoti ultragarsinį valymą.
Tačiau mėlynajame kvarce dažnai yra daug intarpų ir vidinių plokštumų.
Vibracija gali:
- išplėsti gijusį plyšį;
- atskirti intarpų zoną;
- pažeisti gręžimo skylutę;
- atlaisvinti klijuotą aptaisą;
- pakenkti dengto akmens paviršiui.
Todėl rankinis valymas paprastai yra saugesnis.
Garinis valymas
Garinio valymo geriau vengti, ypač jei akmuo:
- stipriai intarpuotas;
- turi vaivorykštinių plyšių;
- buvo dažytas ar dengtas;
- įtvirtintas klijais;
- turi nežinomą apdorojimo istoriją.
Staigūs temperatūros pokyčiai
Kvarcas gali skilti dėl šiluminio šoko.
Šaltas akmuo, staiga patekęs į karštą vandenį, arba įkaitęs akmuo, greitai atšaldytas, patiria nevienodą plėtimąsi.
Intarpų turinčiame kvarce skirtingi mineralai gali plėstis nevienodai.
Tai padidina plyšimo riziką.
Stiprus karštis
Didelė temperatūra gali:
- pakeisti kai kurių intarpų būklę;
- sumažinti ar pakeisti mėlynos spalvos intensyvumą;
- išplėsti plyšius;
- pažeisti dangą;
- sugadinti klijus;
- sukelti α ir β kvarco struktūrinio virsmo įtampas.
Akmens nereikėtų kaitinti buitiniais prietaisais ar mėginti keisti jo spalvos.
Saulės šviesa
Natūralių mėlynojo kvarco atmainų spalvos mechanizmai nėra vienodi.
Intarpų sukurta spalva dažnai gana stabili, tačiau dažyta, dengta ar laboratorinė medžiaga gali elgtis kitaip.
Vertingo egzemplioriaus geriau ilgą laiką nelaikyti stipriai kaitinančioje tiesioginėje saulėje.
Cheminės medžiagos
Kvarcas atsparus daugeliui įprastų silpnų rūgščių, tačiau jį gali pažeisti specialios fluoridų turinčios medžiagos.
Papuošalams apskritai reikėtų vengti:
- stiprių laboratorinių reagentų;
- abrazyvinių valymo miltelių;
- baliklių;
- agresyvių metalo valiklių;
- nežinomos sudėties papuošalų tirpalų.
Įbrėžimai
Kvarcas gana kietas, tačiau gali subraižyti kitus akmenis.
Jį geriau laikyti atskirai nuo:
- kalcito;
- fluorito;
- malachito;
- sodalito;
- angelito;
- serpentino;
- perlų ir organinių medžiagų.
Pats kvarcas taip pat gali būti subraižytas topazo, korundo ir deimanto.
Smūgiai
Mėlynojo kvarco papuošalą verta nusiimti:
- sportuojant;
- dirbant su įrankiais;
- keliant sunkius daiktus;
- atliekant statybos darbus;
- plaunant indus;
- valant namus.
Pjovimo ir šlifavimo dulkės
Pjaunant kvarcą gali susidaryti labai smulkių kristalinio silicio dulkių.
Apdirbant akmenį reikia:
- naudoti šlapią pjovimą;
- kontroliuoti dulkes prie jų šaltinio;
- naudoti tinkamą kvėpavimo apsaugą;
- naudoti akių apsaugą;
- darbo vietą valyti drėgnai;
- nepūsti dulkių suspaustu oru;
- nešlifuoti gyvenamojoje patalpoje.
Glotnaus gatavo akmens nešiojimas nėra tas pats, kas jo pjovimas ir dulkių kūrimas.
Paprastai tinka
- Drungnas vanduo
- Švelnus muilas
- Minkšta šluostė
- Minkštas šepetėlis
- Trumpas rankinis valymas
- Atskiras laikymas
- Apsauga nuo smūgių
Geriau vengti
- Staigių temperatūros pokyčių
- Garinio valymo
- Ultragarso stipriai intarpuotam akmeniui
- Agresyvių cheminių medžiagų
- Abrazyvinių miltelių
- Stiprių smūgių
- Sauso pjovimo ir šlifavimo
Ką dar verta žinoti apie mėlynąjį kvarcą?
