Rubinas su fušitu
Linas JuozėnasDalytis
Rubinas fuksite: sodriai raudonas korundas žaliame žėrutyje
Rubinas fuksite sujungia du mineralus, kurių fizinės savybės vargu ar galėtų labiau skirtis. Chromo turintis korundas sudaro kietus raudonus kristalus, o chromo turintis muskovitas – minkštą, lankstų, perlamutriškai žalią pagrindą. Kianitas gali sudaryti mėlynas plokšteles ar reakcinius apvadus, kvarcas – sutvirtinti šviesias zonas, lauko špatas – užpildyti tarpus, o rutilas – išlikti smulkiais oranžiškai rudais grūdeliais. Taigi poliruotas paviršius atskleidžia ne vieną mineralą, o metamorfinę jų sąveiką, kurią formavo slėgis, temperatūra, cheminių medžiagų apykaita, deformacija ir vėlesnis apdirbimas.
Trumpi faktai
Rubinas fuksite yra iš kelių mineralų sudaryta metamorfinė medžiaga. Kiekvienas poliruotas paviršius gali kirsti kelis mineralus, kurių kietumas, skalumas, tankis, optinės savybės ir atsparumas dilimui skiriasi. Todėl visos uolienos savybių vertės yra apytikslės ir niekada neturėtų pakeisti atskirų mineralinių fazių identifikavimo.
| Terminas | Reikšmė | Svarbus skirtumas |
|---|---|---|
| Rubinas fušite | Metamorfinė uoliena, kurioje raudonas korundas yra chromo gausiame muskovite; dažnai būna ir kitų mineralų. | Tai uolieną sudarančių mineralų visuma, o ne vieno mineralo atmaina. |
| Fušitas | Chromo gausi žalia muskovito žėručio atmaina. | Šis pavadinimas apibūdina žėručio fazę, o ne visą rubino turinčią uolieną. |
| Rubinas | Raudonas chromo turintis korundas. | Neskaidrus ar daug intarpų turintis korundas vis tiek yra rubinas, jei jo spalva patenka į pripažintą raudonos spalvos diapazoną. |
| Rubino, kianito ir fušito uoliena | Išsamesnis medžiagos, kurioje yra visos trys aiškiai matomos fazės, apibūdinimas. | Mėlynas kianitas gali sudaryti plokšteliškus kristalus, apvadus, lęšius arba plačias matricos sritis. |
| Rubinas coizite | Rubinas žaliame coizite, dažnai aptinkamas kartu su tamsiu amfibolu. | Žalia matrica yra grūdėta ir gerokai kietesnė už fušitą. |
| Fušitinis kvarcitas | Kvarco gausi metamorfinė uoliena, kurioje fušito pakanka, kad ji atrodytų žalia ir žėrinti. | Joje gali visai nebūti rubino, o pjaunama ji paprastai pasižymi kvarcitui būdingomis savybėmis. |
| Aventiurininis kvarcas | Kvarcas, kurio šviesą atspindintys žėručio arba hematito intarpai sukuria aventiurescenciją. | Žaliame aventiurine gali būti fušito, tačiau vyraujantį jo karkasą sudaro kvarcas, o ne minkštas žėrutis. |
| Verditas | Prekybinis pavadinimas, taikomas kompaktiškai žaliai dekoratyvinei uolienai, kurioje gausu fušito, ypač kilusiai iš pietinės Afrikos. | Verdite nebūtinai yra rubino, ir jis nėra atskira mineralų rūšis. |
Tapatybė, terminija ir sąvokų ribos
Rubiną fušite geriausia apibūdinti įvardijant mineralus, kuriuos iš tiesų galima stebėti. Rubinas sudaro raudonas kristalines sritis. Fušitas sudaro žalią žėrutingą pagrindinę masę. Kianito, kvarco, lauko špato, kalcito, rutilo, grafito ar amfibolo gali būti tiek, kad jie turėtų įtakos išvaizdai, tvirtumui ir geologinei interpretacijai.
Nereikėtų manyti, kad žalia matrica yra grynas fušitas. Kai kurie gabalai iš tiesų yra gausūs žėručio ir minkšti; kituose gausu kvarco, todėl jų savybės artimesnės fušitinio kvarcito savybėms; dar kituose yra plačių kianito ar lauko špato sričių. Taigi vien pagal spalvą suteiktas pavadinimas gali slėpti didelę dalį tikrosios mineralinės sandaros.
Chromas sieja dvi pagrindines spalvas, tačiau dėl to šie mineralai netampa chemiškai tapatūs. Rubine chromas įsiterpia į korundo struktūrą, pakeisdamas dalį jos atomų, ir lemia raudoną spalvą suteikiančią šviesos sugertį bei galimą fluorescenciją. Fušite chromas pakeičia dalį muskovito aliuminio ir suteikia žalią spalvą sluoksninei žėručio struktūrai.
Rubinas yra korundo fazė
Raudonos sritys gali būti idiomorfinės, pseudošešiakampės, suapvalėjusios, suskaidytos, lęšiškos arba netaisyklingos. Jose dažnai būna plyšių, žėručio intarpų, rutilo, spalvinio zoniškumo ir neskaidrių branduolių.
Fušitas yra žėručio atmaina
Jam būdingą struktūrą sudaro silikatiniai sluoksniai, atskirti kalio turinčiais tarpsluoksniais. Šie sluoksniai lemia tobulą bazinį skalumą, perlamutrinį šviesos atspindį, plonų plokštelių lankstumą ir polinkį sluoksniuotis bei pleiskanoti.
Kianitas gali būti neatsiejama sudedamoji dalis
Mėlynų arba melsvai žalių plokšteliškų kristalų ir apvadų gali susidaryti ten, kur cheminėje sistemoje pakanka silicio dioksido. Kai kuriuose mėginiuose kianitas padeda atskirti rubiną nuo fušito gausios matricos.
Kvarcas keičia apdirbimo savybes
Kvarco gausi matrica yra kietesnė, mažiau pleiskanoja ir gali būti nupoliruota iki ryškesnio stikliško blizgesio nei matrica, kurioje vyrauja žėrutis.
Rutilas gali išlikti per visą metamorfizmo eigą
Smulkių rutilo grūdelių, kurių spalva svyruoja nuo rausvai oranžinės iki rudos, gali būti matricoje arba korundo intarpuose; jie suteikia papildomų duomenų apie pirminę titano turėjusių mineralų asociaciją.
Uolienos neapibūdina viena formulė
Kiekvienas komponentas turi savitą kristalinę struktūrą ir cheminę sudėtį. Išsamiame aprašyme išvardijamos patvirtintos fazės, užuot visam objektui priskyrus vieną cheminę formulę.
Mineralinė sandara: ką atskleidžia raudona, žalia, mėlyna ir balta spalvos
Rubino, fušito, kianito, kvarco, lauko špato ir akcesorinių mineralų ribose išlieka tiek reakcijų, tiek vėlesnės deformacijos pėdsakų. Šie sąlyčio paviršiai dažnai lemia ir mokslinę bandinio vertę, ir jo mechaninį stabilumą.
Rubino porfiroblastai
Stambūs korundo grūdeliai galėjo išaugti daug smulkesnėje, žėručio gausioje pagrindinėje masėje. Jų kontūrai gali išlaikyti aiškias kristalografines formas arba deformacijos metu suapvalėti ir ištįsti.
Fušito foliacija
Metamorfizmo ir deformacijos metu žėručio plokštelės linkusios išsidėstyti lygiagrečiai. Jų vyraujanti orientacija sukuria per poliruotus paviršius nuslenkantį žalią blyksnį.
Kianito reakcijų zonos
Kianitas gali pasitaikyti plokšteliškų kristalų, pluoštinės išvaizdos agregatų, šviesiai mėlynų aureolių arba netolydžių apvadų aplink korundą pavidalu ten, kur metamorfinėse reakcijose dalyvavo silicio dioksidas.
Kvarco lęšiai ir gyslos
Kvarcas gali sudaryti pirminius metamorfinius sluoksnius, slėgio šešėlių medžiagą arba vėlesnes gyslas, kurios kerta foliaciją ir sutvirtina vienus plyšius, o kitų padėtį apibrėžia.
Grafitas ir tamsūs akcesoriniai mineralai
Grafitas, amfibolas, magnetitas ar kitos neskaidrios fazės gali sudaryti grūdelius ir ruoželius. Norint tiksliai juos atpažinti, vien spalvos nepakanka.
Rutilas ir lauko špatas
Rutilas gali sudaryti smulkius oranžiškai rudus grūdelius, o šarminis lauko špatas kai kuriose fuksito ir korundo uolienose gali užpildyti šviesias kišenes tarp kitų mineralų grūdelių.
