Selenitas
Linas JuozėnasShare
Selenitas
Selenitas yra skaidri, permatoma arba perlamutriškai švytinti gipso atmaina. Jo cheminė formulė CaSO₄·2H₂O parodo ne tik kalcį, sierą ir deguonį, bet ir dvi kristalinėje struktūroje įtvirtintas vandens molekules. Dėl labai gero skalumo selenitas gali skilti plonomis plokštelėmis, o jo lygūs paviršiai šviesą atspindi tarsi ramus ledo ar mėnulio apšviesto vandens sluoksnis. Tai minkštas mineralas, tačiau jo kristalų architektūra gali išaugti nuo vos matomų adatėlių iki milžiniškų, žmogaus ūgį kelis kartus viršijančių kolonų.
Gipsas, išaugęs pakankamai laisvoje erdvėje, kad jo kristaliniai paviršiai taptų skaidrūs, lygūs ir lengvai atpažįstami
Mineralogiškai selenitas nėra atskira mineralų rūšis. Jis yra viena iš gipso išvaizdos ir kristalų augimo formų.
Gipsas susidaro iš kalcio sulfato ir struktūrinio vandens. Kai jis auga lėtai bei turi pakankamai vietos, gali susiformuoti skaidrios lentelės, ilgos prizmės, ietis primenantys kristalai ar sudėtingi dvyniai.
Tokie stambiai kristaliniai, skaidrūs arba pusiau skaidrūs gipso pavyzdžiai vadinami selenitu.
Tuo pat metu tas pats mineralas gali augti visiškai kitaip: pluoštais, smulkiais grūdeliais, rozetėmis ar vientisa balta mase.
Selenito esmė: cheminė jo tapatybė yra gipsas, o selenito vardas nusako skaidrią, gerai išsikristalizavusią ir dažnai plokštelinę ar prizmatišką šio mineralo formą.
Kalcio sulfatas
Kalcio jonai ir sulfato grupės sudaro pagrindinį kristalinės struktūros mineralinį karkasą.
Struktūrinis vanduo
Vandens molekulės įtrauktos tarp kalcio sulfato sluoksnių ir padeda suformuoti gipso gardelę.
Laisva augimo erdvė
Plyšiai, ertmės ir druskingo vandens telkiniai leidžia kristalui išauginti aiškius paviršius.
Minkštas, lengvas ir stipriai kryptingas mineralas, kurio lygūs skalumo paviršiai gali atrodyti stikliški, perlamutriniai ar šilkiniai
| Mineralinė klasė | Sulfatai |
|---|---|
| Mineralinė rūšis | Gipsas |
| Cheminė formulė | CaSO₄·2H₂O |
| Kristalų sistema | Monoklininė |
| Kietumas | 2 pagal Moso skalę |
| Tankis | Dažniausiai apie 2,30–2,33 g/cm³ |
| Skalumas | Labai geras viena kryptimi, geras kitomis kryptimis |
| Lūžis | Nelygus, skeldėjantis arba pluoštiškas, priklausomai nuo augimo formos |
| Blizgesys | Stikliškas, perlamutrinis arba šilkinis |
| Skaidrumas | Nuo skaidraus iki nepermatomo |
| Spalvos | Bespalvė, balta, kreminė, pilkšva, gelsva, rusva, rausva ar oranžinė dėl priemaišų |
| Brūkšnio spalva | Balta |
| Lūžio rodiklis | Apytikriai 1,52–1,53 |
| Optinis pobūdis | Dviašis teigiamas |
| Dažnos formos | Plokšteliniai, prizminiai, ieties pavidalo, pluoštiniai, rozetiniai ir masyvūs agregatai |
Selenito vanduo nėra uždarytas burbuliukas – jo molekulės yra tvarkingai įtrauktos į pačią gipso gardelę
Hidratuotas mineralas
Kiekvienam kalcio sulfato vienetui gipso struktūroje tenka dvi vandens molekulės. Jos padeda sujungti kristalo sluoksnius ir daro įtaką jo minkštumui bei skalumui.
Sulfato tetraedrai
Sieros atomą supa keturi deguonies atomai, sudarantys sulfato grupę.
Kalcio jonai
Kalcis jungia sulfato grupes ir palaiko pagrindinį kristalinės struktūros karkasą.
Vandens sluoksniai
Vandens molekulės išsidėsto tarp mineralinių dalių ir dalyvauja vandeniliniuose ryšiuose.
Silpnesnės kryptys
Tarp kai kurių struktūrinių sluoksnių ryšiai silpnesni, todėl gipsas lengvai skyla plonomis plokštelėmis.
Šilumos poveikis
Kaitinamas gipsas palaipsniui praranda dalį struktūrinio vandens ir gali virsti bassanitu.