Kas yra mėlynasis kvarcas?
Tai mėlynos spalvos kvarcas arba kvarco turtinga medžiaga, kurios pagrindinė sudėtis yra SiO₂.
Mėlyną spalvą dažnai kuria mineraliniai intarpai arba jų sukelta šviesos sklaida.
Ar mėlynasis kvarcas yra atskira mineralų rūšis?
Ne.
Mineralogiškai jis išlieka kvarcas. Žodis „mėlynasis“ apibūdina jo išvaizdą.
Kokia mėlynojo kvarco formulė?
Pagrindinė kvarco formulė yra SiO₂.
Mėlynoje medžiagoje gali būti papildomų mineralinių intarpų.
Kodėl kvarcas tampa mėlynas?
Spalvą gali kurti:
- submikroskopinis ilmenitas;
- rutilas;
- dumortierito adatėlės;
- mėlynas turmalinas;
- amfibolų pluoštai;
- šviesos sklaida ties mažomis dalelėmis.
Ar visas mėlynasis kvarcas nuspalvintas dumortieritu?
Ne.
Dumortieritas yra viena dažna priežastis, tačiau dalį mėlyno kvarco nuspalvina ilmenito, rutilo, turmalino ar kitų mineralų intarpai.
Kas yra dumortierito kvarcas?
Tai kvarcas, kuriame yra mėlynų, violetinių arba pilkų dumortierito kristalų.
Ar dumortierito kvarcas ir mėlynasis kvarcas yra tas pats?
Dumortierito kvarcas yra viena mėlynojo kvarco rūšis platesne prekybine prasme.
Tačiau ne visas mėlynasis kvarcas turi dumortierito.
Kas yra llanitas?
Llanitas yra Teksaso riolitinė uoliena, kurioje yra mėlynų kvarco ir rausvų lauko špato fenokristų.
Kodėl llanito kvarcas mėlynas?
Jo mėlynumą sukuria Rayleigh šviesos sklaida ties gausiomis submikroskopinėmis ilmenito dalelėmis.
Koks mėlynojo kvarco kietumas?
7 pagal Moso skalę.
Ar mėlynasis kvarcas subraižo stiklą?
Tikras kvarcas paprastai yra pakankamai kietas stiklui subraižyti.
Kolekcinio ar poliruoto akmens taip tikrinti nereikėtų.
Ar mėlynasis kvarcas turi skilumą?
Kvarco skilumas labai menkas ir paprastai nepastebimas.
Jis dažniausiai lūžta kriaukliškai.
Ar mėlynasis kvarcas yra skaidrus?
Gali būti skaidrus, pusiau skaidrus arba visiškai nepermatomas.
Skaidrumas priklauso nuo intarpų kiekio, grūdelių ribų ir vidinių plyšių.
Ar mėlynasis kvarcas yra tas pats, kas mėlynasis chalcedonas?
Ne visai.
Abu priklauso silicio dioksido medžiagoms, tačiau chalcedonas yra mikrokristalinis kvarco ir moganito darinys.
Ar mėlynasis kvarcas yra sodalitas?
Ne.
Sodalitas yra kitos sudėties mineralas, minkštesnis už kvarcą ir dažnai turintis baltų kalcito gyslų.
Ar mėlynasis kvarcas yra mėlynasis kalcitas?
Ne.
Kalcitas turi formulę CaCO₃, kietumą 3 ir reaguoja su rūgštimis.
Kvarcas yra SiO₂ ir turi kietumą 7.
Ar mėlynasis kvarcas gali turėti katės akies efektą?
Taip.
Lygiagrečiai išsidėstę mineraliniai pluoštai tinkamai nušlifuotame kabochone gali sukurti siaurą šviesos juostą.
Kas yra mėlynas fantomas kvarce?
Tai ankstesnio kristalo augimo paviršius, pažymėtas mėlynų intarpų sluoksniu ir vėliau apaugintas nauju skaidriu kvarcu.