| Sudedamoji dalis | Būdinga išvaizda | Mechaninės savybės | Reikšmė interpretuojant susidarymą |
|---|---|---|---|
| Rubinas | Skaisčiai raudoni, purpuriškai raudoni, rožiškai raudoni arba tamsiai raudoni grūdeliai ir lęšiai. | Labai kietas ir trapus; gali turėti plyšių arba atskirumo plokštumų. | Liudija korundo augimą, chromo prieinamumą, deformaciją ir galimą reakciją su aplinkiniu žėručiu. |
| Fuksitas | Smaragdo, lapų, obuolių žalumo arba pilkai žalia žvilganti pagrindinė masė. | Minkštas, plonos plokštelės lanksčios, skalumas tobulas. | Liudija chromo turinčio muskovito augimą, foliaciją ir metamorfinę tekstūrą. |
| Kianitas | Mėlyni, melsvai žali, pilkai mėlyni arba šviesūs plokšteliški kristalai ir apvadai. | Kietumas labai priklauso nuo krypties, skalumas labai geras. | Gali rodyti reakcijas, kuriose dalyvavo silicio dioksidas, ir padidėjusio slėgio metamorfizmo sąlygas. |
| Kvarcas | Balti, pilki, pusiau skaidrūs arba bespalviai lęšiai ir gyslos. | Kietas, be skalumo, tačiau trapus ties plyšiais. | Gali išsaugoti pirminį sluoksniuotumą, slėgio šešėlius arba vėlesnius fluidų judėjimo kelius. |
| Lauko špatas | Baltos ar kreminės spalvos kišenės, grūdėtos sankaupos arba ploteliai tarp kitų mineralų grūdelių. | Vidutinio kietumo, su dviem skalumo kryptimis. | Gali susidaryti progresinio metamorfizmo metu vykstant reakcijoms, kuriose sunaudojamas žėrutis. |
| Rutilas | Labai smulkūs rausvai oranžiniai, rudi arba pusiau metališko blizgesio grūdeliai. | Kietas ir tankus, tačiau paprastai pernelyg smulkus, kad lemtų uolienos mechanines savybes. | Išlaiko titaną ir gali pasitaikyti kaip intarpai rubine. |
| Grafitas arba tamsūs oksidai | Juodi ruoželiai, taškeliai, plėvelės arba sankaupos ties grūdelių ribomis. | Priklausomai nuo mineralinės fazės, gali būti minkšti arba trapūs. | Liudija redukcines sąlygas, vėlesnius pakitimus arba papildomas metamorfines sudedamąsias dalis. |
Kaip susidaro rubinas fuksite
Rubino ir fuksito mineralų asociacijos gali susidaryti daugiau nei vienu metamorfiniu keliu. Bendrosios būtinos sąlygos yra aliuminio gausi medžiaga, chromo šaltinis, kintantis silicio dioksido aktyvumas, padidėjęs slėgis ir temperatūra bei pakankama deformacija arba fluidų judėjimas, kad uoliena persitvarkytų.
- Būtinas chromo šaltinisChromas gali būti paveldėtas iš nuolaužinio chromito, ultramafinės medžiagos, chromo turinčių nuosėdų arba patekti su vėlesniais metasomatiniais fluidais.
- Aliuminio gausi uoliena palanki korunduiRubinas susidaro ten, kur gausu aliuminio, o efektyvusis silicio dioksido aktyvumas pakankamai mažas, kad korundas išliktų stabilus.
- Kalis padeda augti žėručiuiFuksitui būtina kalio turinti sluoksninė muskovito struktūra ir dalies jos atomų pakeitimas chromu.
- Silicio dioksidas gali pakeisti reakcijos produktusTen, kur reakcijose dalyvauja kvarcas, greta korundo gali susidaryti kianitas ir lauko špatas, o ne paprasta dviejų mineralų asociacija.
- Slėgis ir temperatūra pertvarko uolienąProgresinio metamorfizmo metu gali būti sunaudojamas anksčiau susidaręs žėrutis ir susidaryti korundas, lauko špatas, kianitas bei vanduo.
- Deformacija sukuria galutinę tekstūrąŽėručio plokštelės išsirikiuoja sudarydamos foliaciją, o rubino grūdeliai sukasi, trūkinėja, ištįsta arba aplink juos susidaro slėgio šešėliai.
Chromo turinti pradinė medžiaga nusėda arba susikaupia
Molio skalūnas, kvarco gausios nuosėdos, mafinės ir ultramafinės kilmės nuolaužinė medžiaga, chromito turinti medžiaga arba pakitusi ultramafinė uoliena suteikia fuksitui ir rubinui susidaryti reikalingo chromo.
Chromas įsiterpia į muskovitą
Metamorfizmo arba metasomatinių pakitimų metu chromas pakeičia dalį muskovito aliuminio ir susidaro žalias fuksitas.
Progresyvusis metamorfizmas mažina dalies žėručio stabilumą
Didėjant slėgiui ir temperatūrai, žėručio turintys mineralų deriniai gali reaguoti: susidaro korundas bei lauko špatas ir išsiskiria vanduo.
Kvarco turinčiose zonose gali susidaryti kianitas
Ten, kur yra silicio dioksido, vykstant reakcijoms greta korundo ir lauko špato gali susidaryti kianitas ir susiformuoti būdingas raudonos, žalios ir mėlynos spalvų mineralų derinys.
Rubinas auga porfiroblastais, netaisyklingais telkinukais arba susidaro kaip reakcijų produktas
Dalis korundo išauga į atpažįstamus pseudoheksagoninius kristalus; kita dalis sudaro netaisyklingus lęšiškus telkinukus arba grūdelius, apsuptus žėručio ir lauko špato.
Deformacija orientuoja žėrutį ir keičia rubiną
Foliacija ryškėja, pailgi plokšteliški kianito kristalai išsirikiuoja viena kryptimi, kvarcas atsiskiria į lęšius, o rubino grūdeliai pagrindinėje masėje gali sutrūkinėti arba pasisukti.
Ekshumacija ir dūlėjimas atidengia mineralų derinį
Dėl kilimo uoliena priartėja prie paviršiaus, kur atsiveria plyšiai, atsiranda geležies junginių dėmių, dūla žėručio kraštai, o gavybai tinkami telkiniai tampa prieinami.
Spalvų, foliacijos ir raštų terminija
Rubino fuksite išvaizda labai keičiasi priklausomai nuo žiūrėjimo kampo. Raudoni grūdeliai atrodo palyginti vienodai, o tūkstančiai viena kryptimi orientuotų žėručio plokštelių, judinant akmenį po šviesos šaltiniu, tai atrodo tamsiai žalios, tai sužimba ryškiais sidabriškai žaliais ar perlamutriniais atspindžiais.
Rubino spalvų paletė
Rožiškai raudona, spanguolių raudona, sodri tamsiai raudona, purpuriškai raudona ir tamsi neskaidri raudona. Pro plonus kraštus sklindanti šviesa gali būti ryškesnės skaisčiai raudonos spalvos nei centrinė dalis.
Fuksito spalvų paletė
Blyški mėtų, obuolių, lapų, smaragdo žaluma, melsvai žalia ir pilkšvai žalia. Spalva atrodo sodresnė, kai žėručio plokštelės atspindi šviesą stebėtojo link.
Kianito spalvų paletė
Blyškiai mėlyna, džinsų mėlyna, žalsvai mėlyna, skalūnų mėlyna arba beveik balta. Platūs plokšteliški kristalai gali pertraukti žėručio žvilgesį šaltesnių atspalvių kryptingomis juostomis.
Neutralių spalvų mineralinės fazės
Kvarcas, lauko špatas, kalcitas, grafitas ir pakitimų produktai sudaro baltus, kreminius, pilkus, juodus ir rudus plotus.
Rutilo akcentai
Pagrindinėje masėje ir rubino viduje gali pasitaikyti smulkių oranžiškai rudų arba rausvų grūdelių, kurie padidinus matomi kaip pusiau metališko blizgesio taškeliai.
Dūlėjimo spalvos
Su geležimi susiję pakitimai gali nudažyti skalumo plokštumas, plyšius ir išorinius paviršius ochros, rūdžių ar ruda spalva, tačiau pirminių mineralų tapatybė dėl to nesikeičia.
| Rašto terminas | Išvaizda | Galimas paaiškinimas |
|---|---|---|
| Rubino porfiroblastas | Stambus raudonas grūdelis smulkesnėje žalioje pagrindinėje masėje. | Korundas augo metamorfizmo metu, o aplinkinė uoliena išliko smulkesnės kristalinės sandaros. |
| Pseudoheksagoninis rubinas | Šešiakampis arba beveik šešiakampis korundo kontūras. | Atspindi trigonalinę korundo simetriją ir jam būdingą kristalų pavidalą. |
| Žėručio žybsnis | Ryškus perlamutrinis arba sidabriškai žalias atspindys, kuris slenka pakreipus akmenį. | Viena kryptimi orientuoti fuksito baziniai paviršiai atspindi šviesą ta pačia kryptimi. |
| Foliacijos juosta | Kryptinga žėručio plokštelių, kvarco arba akcesorinių mineralų juosta. | Liudija deformaciją ir mineralų orientavimąsi metamorfizmo metu. |
| Kianito apvadas | Mėlynas arba blyškus apvadas aplink dalį rubino grūdelio. | Gali būti reakcijos zona, kurioje dalyvavo korundas, žėrutis ir silicio dioksidas. |
| Slėgio šešėlis | Blyškus lęšis, nusitęsiantis nuo standaus rubino grūdelio šonų. | Deformacijos metu mažesnio slėgio zonoje augo kvarcas arba žėrutis. |
| Rubino lęšis | Pailgas raudonas grūdelis, lygiagretus foliacijai. | Pirminis korundas buvo ištęstas, pasuktas arba įstrižai perpjautas. |
| Kvarco gyslelė | Balta arba peršviečiama gysla, kertanti žalias ir raudonas sritis. | Silicio dioksido gausus fluidas pateko į plyšį arba dėl slėgio susidariusią ertmę. |
| Reakcijų mozaika | Smulkių žėručio, lauko špato, kianito ir korundo grūdelių sąauga ties sandūra. | Liudija nebaigtą reakciją ir kintančią cheminę pusiausvyrą. |
| Ištrupos skalumo plokštumose | Mažos negilios duobutės arba plokštelių formos įdubos žalioje pagrindinėje masėje. | Fuksito plokštelės atsiskyrė pjaunant, poliruojant, dėvint arba dėl dūlėjimo. |
Būdingą optinį kismą sukuria žėrutis: rubinas suteikia sodrią spalvą, o fuksitas paverčia paviršių kintančiu sluoksniuotų atspindžių lauku.