Dar didesnė dehidratacija
Toliau netekęs vandens kalcio sulfatas gali tapti anhidritu, kurio struktūroje kristalinio vandens nebėra.
Vandens buvimas padeda paaiškinti, kodėl gipsas toks minkštas ir kodėl kaitinant jo mineralinė struktūra gali gana lengvai pasikeisti.
Vandeniui garuojant arba požeminiams tirpalams keičiant savo cheminę pusiausvyrą, kalcis ir sulfatas pradeda auginti hidratuotus kristalus
Vandenyje susikaupia kalcio ir sulfato
Šie jonai gali patekti iš tirpstančių uolienų, jūros vandens, požeminių sūrymų ar oksiduojantis sieros mineralams.
Vanduo pradeda garuoti
Uždaruose baseinuose, lagūnose ar druskingose lygumose ištirpusių medžiagų koncentracija vis didėja.
Tirpalas pasiekia prisotinimą
Kalcio sulfato tirpale tampa daugiau, nei vanduo gali išlaikyti ištirpusį.
Susidaro kristalų branduoliai
Ant nuosėdų dalelių, ertmių sienelių ar ankstesnių mineralų pradeda jungtis pirmieji gipso struktūros vienetai.
Kristalai auga sluoksniais
Kalcio, sulfato ir vandens molekulės tvarkingai prisijungia prie augančių paviršių.
Susidaro selenito kristalai
Jei augimui pakanka vietos ir tirpalas kinta lėtai, išauga skaidrios plokštelės, prizmės ar ilgos kristalų ietys.
Selenitas gali susidaryti ne tik paviršiniuose evaporitų baseinuose. Jis taip pat auga urvuose, molio sluoksniuose, druskų telkiniuose, požeminėse ertmėse ir vietose, kur sulfatiniai vandenys reaguoja su kalcio turinčiomis uolienomis.
Selenitas gali išaugti kaip skaidri plokštelė, ilga ietis, žuvies uodegą primenantis dvynys ar kelių krypčių kristalų sankryža
Plokšteliniai kristalai
Platūs ir ploni kristalai dažnai turi labai lygius skalumo paviršius bei perlamutrinį blizgesį.
Prizminiai kristalai
Pailgos formos gali augti skaidriomis kolonomis, siaurėjančiomis į smailesnius galus.
Ieties pavidalas
Du susijungę kristalai gali sudaryti simetrišką formą, primenančią ieties smaigalį.
Žuvies uodegos dvyniai
Tam tikru kampu suaugę kristalai sukuria išsišakojusią formą, panašią į žuvies uodegą.
Smėlio kristalai
Augdamas puriose nuosėdose selenitas gali įtraukti daugybę smėlio grūdelių ir tapti rusvas ar pilkšvas.
Kryžminės sankaupos
Kelių kartų kristalai gali persidengti, susikirsti ir suformuoti sudėtingą erdvinę geometriją.
Kristalų dvynys nėra du atsitiktinai susilietę gabalai. Jų gardelės susijusios taisyklingu simetrijos santykiu, todėl bendra forma kartojasi pagal apibrėžtą geometrinę taisyklę.
Ta pati cheminė formulė gali sukurti skaidrias plokšteles, šilkinius pluoštus, smulkiai grūdėtą masę arba smėlio rozetes
Selenitas
Skaidrūs arba pusiau skaidrūs stambūs gipso kristalai, dažnai plokšteliniai, prizminiai ar ieties pavidalo.
Satininis špatas
Lygiagrečiai pluoštinė gipso forma, pasižyminti šilkiniu blizgesiu ir šviesos juosta per paviršių.
Alabastras
Smulkiai grūdėta, masyvi ir dažniausiai balta ar kreminė gipso forma.
Dykumų rožė
Plokštelinių gipso kristalų rozetė, kurios paviršiuje ir viduje dažnai gausu smėlio.
Smėlio selenitas
Skaidrūs ar rusvi kristalai, augdami nuosėdose įtraukę daugybę smulkių grūdelių.
Spalvotas gipsas
Geležies oksidai, molis, organinė medžiaga ir kitos priemaišos gali suteikti geltoną, oranžinę, rusvą ar pilką spalvą.
Parduotuvėse ilgi balti pluoštiniai strypai dažnai vadinami selenitu, tačiau mineralogiškai jie dažniausiai yra satininis špatas – kita to paties gipso augimo forma.
Lygiagrečiai augantys gipso pluoštai gali perduoti šviesų ir tamsų vaizdą iš vieno paviršiaus į kitą
Natūrali pluoštinė optika
Satininio špato pluoštai nukreipia šviesą savo ilgio kryptimi. Padėjus ploną gabalėlį ant teksto ar rašto, vaizdas gali atrodyti pakilęs į viršutinį paviršių.