Ar mėlynasis kvarcas gali būti sintetinis?
Taip.
Kobalto turintis mėlynas kvarcas gali būti hidroterminiu būdu auginamas laboratorijoje.
Ar sintetinis mėlynasis kvarcas yra tikras kvarcas?
Jeigu jis išaugintas kaip kristalinis SiO₂, jo mineralinė struktūra atitinka kvarcą.
Skirtumas yra kilmė: laboratorinė, o ne geologinė.
Ar mėlynasis kvarcas dažomas?
Kartais dažomas kvarcitas, chalcedonas arba įtrūkęs kvarcas.
Dažai gali kauptis plyšiuose, porose ir gręžimo skylutėse.
Ar mėlynąjį kvarcą galima plauti vandeniu?
Natūralų nepažeistą kvarcą paprastai galima trumpai plauti drungnu vandeniu ir švelniu muilu.
Ar galima naudoti ultragarsinį valymą?
Vienalytis kvarcas gali jį toleruoti, tačiau stipriai intarpuotam, suskilusiam, dažytam ar dengtam mėlynajam kvarcui saugiau rinktis rankinį valymą.
Ar galima naudoti garinį valymą?
Geriau vengti, ypač jeigu akmuo turi daug intarpų, vidinių plyšių ar paviršinę dangą.
Ar mėlynojo kvarco spalva gali pasikeisti nuo karščio?
Gali.
Spalvos stabilumas priklauso nuo konkretaus mechanizmo. Karštis gali pakeisti intarpus, vidines įtampas ir kai kurių egzempliorių mėlynumą.
Kaip mėlynasis kvarcas naudojamas magijoje?
Jis gali būti pasirenkamas balso, aiškaus signalo, krypties, mažų pasirinkimų, vidinės erdvės ir slėgio perkeitimo praktikoms.
Ką mėlynasis kvarcas palieka mūsų vaizduotėje?
Mėlynasis kvarcas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip paprasta spalvota kalnų krištolo atmaina.
Tačiau jo mėlynumas dažnai slepia sudėtingesnę istoriją.
Viename kristale šviesą išsklaido nanometrinis ilmenitas.
Kitame matyti ryškios dumortierito adatėlės.
Trečiame mėlyną kūno spalvą sukuria turmalino pluoštai.
Dar kitur kvarco grūdeliai tampa mėlyna visos riolitinės ar metamorfinės uolienos dalimi.
Todėl mėlynojo kvarco vardas nėra vienas paprastas cheminis atsakymas.
Tai kelių geologinių ir optinių procesų karalystė.
Po mėlyna spalva išlieka tas pats tvirtas SiO₂ karkasas.
Silicio tetraedrai dalijasi deguonies atomais ir sudaro spiralinę kairiąją arba dešiniąją gardelę.
Ji suteikia kvarcui:
- kietumą;
- optinį aktyvumą;
- pjezoelektrinį atsaką;
- tikslų virpesių dažnį;
- kristalinę kryptį.
Mėlynasis kvarcas gali paversti beveik nematomas daleles matomu dangaus atspalviu.
Kvarcas apskritai gali paversti spaudimą elektriniu signalu.
Šios dvi savybės sukuria stiprų simbolį.
Mažas dalykas nebūtinai yra nereikšmingas.
Spaudimas nebūtinai turi likti vien spaudimu.
Jis gali atskleisti informaciją, ribą, poreikį arba naują kryptį.
Senas kristalo paviršius gali likti mėlynu fantomu, tačiau naujas kvarcas gali augti toliau.
Praeities forma išlieka matoma, bet ji nebėra galutinė išorinė riba.
Galbūt todėl mėlynasis kvarcas gali priminti ne vien skaidrumą, bet ir erdvę.
Ne vien balsą, bet ir signalą.
Ne vien vieną didelį sprendimą, bet ir mažas daleles, kurios kartu pakeičia visą matomą spalvą.
Mėlynasis kvarcas yra silicio dangaus karalystė – kristalas, kuriame nematomos dalelės pakeičia šviesą, slėgis gali tapti signalu, o senas augimo kontūras lieka fantomu naujesnėje formoje.