Skirtingo kietumo mineralų uolienos fizinės savybės
Viename poliruotame kabošone šalia 9 kietumo pagal Moso skalę rubino grūdelio gali būti maždaug 2,5 kietumo žėručio, nuo krypties priklausančio kietumo kianito, 7 kietumo kvarco, maždaug 6 kietumo lauko špato ir minkštesnių pakitusių zonų. Atsparumą lemia silpniausia struktūrinė grandis, o ne kiečiausias matomas mineralas.
| Savybė | Rubinas | Fuksitas | Kianitas ir įprasti akcesoriniai mineralai | Reikšmė visai uolienai |
|---|---|---|---|---|
| Sudėtis | Al2O3 su Cr ir kitų elementų pėdsakais | Chromo gausus muskovitas; idealizuota formulė K(Al,Cr)2(AlSi3O10)(OH)2 | Kianitas Al2SiO5; kvarcas SiO2; lauko špato ir papildomų fazių sudėtis įvairuoja | Uoliena neturi vienos cheminės formulės. |
| Kristalų singonija | Trigoninė | Monoklininė | Kianito – triklininė; kvarco – trigoninė; lauko špato – monoklininė arba triklininė | Uoliena neturi vienos kristalų singonijos. |
| Kietumas | 9 | Apie 2,5 lygiagrečiai bazinio skalumo plokštumai; skersai sluoksnių – didesnis | Kianito – maždaug 4,5–7, priklausomai nuo krypties; kvarco – 7; lauko špato – apie 6 | Skirtingos to paties paviršiaus vietos dyla labai nevienodu greičiu. |
| Tankis | Maždaug 3,97–4,05 | Apytikriai 2,77–2,88 | Kianito – maždaug 3,5–3,7; kvarco – apie 2,65 | Visos uolienos tankis priklauso nuo mineralų proporcijų ir poringumo. |
| Skalumas | Tikrojo skalumo nėra; gali pasireikšti atskirumas | Tobulas bazinis skalumas pagal {001} | Kianito skalumas labai tobulas; lauko špatas turi dvi skalumo kryptis; kvarcas skalumo neturi | Žėrutis ir kianitas gali skilti net tada, kai greta esantis rubinas lieka nepažeistas. |
| Tąsumas | Trapus | Ploni lapeliai lankstūs ir elastingi, tačiau agregatai silpni skersai skalumo plokštumų | Paprastai trapūs | Kietas rubino grūdelis minkštesnėje matricoje gali veikti kaip standus pleištas. |
| Blizgesys | Nuo stikliško iki beveik deimantinio | Stikliškas, šilkinis, o skalumo paviršiuose – perlamutrinis | Kianito – nuo stikliško iki perlamutrinio; kvarco – stikliškas | Poliruotame paviršiuje vienu metu gali būti matomi keli blizgesio laipsniai. |
| Skaidrumas | Nuo nepermatomo iki peršviečiamo; retai būna skaidresnis | Nuo skaidraus atskirose plonose plokštelėse iki nepermatomo agregatuose | Įvairus | Visa uoliena paprastai būna nepermatoma, tik kai kurie jos pakraščiai – peršviečiami. |
| Lūžis | Nuo nelygaus iki kriaukliško | Nelygus ne tobulo skalumo plokštumose | Kianito – nuo atplaišiško iki nelygaus; kvarco – kriaukliškas | Ties mineralų ribomis lūžių kryptis gali keistis. |
| Brėžio spalva | Balta | Balta | Dažniausiai pasitaikančių šviesių silikatų – paprastai balta | Brėžio spalvos bandymas pažeidžia paviršių, todėl gataviems dirbiniams jis nereikalingas. |
| Reakcija į kaitinimą | Pats korundas karštį atlaiko geriau nei jį supanti uoliena | Kaitinimas gali neigiamai paveikti skalumo plokštumas, užpildus ir taisytas vietas bei sukelti dehidrataciją | Skirtingų fazių šiluminis plėtimasis nevienodas | Staigus arba vietinis kaitinimas gali atverti tarpus ties mineralų ribomis ir praplėsti plyšius. |
Kietumas nėra tas pats, kas atsparumas lūžimui
Rubinas itin atsparus braižymui, tačiau vis tiek gali lūžti. Visa uoliena yra mažiau atspari smūgiams nei atskiras vientisas rubinas.
Žėrutis lemia daugelį kraštų pažeidimų
Ploni fušito sluoksniai gali pakilti, luptis arba ištrupėti atviruose pakraščiuose, gręžimo angose, aštriuose kampuose ir stipriai išgaubtuose paviršiuose.
Kianitas suteikia nuo krypties priklausančių savybių
Kianito gausi juosta gali dilti skirtingai, priklausomai nuo jos orientacijos, ir skilti pagal plokštumą, nesutampančią su žėručio skalumo plokštuma.
Kvarco gausi medžiaga paprastai yra tvirtesnė
Didesnis kvarco kiekis gali padėti ilgiau išlaikyti poliruotą paviršių ir padidinti kraštų patvarumą, nors plyšiai ir žėručio siūlės tebėra svarbūs veiksniai.
Optinės savybės, žėručio atspindys ir rubino fluorescencija
Rubinas ir fušitas tame pačiame objekte sudaro dvi skirtingas optines sistemas. Dėl korunde esančio chromo rubinas sugeria šviesą ir gali fluorescuoti. Fušitas kryptingai atspindi šviesą nuo vienas ant kito susiklojusių žėručio lapelių, o tiriant ploną jo kristalą išryškėja stiprus dvejopas lūžis.
Rubino šviesos sugertis
Korunde esantis chromas suteikia raudoną spalvą, sugerdamas dalį regimosios šviesos. Geležis ir kiti mikroelementai gali patamsinti akmenį arba slopinti fluorescenciją.
Rubino fluorescencija
Daugelis grūdelių, apšviesti ilgųjų bangų ultravioletine šviesa, švyti raudonai arba oranžiškai raudonai. Reakcija gali skirtis tiek tarp grūdelių, tiek skirtingose vieno kristalo vietose.
Perlamutrinis fušito žybsnis
Žalia matrica pašviesėja, kai vienodai orientuoti baziniai paviršiai atspindi šviesą stebėtojo link. Šis efektas priklauso nuo foliaciojos ir neturėtų būti painiojamas su viena siaura katės akies juosta.
Dvejopas muskovito lūžis
Plonos fušito plokštelės tarp sukryžiuotų poliarizatorių gali rodyti ryškias interferencines spalvas, nes žėručio dvejopas lūžis yra gerokai didesnis nei rubino.
Kianito optinės savybės
Kianitas yra optiškai dviašis, o tinkamuose skaidriuose grūdeliuose pasižymi pleochroizmu. Keičiantis stebėjimo krypčiai, jo plokšti pailgi kristalai gali atrodyti šaltesnio atspalvio arba tamsesni.
Visa uoliena neturi vieno bendro lūžio rodiklio
Rubino, žėručio, kianito, kvarco ar feldšpato paviršiuje išmatuota vertė apibūdina tą vietinę fazę, o ne visą objektą.
| Optinė savybė | Rubinas | Fušitas arba muskovitas | Praktinis stebėjimas |
|---|---|---|---|
| Lūžio rodiklis | Apytiksliai 1,762–1,770 | Iš esmės patenka į muskovitui būdingą maždaug 1,55–1,62 intervalą | Vertės gerokai skiriasi, tačiau agregato paviršius retai leidžia paprastai išmatuoti visos uolienos lūžio rodiklį. |
| Optinis pobūdis | Vienaašis neigiamas | Dviašis neigiamas | Tiriant šlifą arba atskirą grūdelį, šias dvi optines sistemas galima aiškiai atskirti. |
| Dvejopas lūžis | Apytiksliai 0,008–0,010 | Didelis, dažniausiai siekia kelias šimtąsias | Tarp sukryžiuotų poliarizatorių fuksitas gali rodyti ryškias interferencines spalvas. |
| Pleochroizmas | Skaidrioje medžiagoje – nuo raudonos iki violetiškai ar oranžiškai raudonos | Paprastai silpni arba vidutiniai žalios spalvos pokyčiai | Daugumoje nepermatomos dekoratyvinės medžiagos pleochroizmas matomas tik ribotai. |
| Reakcija į ilgabangę ultravioletinę spinduliuotę | Dažnai raudona fluorescencija, kurios intensyvumas įvairuoja | Įvairi, dažniausiai silpna, palyginti su rubinu | Ultravioletinė šviesa gali padėti nustatyti rubino pasiskirstymą, tačiau jos nepakanka visai uolienos sudėčiai nustatyti. |
| Išvaizda atspindėtoje šviesoje | Ryškūs stikliški blyksniai | Perlamutrinis, šilkinis ir kryptingas žėručio šviesos atspindys | Kontrastas ryškiausias apšviečiant nedideliu judinamu šviesos šaltiniu. |
Apžiūra padidinus
Lupa arba mikroskopas atskleidžia perėjimą nuo standaus rubino prie sluoksniuoto žėručio, foliacinės tekstūros kryptį, kianito buvimą, plyšių būklę ir skirtumą tarp natūralių mineralų ribų bei vėliau pridėtų užpildų ar dažiklių.
Rubino augimo struktūra
Ieškokite tiesių arba laiptuotų kristalo ribų, pseudoheksagoninės formos, trikampių augimo požymių, vidinio spalvinio zoniškumo, rutilo grūdelių ir korundą kertančių plyšių.
Žėručio plokštelės
Fuksitas matomas kaip viena ant kitos susiklosčiusios plokštelės ir žvyneliai. Nežymiai pakilę krašteliai, skalumo pakopos ir perlamutriniai blyksniai būdingi žėručiui, o ne liudija apie stiklą ar dervą.
Kianito mentelės
Mėlynuose pailguose grūdeliuose gali būti matomas tiesus skalumas, vidiniai plyšiai ir kryptingas blizgesys. Jų kietumo negalima patikimai įvertinti pagal išvaizdą.
Kvarcas ir lauko špatas
Kvarcas paprastai atrodo stikliškas ir neturi skalumo; lauko špato grūdelių ribos gali būti kampuotesnės, o skalumo plokštumos – atspindėti šviesą.
Rutilo grūdeliai
Smulkūs rausvai oranžiniai arba rudi grūdeliai gali būti pasklidę visoje matricoje arba rubino viduje ir pasižymėti pusiau metaliniu blizgesiu.
Apdorojimo požymiai
Derva, vaškas, dažikliai ar klijai gali susitelkti žėručio skalumo plyšiuose, paviršių pasiekiančiuose plyšiuose, gręžtose skylutėse, duobutėse ir taisytose sandūrose.
Neardomojo tyrimo seka
Pradėkite nuo bendro rašto, tada apžiūrėkite kiekvieną mineralą ir juos jungiančias ribas.
- Nustatykite spalvinių sričių pasiskirstymąAtskirkite raudoną rubiną, žalią žėrutį, mėlyną kianitą, šviesius silikatus, tamsius grūdelius ir pakitusias sritis.
- Sukiokite apšviesdami vienu nedideliu šviesos šaltiniuStebėkite žėručio blyksnius, rubino blizgesį, poliruoto paviršiaus reljefą, skalumą ir paviršių pasiekiančius plyšius.
- Apžiūrėkite rubino kontūrusIeškokite kristalo formos, zoniškumo, natūralių intarpų, reakcinių apvadų ir tęstinumo į matricą.
- Sekite foliacinę tekstūrąNustatykite, ar žėručio juostos apgaubia rubiną, baigiasi ties juo, ar žymi plyšio kelią.
- Apžiūrėkite gręžtas skylutes ir kraštusŠiose vietose aiškiausiai matyti sluoksniavimasis ir atplaišos, dažikliai, derva, pagrindo sluoksnis, klijai ir mechaniniai pažeidimai.
- Kur įmanoma, naudokite praeinančiąją šviesąPlonuose kraštuose gali išryškėti rubino peršviečiamumas, kvarcas, plyšiai ir užpildo ribos.
- Palyginkite reakcijas į ultravioletinę šviesąRubino fluorescencija gali išryškinti atskirų grūdelių kontūrus, o kitose vietose gali reaguoti derva ar klijai.
- Apžiūrėkite kelias sritisVieno rubino grūdelio ar vieno žėručio plotelio tyrimo rezultato negalima taikyti visoms uolienos dalims.
- Prireikus taikykite Ramano spektroskopiją arba rentgeno spindulių metodusAnalitiniais tyrimais galima atskirti fušitą, kianitą, coizitą, lauko špatą, kvarcą ir kitas išoriškai panašias mineralines fazes.
Atpažinimas ir dažniausiai painiojamos medžiagos
| Medžiaga | Kuo panaši į rubiną fušite | Naudingi skiriamieji požymiai | Patikimiausi patvirtinimo būdai |
|---|---|---|---|
| Rubinas coizite | Rubinas derinasi su ryškiai žalia metamorfine matrica. | Coizitas yra grūdėtas ir kietesnis, neturi žėručiui būdingo plokštelių žvilgesio ir dažnai aptinkamas kartu su tamsiu pargasitu arba raginukės grupės amfibolu. | Mikroskopija, neapdorotos medžiagos matricos kietumo tyrimas, Ramano spektroskopija ir tekstūra. |
| Rubinas kianite | Raudonas korundas gali būti aptinkamas kartu su plačiomis mėlynomis ar žalsvai mėlynomis silikatų sritimis. | Kianitas yra ašmeniškų kristalų, jo kietumas priklauso nuo krypties; jis nėra minkštas ir žėrutiškas. Fušito gali nebūti arba jo gali būti tik nedaug. | Mikroskopija ir Ramano spektroskopija. |
| Unakitas | Pasižymi ryškiais žaliais ir rausvai raudonais spalviniais plotais. | Rausvas mineralas yra lauko špatas, žalias – epidotas, taip pat dažnai būna kvarco. Nėra rubinui būdingo blizgesio, korundo kietumo ar tipiškos raudonos fluorescencijos. | Grūdelių tekstūra, tyrimas ultravioletinėje šviesoje ir mineralų identifikavimas. |
| Eklogitas su rubinu | Raudonų kristalų gali būti tankioje žalioje metamorfinėje matricoje. | Omfacitas ir granatas sudaro kompaktišką grūdėtą uolieną be žėručio skalūnuotumo ar perlamutrinio plokštelių atspindžio. | Petrografija, tankis ir mineralų spektroskopija. |
| Rubinas lauko špate | Raudonas korundas aptinkamas baltoje, kreminėje, pilkoje arba šviesiai žalioje talpinančioje uolienoje. | Lauko špatas sudaro blokinius grūdelius, jo kietumas tolygesnis, o žalio žėrutiško žvilgesio nėra. | Mikroskopija ir Ramano spektroskopija. |
| Fušitinis kvarcitas be rubino | Matrica gali atrodyti visiškai taip pat kaip žalios rubino ir fušito medžiagos dalys. | Raudonų sričių nėra arba tai gali būti geležies junginių dėmės, o ne korundas. | Mikroskopija, reakcija į ultravioletinę šviesą ir raudonų sričių mineraloginiai tyrimai. |
| Dažytas žėrutinis skalūnas | Žalios, žėručio gausios uolienos spalva gali būti paryškinta, o pati uoliena derinama su raudonais intarpais. | Dažai kaupiasi skalumo plyšiuose, porose, gręžimo angose ir įtrūkiuose, o jų pasiskirstymas gali nepaisyti natūralių mineralų ribų. | Mikroskopija, spektroskopija ir kontroliuojami laboratoriniai tyrimai. |
| Dervos kompozitas | Dirbtinai pagaminta medžiaga gali atkartoti raudoną, žalią ir mėlyną raštą. | Polimerinis blizgesys, liejant susidarę burbuliukai, sujungimo linijos, mažas kietumas, pasikartojantis raštas ir netolygi grūdelių tekstūra. | Mikroskopija, tyrimas ultravioletinėje šviesoje ir infraraudonoji spektroskopija. |
| Raudonas granatas žaliame skalūne | Granato porfiroblastai žaliame žėrutyje arba chlorite gali atrodyti raudoni. | Granato kristalai paprastai yra maždaug vienodų matmenų visomis kryptimis, neturi korundui būdingos pseudoheksagoninės formos ir pasižymi kitokiomis šviesos lūžio savybėmis bei reakcija į ultravioletinę šviesą. | Ramano spektroskopija, šviesos lūžio tyrimas ir kristalų morfologija. |
Atpažinimą pagrindžiantys matricos požymiai
Perlamutrinio blizgesio žalias žėrutis, matoma plokštelinė sandara, tobulas skalumas, skalūnuotumas ir mažas matricos kietumas.
Atpažinimą pagrindžiantys rubino požymiai
Korundui būdinga kristalų forma, didelis vietinis kietumas, stiklinis blizgesys, natūralūs intarpai, zoniškumas ir galima raudona fluorescencija.
Atpažinimą pagrindžiantys mineralų asociacijos požymiai
Ašmeniški kianito kristalai, kvarco lęšiai, rutilas, lauko špatas ir deformacinės tekstūros, derančios su metamorfiniu mineralų augimu.
Lemiami įrodymai
Ramano spektroskopija, rentgeno spindulių difrakcija, petrografija arba elementinė analizė, patvirtinanti atskiras mineralines fazes.
Vertinimas, apdirbimo kokybė ir struktūrinis vientisumas
Universalios rubino fušite kokybės vertinimo sistemos nėra. Natūralus mėginys su matrica, kabošonas, rutulys, raižinys, karoliukas, poliruota plokštelė ir tyrimų mėginys išsaugo skirtingo pobūdžio informaciją, todėl juos reikėtų vertinti atitinkamai.
Rubino savybės
Atsižvelkite į spalvą, kontūrą, peršviečiamumą, zoniškumą, fluorescenciją, natūralius intarpus, įtrūkių būklę ir ryšį su matrica.
Fušito savybės
Įvertinkite žalios spalvos sodrumą, foliaciją, žėručio žvilgesį, grūdelių sukibimą, pažeidimus skalumo plokštumose, dūlėjimą ir kvarco ar kitų sutvirtinančių mineralinių fazių kiekį.
Papildomų mineralų sudėtis
Kianitas, kvarcas, lauko špatas, rutilas ir tamsiosios mineralinės fazės gali praturtinti geologinį pasakojimą ir vaizdinę kompoziciją, jei šie mineralai tiksliai įvardyti.
Mineralų sandūrų būklė
Patikrinkite visas rubino ir žėručio, kianito ir žėručio bei kvarco ir žėručio sandūras: ar nėra atvirų įtrūkių, atsiskyrimo skalumo plokštumose, užpildo ar netvirtai besilaikančių grūdelių.
Poliravimo kokybė
Kokybiška apdaila pasižymi tuo, kad joje kuo mažiau ryškių įdubimų dėl nevienodo mineralų nudilimo, išplėštų žėručio dalelių, likusių įbrėžimų, plokščių plotelių, abrazyvo priemaišų ir nuskilusių rubino kraštų.
Dokumentacija ir apdorojimas
Patikimi radavietės duomenys, mineralų identifikavimas, informacija apie apdorojimą ir būklės įrašai gali būti svarbesni už neįprastai sodrią spalvą.
| Objekto tipas | Svarbiausios savybės | Ką patikrinti |
|---|---|---|
| Natūralus mineralų pavyzdys | Atidengta rubino forma, nepažeista žėručio foliacija, ryšys su kianitu, natūralios mineralų sandūros ir dokumentuota radavietė. | Iš naujo pritvirtinti kristalai, paslėpti lūžiai, paviršiaus danga, suklijuota matrica ir nepagrįsti teiginiai apie radavietę. |
| Poliruota plokštelė | Aiškiai matomas mineralų išsidėstymas, plokštumas, tolygus poliravimas, išsaugota foliacija ir struktūrinis vientisumas. | Gilūs įdubimai dėl nevienodo mineralų nudilimo, besilupantys kraštai, derva užpildytos tuštumos, pjūklo žymės, įtrūkiai ir netvirtos plonos vietos. |
| Kabošonas | Nuo pažeidimų apsaugota rubino padėtis, plati atraminė matrica, tinkamai suformuotas kupolas, nepažeistas rundistas ir vientisas raštas. | Pernelyg išsikišęs rubinas, duobutės žėrutyje, paslėptas pagrindas, įtrūkiai po kupolu ir kraštų sluoksniavimasis. |
| Karoliukas | Saugiai parinkta gręžimo trajektorija, suapvalinti skylės kraštai, tvirta matrica ir apdaila, nuo kurios lengvai nebyra žėrutis. | Nuskilimai ten, kur skylės kerta rubiną ar kianitą, derva, dažikliai, aštrus reljefas ir atsiskyrimas skalumo plokštumose. |
| Drožinys | Tikslingas rubino, žalio žėručio, mėlyno kianito ir šviesių gyslelių panaudojimas, tvirtos išsikišusios dalys ir apgalvota orientacija. | Plonos, žėručio gausios dalys, sutaisyti lūžiai, užpildytos ertmės, paslėpti įtrūkiai ir silpnos, atramos neturinčios detalės. |
| Rutulys | Nenutrūkstami mineralų tarpusavio ryšiai visame paviršiuje ir poliravimas, atskleidžiantis besikeičiančią foliaciją. | Plokšti ploteliai, dėl poliravimo įdubusios žėručio juostos, užpildytos duobutės ir įtrūkiai, besitęsiantys po matomu paviršiumi. |
| Mokslinis mėginys | Žinoma orientacija, išsaugotos sandūros su matrica, paruošimo įrašai, radavietė ir reprezentatyvi etaloninė medžiaga. | Prarastas kontekstas, užterštumas, dokumentuose nenurodyta derva ir ardomasis mėginių ėmimas be įrašų. |
Radavietės ir geologinis kontekstas
Rubino ir fušito medžiaga siejama su keliomis metamorfinėmis provincijomis, tačiau mineralų proporcijos ir talpinančios uolienos skiriasi. Todėl radavietę reikėtų pagrįsti dokumentais, o ne nustatyti vien pagal spalvą.
Pietų Indija
Didelė dalis akmenų apdirbimo srityje naudojamos rubino ir fušito bei rubino, kianito ir fušito medžiagos tiekiama iš Indijos. Tarp dokumentuotų radaviečių yra Karnatakos vietovės, kur metamorfinėje uolienoje aptinkama korundo, chromo gausaus žėručio ir kianito.
Kodagu ir Madikeri, Karnataka
Pranešta apie Kodagu rajone aptiktas rubino, kianito ir fušito mineralų asociacijas. Šioje medžiagoje gali būti matomi platūs plokšteliški mėlyni kristalai, folijuotas žalias žėrutis ir raudonas korundas smarkiai deformuotoje uolienoje.
Bahija, Brazilija
Dokumentuotoje radavietėje netoli Serra de Jacobina aptinkama stambiagrūdžio fušito, neskaidraus rausvai violetinio korundo, šarminio lauko špato ir smulkių rutilo grūdelių. Aprašytuose mėginiuose kvarco nebuvo.
Zimbabvė ir Pietų Afrikos Respublika
Pietinės Afrikos metamorfinių uolienų srityse žinomos fušito, korundo ir kianito asociacijos. Ši medžiaga gali gerokai skirtis nuo Indijos pavyzdžių grūdelių dydžiu, matricos sudėtimi ir praturtėjimo kvarcu laipsniu.
Nepalo korundo radaviečių rajonai
Ganešo Himalo regiono giminingose rubino turinčiose mineralų asociacijose kalcitinėje ir dolomitinėje talpinančioje uolienoje aptinkama žalio fušito, mėlyno kianito, kitų žėručių, rutilo ir nuo raudono iki rausvo korundo.
Radavietė turi būti nurodyta konkrečiai
Vien šalies pavadinimas kilmės nepatvirtina. Rajonas, kasykla, talpinanti uoliena, kolekcininko sukaupti kilmės duomenys ir analitinis palyginimas suteikia tvirtesnių įrodymų.
Susikaupia chromo turinčios nuosėdos arba pakitusi ultramafinė medžiaga
Fušitui ir rubinui susidaryti reikalinga cheminių elementų visuma susiformuoja dar prieš susidarant galutinei metamorfinei mineralų asociacijai.
Žėrutis, korundas, kianitas, lauko špatas ir kvarcas reaguoja veikiami slėgio ir karščio
Dėl skirtingos pradinės sudėties susidaro skirtingi raudonų, žalių, mėlynų ir šviesių mineralų deriniai.
Aplink standžius porfiroblastus formuojasi foliacija
Rubinas pasisuka arba sutrūkinėja, o žėručio plokštelės ir plokšteliški kianito kristalai išsirikiuoja pagal besiformuojančią uolienos tekstūrą.
Metamorfinis kūnas iškeliamas ir atsidengia paviršiuje
Dūlėjimas keičia žėručio kraštus, atveria plyšius ir atskiria luitus, tinkamus rinkti bei pjauti.
Plokštelės, kabošonai, karoliukai ir raižiniai atskleidžia vidinę tekstūrą
Pjovimo kryptis lemia, kas vyraus galutiniame vaizde: rubino forma, žėručio žybsniai, plokšteliški kianito kristalai ar kvarco juostuotumas.
Mokslinių tyrimų istorija, pavadinimai ir materialinė kultūra
Rubinas ir muskovitas turi ilgas savarankiškas istorijas, tačiau rubinas fuksite kaip atskira dekoratyvinė medžiaga tapo plačiai žinomas dėl šiuolaikinio mineralų kolekcionavimo, akmenų apdirbimo ir geologinių tyrimų.
Pavadinimas fuksitas suteiktas vokiečių chemiko ir mineralogo Johanno Nepomuko von Fuchso, siejamo su ankstyvaisiais chromo gausaus žėručio tyrimais, garbei. Mineraloginiu požiūriu fuksitas tebėra muskovito atmaina, o ne atskira visuotinai pripažinta mineralų rūšis.
Rubino kultūrinė istorija gerokai senesnė, tačiau jos nereikėtų automatiškai priskirti kiekvienai uolienai, kurioje yra rubino. Poliruotas rubino ir fuksito dirbinys priklauso materialinei kultūrai, susijusiai su metamorfine geologija, regionine kasyba, šiuolaikiniu akmenų apdirbimu ir dabartinėmis simbolinėmis interpretacijomis.
Mokslinę uolienos vertę lemia mineralų asociacija. Korundas greta chromo gausaus žėručio, kianito, lauko špato, kvarco ir rutilo leidžia tyrėjams atkurti slėgio bei temperatūros sąlygas ir reakcijų eigą. Dekoratyvinę vertę sukuria tie patys ryšiai, matomi stambesniu masteliu.
Rubinui fuksite priskiriamos šiuolaikinės metafizinės reikšmės yra dabarties reiškinys ir neturėtų būti pateikiamos kaip viena nenutrūkstama senovinė tradicija. Istoriniai mineralų pavadinimai, naudojimas regionuose, dokumentuoti amatai, literatūrinė simbolika ir asmeninė praktika yra atskiros kategorijos.
Fuksitas mineralogijos terminijoje
Šiuo pavadinimu įvardijamas chromo turintis muskovitas, o jo žalia spalva paaiškinama chemine sudėtimi.
Rubinas kaip mineralas ir brangakmenis
Korundas išlieka rubinu net ir tada, kai yra nepermatomas, įaugęs į pagrindinę uolienos masę ar netinkamas briaunuoti.
Kianitas kaip geologinis įrodymas
Mėlyni plokšteliški kristalai didina uolienos, kaip matomos metamorfinės mineralų asociacijos, vertę, o ne vien suteikia dar vieną spalvą.
Akmenų apdirbimo interpretacija
Parinkdami pjovimo kryptį, meistrai išryškina žėručio foliaciją, rubino pasiskirstymą ir mėlynų bei baltų reakcinių zonų tęstinumą.
Mokomoji vertė
Vienas pavyzdys leidžia parodyti kristalų sistemas, skalumą, nevienodą kietumą, fluorescenciją, metamorfizmą, foliaciją ir mineralų reakciją.
Šiuolaikinis simbolinis naudojimas
Šiuolaikiniai skaitytojai raudonos ir žalios spalvų kontrastą dažnai interpretuoja per kryptingų pastangų, palaikymo, integracijos ir matomo potencialo temas.
Taurinimas, taisymas ir dirbtinai sujungti gaminiai
Neapdorotos žaliavos pasitaiko dažnai, tačiau užbaigti dirbiniai gali būti stabilizuoti ar pakeisti, nes žėručio gausi pagrindinė masė gali pleiskanoti, būti suskeldėjusi arba sunkiai tolygiai poliruojama.
| Poveikio būdas | Tikslas | Galimi požymiai | Poveikis priežiūrai |
|---|---|---|---|
| Stabilizavimas derva | Sutvirtinti pleiskanojantį žėrutį, sujungti plyšių kraštus ir pagerinti poliravimo rezultatą. | Užpildyti skalumo plyšiai, įstrigę burbuliukai, reakcija į ultravioletinę spinduliuotę, blizgios įdubusios zonos arba derva aplink gręžtas skylutes. | Vengti karščio, tirpiklių, ultragarso vibracijos ir ilgo mirkymo. |
| Plyšių užpildymas | Įtvirtinti rubino grūdelius arba sumažinti įtrūkimų matomumą. | Žybsnių efektai, paviršinės plėvelės, užpildo tilteliai arba kitokia reakcija į ultravioletinę spinduliuotę plyšiuose. | Valyti tik trumpai ir rankomis. |
| Vaškas arba aliejus | Sodrinti spalvą ir sumažinti sauso ar pleiskanojančio paviršiaus įspūdį. | Likučiai žėručio įdubose, netolygus blizgesys arba liečiant juntamas suminkštėjęs paviršius. | Vengti karščio, koncentruotų ploviklių ir tirpiklių. |
| Dažiklis | Sustiprinti žalių, mėlynų ar raudonų plotų spalvą. | Spalvos sankaupos skalumo plyšiuose, porose, gręžtose skylutėse ir įtrūkimuose; nenatūralus vienodumas. | Saugoti nuo tirpiklių, ilgalaikės drėgmės ir karščio. |
| Paviršiaus danga | Suteikti blizgesio arba laikinai paslėpti įbrėžimus ir ištrupėjusių grūdelių paliktas duobutes. | Plėvelė ties kraštais, lupimasis, nusidėvėję iškilimai arba kelis mineralus dengianti danga. | Intensyviai nepoliruoti ir nešveisti. |
| Pagrindo sluoksnis | Sutvirtinti ploną kabošoną arba sudaryti sodresnės spalvos įspūdį. | Tamsi nugarinė pusė, sujungimo linija, klijų sluoksnis arba nepermatoma tvirtinimo medžiaga. | Venkite mirkymo ir kaitinimo taisant. |
| Kompozitinė konstrukcija | Sujungti atskiras dalis arba pritvirtinti dekoratyvinę plokštelę prie kito pagrindo. | Grūdėtumo netolydumas, klijų siūlė, skirtinga reakcija į ultravioletinę spinduliuotę arba nevienodas kietumas. | Priežiūrą ir apdirbimą parinkite pagal silpniausią komponentą ir klijus. |
| Taisymas | Iš naujo sujungti sulūžusį karoliuką, raižinį, plokštę ar bandinį. | Nesutampantys lūžio paviršiai, klijų likučiai, fluorescencija ultravioletinėje šviesoje arba pakitusi paviršiaus tekstūra. | Sutaisytą vietą prilaikykite ir venkite smūgių, vibracijos, karščio bei panardinimo į skystį. |
Rubino fluorescencija nėra apdorojimo nustatymo testas
Natūralus korundas gali stipriai fluorescuoti, o derva ar klijai – švytėti atskiruose plyšiuose ar ties ribomis.
Spalva turėtų atitikti žėručio tekstūrą
Natūrali žalia spalva kinta priklausomai nuo plokštelių orientacijos ir sudėties. Dažiklio pasiskirstymas dažnai neatitinka šių mineralinių sąryšių, o pats dažiklis kaupiasi palei atvirus kanalus.
Kianitą galima palaikyti dirbtinai suteikta spalva
Natūralios mėlynos pailgos plokštelės turėtų turėti aiškias kristalų ribas ir struktūrinį vientisumą, o ne vien paviršiaus plyšiuose susitelkusią spalvą.
Paruošimas savaime nėra savybių keitimas
Pjovimas, gręžimas, formavimas ir poliravimas yra įprasti gamybos procesai. Dervos, dažiklių, dangos, atraminio pagrindo ir užpildų naudojimą bei taisymą reikėtų dokumentuoti atskirai.
Juvelyrika, raižyba ir akmens apdirbimas
Geriausi rezultatai pasiekiami atsižvelgiant į foliaciškumą ir nevienodą mineralų kietumą. Orientacija turėtų atskleisti žėručio žybsnį, tačiau silpna plokštelių sandūros riba neturėtų atsidurti ties plonu kraštu, gręžimo anga ar siaura raižinio iškyša.
Kabošonas
Platus, žemas arba vidutinio aukščio kupolas gali atskleisti rubiną ir žėrutį, kartu neleisdamas susidaryti ryškiam reljefui ir apsaugodamas matricą ties rundistu.
Pakabukas
Pakabukai turi didelį apžiūrimą paviršių ir patiria mažiau pasikartojančių smūgių nei žiedai ar apyrankės.
Karoliukas
Apvalūs, ovalūs ir statinaitės formos karoliukai atskleidžia kintančią žėručio orientaciją, tačiau gręžiamos angos neturi kirsti stambių plyšių ties rubino ir žėručio sandūromis.
Raižinys
Dideliuose dirbiniuose rubinas gali tapti akcentu, fušitas – pagrindiniu fonu, o kianitas ar kvarcas – kryptį suteikiančia struktūra.
Rutulys
Rutulys atskleidžia, kaip foliacija ir porfiroblastai tęsiasi trimatėje erdvėje, o ne egzistuoja tik kaip pavienės paviršiaus dėmės.
Poliruota plokštė
Plokščias pjūvis dažnai aiškiausiai atskleidžia reakcinius apvadus, foliaciškumą, slėgio šešėlius, kvarco gysleles ir rubino pasiskirstymą.
Inkrustacija
Plonos dalys su atraminiu pagrindu gali išlaikyti ryškų spalvų kontrastą, jei žėručio gausus sluoksnis apsaugotas nuo lenkimo ir smūgių į kraštus.
Mokomasis bandinys
Neapdoroto ir poliruoto bandinių pora parodo skalumą, kietumo skirtumus, reakciją į ultravioletinę spinduliuotę ir metamorfinių mineralų tarpusavio ryšius.
Užfiksuokite neapdorotą ruošinį
Nufotografuokite visas puses ir pažymėkite rubino grūdus, žėručio foliaciškumą, pailgas kianito plokšteles, kvarco lęšius, tamsias siūles, plyšius ir visus natūralius kristalų paviršius.
Pažymėkite skalumo ir lūžių kryptis
Prieš pasirinkdami pjūvio ar gręžimo kryptį, apžiūrėkite, kuria kryptimi gali atsiskirti žėručio ir pailgos kianito plokštelės.
Parinkite orientaciją ir žybsniui, ir tvirtumui
Foliacijos plokštumos turėtų kirsti paviršių tokiu kampu, kad atspindėtų šviesą, bet nesudarytų plačios silpnumo plokštumos per visą pagamintą dirbinį.
Naudokite deimantinius įrankius su skysčiu
Aušinimo skystis padeda valdyti kaitimą ir mineralų dulkėjimą, kartu mažindamas staigius įtempius ties rubino ir žėručio bei kianito ir žėručio ribomis.
Spauskite lengvai ir tolygiai
Stipriai spaudžiant žėrutis pašalinamas daug greičiau nei rubinas, todėl aplink korundo grūdus daugėja duobučių ir ryškėja reljefas.
Kruopščiai užbaikite kiekvieną smulkaus šlifavimo etapą
Likę įbrėžimai šalia ryškaus rubino tampa itin pastebimi. Kruopštus parengiamasis poliravimas sutrumpina darbo minkštu galutinio poliravimo padu laiką.
Naudokite kontroliuojamą galutinio apdirbimo sistemą
Atsižvelgiant į kvarco ir lauko špatų kiekį, gali būti veiksmingas poliravimas smulkiais deimantų milteliais, aliuminio oksidu arba cerio pagrindo priemonėmis. Nedidelis spaudimas ir toliau svarbesnis už pernelyg didelį greitį.
Apsaugokite galutinai apdirbtą kraštą
Nedidelė nuožula, užapvalintas rundistas, įgilinta inkrustacija, atraminis pagrindas arba apsauginis apvadas sumažina sluoksniavimąsi ir ištrupėjimą ties mineralų ribomis.
Priežiūra, laikymas ir elgesys su akmeniu
Priežiūrą reikėtų parinkti pagal žėručio skalumą, atvirus įtrūkius, taikytą apdorojimą, atraminį pagrindą ir įtvarą, o ne pagal išskirtinį rubino grūdelių kietumą.
Įprastas valymas
Naudokite drungną vandenį, nedidelį kiekį švelnaus neutralaus muilo, minkštą šluostę arba labai minkštą šepetėlį, trumpai nuskalaukite ir nedelsdami nusausinkite.
Venkite stiprių smūgių
Smūgis, nuo kurio rubinas lieka nepažeistas, vis tiek gali perskelti žėrutį, suskaldyti kianitą pagal skalumo plokštumas arba atskirti korundo grūdelį nuo jį supančios matricos.
Venkite ultragarsinio valymo
Vibracija gali praplėsti įtrūkius, atplėšti žėručio plokšteles, išjudinti rubino grūdelius ir pažeisti dervą ar taisytas siūles.
Venkite garų ir staigaus kaitinimo
Skirtingi mineralai plečiasi nevienodai, todėl staigūs temperatūros pokyčiai pavojingi jų sąlyčio ribose.
Laikykite atskirame skyrelyje
Rubinas gali subraižyti greta esančius brangakmenius, o kietesni akmenys ir abrazyvinės dulkės gali nudilinti fušito matricą.
Kontroliuokite dulkes dirbtuvėse
Pjaukite šlapiuoju būdu arba naudokite veiksmingą dulkių nusiurbimą ir tinkamas akių bei kvėpavimo takų apsaugos priemones; neleiskite mišrioms silikatų dulkėms išdžiūti gyvenamosiose patalpose.
| Rizika | Galimas poveikis | Rekomenduojamas būdas |
|---|---|---|
| Stiprus smūgis | Atsiskyrimas pagal skalumo plokštumas, iškritęs rubinas, ištrupėjęs kianitas, prasivėręs įtrūkis arba visiškas lūžis. | Akmenį tvarkykite virš paminkštinto paviršiaus ir naudokite įtvarus, suteikiančius plačią atramą. |
| Abrazyvinis trynimas šluostant | Smulkus žėručio paviršiaus nudilimas ir apsiblausimas, nors rubinas lieka palyginti blizgus. | Prieš šluostydami pašalinkite neprikibusias abrazyvines daleles ir naudokite švarią minkštą šluostę. |
| Ultragarsinis valymas | Praplatėję įtrūkiai, atsilaisvinęs užpildas, žėručio netekimas arba sutaisytų vietų suirimas. | Valykite rankomis. |
| Garai | Šiluminiai įtempiai, dervos pažeidimas, klijų sukibimo praradimas arba atsiskyrimas ties mineralų ribomis. | Venkite valymo garais. |
| Ilgas mirkymas | Drėgmės skverbimasis į žėručio skalumo plyšelius, įtrūkius, atraminį pagrindą, užpildą ar klijus. | Drėgnai valykite trumpai ir nedelsdami nusausinkite. |
| Stipri rūgštis arba šarmas | Antrinių kalcito mineralų, pakitimo produktų, užpildų, dangų, įtvarų ir klijų pažeidimas. | Naudokite tik švelnų neutralų muilą. |
| Stiprus tirpiklis | Dervos, vaško, dažiklio, dangos ir klijų pabalimas, suminkštėjimas arba pašalinimas. | Venkite tirpiklių, nebent akmens ir įtvaro sandara visiškai žinoma, o apdorojimą suplanavo specialistas. |
| Įtvaro spaudimas į vieną rubino grūdelį | Standus korundas gali įsispausti į minkštesnę aplinkinę matricą ir ją perskelti. | Tolygiai paskirstykite spaudimą aplink visą kabošoną. |
| Karštis taisant | Šiluminis įtrūkimas ir atraminio pagrindo arba užpildo pažeidimas. | Prieš lituodami ar dirbdami degikliu išimkite akmenį. |
| Sausasis pjovimas arba šlifavimas | Ore pasklidusios žėručio, korundo, kvarco, kianito, abrazyvo ir polimerų dalelės. | Apdirbkite šlapiuoju būdu arba naudokite veiksmingą dulkių nusiurbimą ir tvarkykite darbo vietą taip, kad dulkės nesklistų. |
Dokumentavimas ir atsakingas aprašymas
Naudingame apraše patvirtinta mineralinė tapatybė atskiriama nuo prekybinių terminų, priskiriamos radavietės, paruošimo, apdorojimo, reakcijos į ultravioletinę spinduliuotę ir būklės.
Matricos tapatybė
Pagal turimus įrodymus nurodykite fušitą, fušito gausų kvarcitą, žėrutinį skalūną arba nenustatytą žalią uolieną su žėručiu.
Rubino aprašymas
Užfiksuokite grūdelių dydį, spalvą, formą, peršviečiamumą, fluorescenciją, zoniškumą, inkliuzus ir įtrūkių būklę.
Kianitas ir akcesorinės fazės
Pažymėkite, ar pastebėta arba analitiškai patvirtinta mėlynų plokštelių, kvarco, lauko špato, rutilo, grafito, kalcito ar amfibolo.
Radavietė
Išsaugokite duomenis apie kasyklą, rajoną, valstiją ar provinciją, šalį, kolekcininką, įsigijimo datą, ankstesnes etiketes ir informacijos patikimumo lygį.
Paruošimas ir apdorojimas
Dokumentuokite pjovimą, poliravimą, gręžimą, stabilizavimą, užpildymą, vaškavimą, dažymą, dengimą danga, pagrindo pritvirtinimą ir taisymą.
Būklė
Užfiksuokite žėručio pleiskanojimą, rubino nuskilimus, atsiskyrimą skilumo plokštumomis, atvirus plyšius, atsilaisvinusius grūdelius, sluoksnių atsiskyrimą ir taisytas sandūras.
| Registruojamas duomuo | Kodėl tai svarbu | Formuluotės pavyzdys |
|---|---|---|
| Medžiagos tapatybė | Neleidžia pateikti jos kaip vieno vienalyčio mineralo. | „Rubinas chromo gausiame muskovite su kianitu ir kvarcu.“ |
| Matricos apibūdinimas | Padeda atskirti žėručio gausų skalūną nuo kvarco gausios medžiagos. | „Fuksito gausus kvarcitas su rubino porfiroblastais.“ |
| Rubino reakcija | Išsaugo pakartojamą optinį stebėjimą. | „Rubino grūdeliai ilgabangėje ultravioletinėje šviesoje pasižymi nevienoda raudona fluorescencija.“ |
| Akcesorinės fazės | Suteikia geologinio konteksto ir padeda išvengti pernelyg supaprastinto įvardijimo. | „Matomos mėlynos kianito plokštelės ir šviesūs kvarco lęšiai; tamsi fazė analitiškai nenustatyta.“ |
| Radavietė | Susieja objektą su konkrečia metamorfinių uolienų sritimi. | „Kodagu rajonas, Karnataka, Indija; išsaugota ankstesnė kolekcininko etiketė.“ |
| Apdorojimas | Lemia priežiūrą ir interpretavimą. | „Paviršių siekiančiose žėručio skilumo plokštumose matyti nedidelio masto stabilizavimas derva.“ |
| Būklė | Padeda saugiai elgtis su objektu ir stebėti jo būklę ateityje. | „Vienas rubino pakraščio nuskilimas; ties kraštu kitoje pusėje – stabilus žėručio atsiskyrimas.“ |
| Matmenys ir svoris | Leidžia vėliau palyginti ir įvertinti būklę. | „64,2 × 41,8 × 8,9 mm; 52,6 g.“ |
Šiuolaikinė simbolika ir apmąstymų prasmės
Šiuolaikinės simbolinės interpretacijos dažnai prasideda nuo stebimos uolienos sandaros: kietas raudonas korundas yra minkštame sluoksniuotame žėrutyje, mėlynos plokštelės žymi reakciją ir kryptį, o tas pats elementas – chromas – prisideda prie dviejų labai skirtingų spalvų susidarymo. Tai šiuolaikinės apmąstymų temos, o ne viena visuotinė senovinė tradicija.
Sutelktas intensyvumas
Rubino grūdeliai gali simbolizuoti aiškiai sutelktą prioritetą: mažesnę stipraus įsipareigojimo sritį, esančią platesnėje ją palaikančioje aplinkoje.
Palaikanti struktūra
Žėručio matrica gali simbolizuoti kasdienius įpročius, santykius ir aplinkos sąlygas, leidžiančias tęsti kryptingas pastangas.
Kryptis ir įžvalgumas
Kianito plokštelės suteikia regimą orientacijos vaizdinį: judėjimas tampa aiškesnis, kai atsižvelgiama į struktūrą, slėgį ir kryptį.
Vienovė be vienodumo
Uoliena išlieka vientisa, nors jos sudedamosios dalys neprivalo būti vienodo kietumo, spalvos ar atlikti tokio paties vaidmens.
Galimybes atitinkantis spaudimas
Akmenų apdirbimas pavyksta, kai rubinas ir žėrutis apdorojami skirtingai; tai suteikia praktinį pavyzdį, kaip pastangas pritaikyti prie turimos medžiagos.
Naujoje šviesoje atsiskleidžiančios savybės
Dėl fluorescencijos ultravioletinėje šviesoje kai kurie rubino grūdeliai tampa matomi kitaip; tai leidžia simboliškai svarstyti, kad pakeitus stebėjimo būdą gali atsiskleisti anksčiau nepastebėtos stiprybės.
| Stebimas požymis | Apmąstymų tema | Praktinis klausimas |
|---|---|---|
| Rubinas sluoksniuotos tekstūros žėrutyje | Sutelktos pastangos palaikančioje aplinkoje | Kuriam prioritetui verta skirti daugiausia jėgų ir kokia sistema turi jį palaikyti? |
| Abiem mineralams spalvą suteikiantis chromas | Vienas išteklius, pasireiškiantis skirtingais būdais | Kuri stiprybė galėtų atlikti daugiau nei vieną vaidmenį ir dėl to nesusilpnėti? |
| Plokšteliški kianito kristalai | Kryptis ir struktūra | Koks kitas veiksmas tampa aiškesnis, kai kryptis įvardijama tiesiogiai? |
| Skirtingas kietumas | Skirtingos galimybės | Kur vienodas spaudimas taikomas dalims, su kuriomis reikėtų elgtis skirtingai? |
| Žėručio žybsnis | Nuo požiūrio kampo priklausantis matomumas | Kokia naudinga savybė išryškėja tik pažvelgus į situaciją kitu kampu? |
| Rubino fluorescencija | Pasikeitus sąlygoms atsiskleidžianti stiprybė | Kokiam gebėjimui atsiskleisti reikia kitokios aplinkos ar stebėjimo būdo? |
| Reakcijų apvadai | Pokyčiai ties ribomis | Koks virsmas vyksta dviejų atsakomybių sandūroje? |
| Kvarco gyslelė | Jungtis ir sutvirtinimas | Kuriam lūžiui reikia aiškios sutvirtinančios jungties, o ne slėpimo? |
Raudonio ir žėručio apžvalga
Šioje refleksijos praktikoje rubinas, fušitas, kianitas ir skirtingas kietumas pasitelkiami kaip pagrindas vienam prioritetui nustatyti, jo atramai sustiprinti, krypčiai išgryninti ir tinkamam spaudimo lygiui pasirinkti.
Pirma dalis: apibrėžkite žaliąjį lauką
- Įvardykite platesnę gyvenimo ar darbo sritį, kuriai priklauso dabartinis klausimas.
- Išvardykite ją jau palaikančius įpročius, žmones, žinias, laiką ir materialinius išteklius.
- Nustatykite vieną turimą, bet nenuosekliai naudojamą atramą.
- Pasirinkite vieną nedidelį pakeitimą, kuris sustiprintų šį lauką neišplečiant viso projekto.
Antra dalis: raskite rubiną
- Įvardykite vieną prioritetą, kuriam dabar verta skirti sutelktą dėmesį.
- Apibūdinkite, iš kokių pastebimų požymių bus aišku, kad darbas baigtas.
- Atskirkite būtiną veiksmą nuo įspūdingo, bet nereikalingo.
- Pasirinkite vieną rodiklį, kuris parodys, ar padaryta pažanga.
Trečia dalis: sekite mėlynąja kryptimi
- Užrašykite kryptį, siejančią dabartinę padėtį su numatytu rezultatu.
- Nustatykite vieną veiklą, kuri sukuria judėjimą, bet neveda ta kryptimi.
- Atsisakykite tos veiklos, ją sutrumpinkite arba atidėkite.
- Pasirinkite mažiausią kitą veiksmą, kuris aiškiai atitinka įvardytą kelią.
Ketvirta dalis: pritaikykite spaudimą prie medžiagos
- Nustatykite, kuri dalis gali atlaikyti tiesiogines pastangas, o kuriai reikia kantrybės ar paramos.
- Sumažinkite spaudimą ten, kur jis daro žalą, skatina vengimą ar sukelia nereikalingą trintį.
- Atlikite vieną užbaigtą veiksmą, skirtą prioritetui.
- Prieš didindami intensyvumą užfiksuokite rezultatą.
Toliau skaitykite specializuotus rubino fušite vadovus
Rubiną fušite galima tyrinėti per mineralų savybes, metamorfines reakcijas, radavietes, vertinimą, medžiagos istoriją, kultūrines interpretacijas, išplėstinį pasakojimą ir praktiškai pagrįstą simbolinę praktiką.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra rubinas fušite?
Rubinas fušite – tai natūrali metamorfinė uoliena, kurioje raudonas chromo turintis korundas yra įsiterpęs į žalią, chromo gausų muskovito žėrutį. Joje dažnai būna ir kitų mineralų, pavyzdžiui, kianito, kvarco, lauko špato, rutilo, grafito ar kalcito.
Ar rubinas fušite yra vienas mineralas?
Ne. Rubinas ir fušitas yra atskiri mineralai, besiskiriantys kristalų sistemomis, kietumu, skalumu, tankiu ir optinėmis savybėmis.
Kas yra fušitas?
Fušitas yra žalia, chromo gausi muskovito žėručio atmaina. Sluoksninėje muskovito struktūroje chromas pakeičia dalį aliuminio.
Ar fušitas oficialiai laikomas atskira mineralų rūšimi?
Paprastai jis laikomas chemine sudėtimi išsiskiriančia muskovito atmaina, o ne atskira mineralų rūšimi.
Kas suteikia fušitui žalią spalvą?
Į muskovito struktūrą įsiterpęs trivalentis chromas suteikia būdingą žalią spalvą.
Kas suteikia rubinui raudoną spalvą?
Korundo struktūroje kitus atomus pakeičiantis chromas lemia šviesos sugėrimą, dėl kurio rubinas atrodo raudonas, taip pat gali sukelti raudoną fluorescenciją ultravioletinėje šviesoje.
Ar abiem mineralams spalvą suteikia tas pats elementas?
Taip. Chromas prisideda ir prie raudonos rubino, ir prie žalios fušito spalvos, tačiau jis yra skirtingose kristalinėse struktūrose ir sukelia skirtingus optinius reiškinius.
Kodėl kai kuriuose bandiniuose aplink rubiną yra mėlynos medžiagos?
Mėlynoji fazė dažniausiai yra kianitas. Jis gali susidaryti ašmenų pavidalo kristalais arba reakcijos apvadais ten, kur silicio dioksidas dalyvauja formuojantis metamorfinei mineralų asociacijai.
Ar kiekviename rubino su fušitu bandinyje yra kianito?
Ne. Vienuose yra aiškiai matomo kianito, o kitus daugiausia sudaro fušitas, rubinas, lauko špatas, kvarcas ar kiti mineralai.
Kas yra baltos sritys?
Baltos sritys gali būti kvarcas, lauko špatas, kalcitas, šviesus žėrutis arba pakitimo produktai. Jų tapatybės nereikėtų nustatyti vien pagal spalvą.
Kas yra juodos sritys?
Tamsūs grūdeliai gali būti grafitas, amfibolas, magnetitas, kiti oksidai arba mišri pakitusi medžiaga. Tiksliam atpažinimui gali prireikti analitinių tyrimų.
Kuo rubinas fušite skiriasi nuo rubino coizite?
Fušitas yra minkštas, žėrutiškas, perlamutrinio blizgesio ir tobulo skalumo. Coizitas yra kietesnis, grūdėtas, jo stikliškas blizgesys tolygesnis; jame dažnai būna tamsaus amfibolo, o ne plačių žėručio lakštelių.
Kuo jis skiriasi nuo unakito?
Unakitą sudaro rausvas lauko špatas, žalias epidotas ir kvarcas. Jo rausvos sritys nėra rubinas, o pagrindinė masė neturi fušitui būdingo minkšto žėrutiško žvilgesio.
Kuo jis skiriasi nuo rubino kianite?
Rubino kianite uolienoje vyrauja ašmenų pavidalo mėlynas kianitas, o ne žalias žėrutis. Kai kuriose natūraliose uolienose rubinas, kianitas ir fušitas aptinkami kartu, todėl naudinga įvardyti visus komponentus.
Kokio kietumo yra rubinas fušite?
Vienos kietumo vertės nėra. Rubino kietumas pagal Moso skalę yra 9, fušito išilgai bazinių sluoksnelių – apie 2,5, kianito kietumas labai priklauso nuo krypties, o kvarco kietumas pagal Moso skalę yra 7.
Ar jam būdingas skalumas?
Uoliena neturi vieno bendro skalumo, tačiau fušitui būdingas tobulas bazinis skalumas, o kianitas taip pat lengvai skyla. Rubinas neturi tikrojo skalumo, tačiau gali pasižymėti atskirumu.
Kodėl nuo žalios pagrindinės masės kartais byra žvyneliai?
Fušitas yra žėrutis. Dėl savo struktūros jis natūraliai atsiskiria plonais lakšteliais, todėl atviri kraštai ir ryškiai sluoksniuotos sritys gali atšokti arba pleiskanoti.
Kodėl rubinas iškyla virš poliruoto paviršiaus?
Rubinas dilimui atsparus gerokai labiau nei fušitas. Jei apdirbdamas meistras per stipriai spaudžia, žėrutis nudilinamas labiau, o korundas lieka iškilęs.
Ar rubinas gali fluorescuoti?
Daugelis rubino grūdelių ilgųjų bangų ultravioletinėje šviesoje fluorescuoja raudonai, tačiau geležies kiekis, neskaidrumas, storis ir intarpai gali susilpninti šį atsaką.
Ar fušitas fluorescuoja?
Jo fluorescencinis atsakas nevienodas ir šioje medžiagoje paprastai daug silpnesnis nei rubino. Reakcija į ultravioletinę šviesą neturėtų būti vienintelis atpažinimo bandymas.
Ar ultravioletinė šviesa gali patvirtinti visos uolienos autentiškumą?
Ne. Ji gali padėti atpažinti rubiną ir atskleisti užpildą, tačiau vien jos nepakanka fušitui, kianitui ar kilmės vietai nustatyti arba išsiaiškinti, ar medžiaga buvo apdorota.
Ar rubine gali būti matoma žvaigždė?
Iš esmės korundas su tinkamai orientuotu rutilu gali pasižymėti asterizmu, tačiau dauguma fušite esančių rubino grūdelių yra per neskaidrūs, sutrūkinėję, netaisyklingi arba maži, kad juose būtų matoma ryški žvaigždė.
Ar rubiną fušite galima šlifuoti briaunomis?
Iš visos mišrios uolienos paprastai gaminami kabošonai, karoliukai, plokštelės, rutuliai ir raižiniai. Retais atvejais pavienius švaresnius rubino grūdelius būtų galima atskirti ir nušlifuoti briaunomis, tačiau tai nėra įprasta šios medžiagos apdirbimo forma.
Ar jis tinka žiedams?
Retkarčiais nešiojamiems žiedams ši medžiaga tinka, jei akmuo įtvirtintas žemai ir apjuostas apsauginiu apvadu, tačiau pakabukuose, sagėse ir auskaruose minkšta žėručio matrica patiria mažiau pasikartojančio mechaninio poveikio.
Kur randamas rubinas fuksite?
Daug dekoratyvinės medžiagos siejama su Indija, įskaitant Karnataką. Giminingos fuksito ir korundo arba fuksito, korundo ir kianito mineralų asociacijos dokumentuotos Brazilijoje, Zimbabvėje, Pietų Afrikoje, Nepale ir kituose metamorfiniuose regionuose.
Ar visi egzemplioriai yra iš Indijos?
Ne. Indija yra svarbus šaltinis, tačiau panašių mineralų asociacijų pasitaiko ir kitur. Radavietė turėtų būti pagrįsta dokumentais.
Kas žinoma apie Brazilijos medžiagą?
Dokumentuotoje radavietėje netoli Serra de Jacobina, Bahijos valstijoje, aptinkama stambiagrūdžio fuksito, neskaidraus rausvai violetinio korundo, šarminio lauko špato ir rutilo. Ištirtuose mėginiuose kvarco nebuvo.
Ar ši medžiaga paprastai apdorojama?
Neapdorota žaliava yra įprasta. Gatavi dirbiniai gali būti stabilizuoti derva, su užpildytais plyšiais ar ertmėmis, vaškuoti, dažyti, padengti danga, su pritvirtintu pagrindo sluoksniu arba taisyti.
Kaip atpažinti dažymą?
Ieškokite nenatūraliai susitelkusios spalvos žėručio skalumo plyšiuose, porose, gręžtose skylutėse ir įtrūkiuose, ypač ten, kur spalva nepaiso mineralų ribų.
Kaip valyti rubiną fuksite?
Naudokite drungną vandenį, švelnų neutralų muilą, minkštą šluostę arba labai minkštą šepetėlį, trumpai nuskalaukite ir nedelsdami nusausinkite.
Ar jį galima valyti ultragarso vonelėje?
Valyti rankomis saugiau, nes ultragarso virpesiai gali atlaisvinti žėručio plokšteles, padidinti įtrūkius, išjudinti rubino grūdelius ir pažeisti užpildus arba taisytas vietas.
Ar jį galima valyti garais?
Valyti garais nerekomenduojama, nes staigus įkaitimas gali sukelti įtempius mineralų sandūrose ir pažeisti dervą, klijus arba pagrindo sluoksnį.
Ar jį galima mirkyti?
Geriau trumpai nuplauti, o ne ilgai mirkyti, ypač jei akmuo sluoksniuojasi, yra įtrūkęs, turi pritvirtintą pagrindo sluoksnį ar užpildytų ertmių arba nežinoma, ar jis buvo apdorotas.
Ar saulės šviesa išblukina spalvą?
Natūralios rubino ir fuksito spalvos įprastomis patalpų sąlygomis paprastai yra stabilios. Vis dėlto didelis karštis arba ultravioletinė spinduliuotė gali paveikti dažus, dervą, vašką, klijus ar dangą.
Ar jį saugu liesti ir laikyti rankose?
Gatavus dirbinius saugu įprastai liesti ir laikyti rankose. Nulūžę kraštai gali būti aštrūs, o pjaunant ar šlifuojant reikėtų taikyti šlapiuosius metodus arba veiksmingai ištraukti dulkes.
Kas turėtų būti nurodyta egzemplioriaus etiketėje?
Užrašykite pavadinimą „rubinas fuksite“, patvirtintus antraeilius mineralus, tikslią radavietę, matmenis, svorį, paruošimo būdą, apdorojimą, fluorescenciją, būklę ir kilmės istoriją.
Ar rubinas fuksite turi vieną senovinę visuotinę dvasinę reikšmę?
Ne. Bendros sąsajos su gyvybingumu, augimu, vientisumu, kūrybiškumu ar emocine pusiausvyra yra šiuolaikinės simbolinės interpretacijos, o ne viena dokumentuota nenutrūkstama senovinė tradicija.