Lygiagretūs pluoštai
Daugybė ilgų kristalėlių auga beveik ta pačia kryptimi ir sudaro vieną pluoštinį kūną.
Vidinis atspindys
Dalis šviesos pluošto ribose atsispindi ir juda kristalėlio ilgio kryptimi.
Perduodamas kontrastas
Šviesios ir tamsios detalės iš apačios pasirodo viršutiniame paviršiuje, nors vaizdas nėra tiksliai fokusuojamas kaip lęšyje.
Judanti šviesos juosta
Keičiant akmens kampą per paviršių slenka ryški šilkinė linija.
Pluoštų kryptis
Optinis reiškinys stipriausias tada, kai pjūvis ir šviesa tinkamai orientuoti kristalų ilgio atžvilgiu.
Ne stiklo skaidrumas
Satininis špatas dažnai atrodo baltas ir pieniškas, tačiau jo vidinė kryptis leidžia perduoti dalį vaizdinės informacijos.
Šis reiškinys būdingas pluoštiniam gipsui, o ne kiekvienam skaidriam selenito kristalui. Jį sukuria lygiagretus pluoštų išsidėstymas.
Beveik nekintanti šilta požeminė aplinka gali leisti selenitui augti šimtus tūkstančių metų ir pasiekti neįprastą mastą
Kristalų urvai
Kai kurios požeminės ertmės buvo užpildytos mineraliniu vandeniu taip ilgai ir stabiliai, kad pavieniai gipso kristalai išaugo į kelių metrų ilgio kolonas.
Anhidrito pradžia
Karštesnėse gelmėse gali būti stabilus bevandenis kalcio sulfatas – anhidritas.
Lėtas vandens vėsimas
Temperatūrai sumažėjus anhidritas ima tirpti, o vandeningomis sąlygomis stabilesnis tampa gipsas.
Labai mažas persotinimas
Kai tirpalas mineralu prisotintas vos truputį, susidaro mažai branduolių, todėl esami kristalai gali augti labai dideli.
Pastovi temperatūra
Nedideli temperatūros svyravimai leidžia kristalams augti ilgai ir nenutrūkstamai.
Mineralinis vanduo
Vanduo nuolat perneša kalcį, sulfatą ir struktūrai reikalingas vandens molekules.
Laikas vietoje skubėjimo
Milžiniškas dydis pasiekiamas ne dėl greito augimo, o dėl labai ilgo beveik nekintančio proceso.
Meksikos Naikos kasyklų ertmėse išaugę milžiniški gipso kristalai parodo, ką gali sukurti šiltas mineralinis vanduo, labai lėtas kristalizacijos tempas ir nepaprastai ilgas stabilumo laikotarpis.
Nuo druskingų dykumų ir senovinių jūrų baseinų iki molio sluoksnių, kasyklų ertmių ir milžiniškų požeminių kristalų kamerų
Meksika
Naikos regione išaugę vieni didžiausių žinomų gipso kristalų, susijusių su šiltu požeminiu vandeniu ir anhidrito hidratacija.
Marokas
Druskingose ir nuosėdinėse srityse randama skaidrių kristalų, smėlio selenito ir rozetinių gipso formų.
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jutos, Oklahomos, Naujosios Meksikos ir kitų regionų evaporituose bei molio sluoksniuose aptinkama įvairių gipso kristalų.
Australija
Druskingų ežerų ir sausų baseinų nuogulose susidaro skaidrios plokštelės, smėlio kristalai bei rozetės.
Ispanija
Evaporitinėse ir karstinėse sistemose aptinkami stambūs skaidrūs gipso kristalai bei neįprastos kristalų sankaupos.
Italija
Sieros telkiniuose ir nuosėdinėse uolienose randama skaidraus selenito, dažnai susijusio su kalcitu ir sieros mineralais.
Lenkija
Druskų bei gipso telkiniuose išauga plokšteliniai, prizminiai ir įvairiai susidvejinę kristalai.
Kanada
Nuosėdiniuose baseinuose ir molio sluoksniuose aptinkama skaidrių bei smėlį įtraukusių gipso kristalų.
Čilė ir Pietų Amerika
Sausų regionų evaporituose, druskų lygumose ir hidroterminėse aplinkose formuojasi įvairios gipso sankaupos.
Gipsas paplitęs plačiai, tačiau gražiems selenito kristalams reikia daugiau nei tinkamos cheminės sudėties – būtina pakankamai laisva erdvė ir lėtas, netrikdomas augimas.
Mėnulio vardą gavęs mineralas žmonėms priminė šviesą, kuri nešviečia pati, bet ramiai grąžina tai, ką gauna
Selenito pavadinimas siejamas su graikišku žodžiu selēnē, reiškiančiu Mėnulį.
Skaidrūs ir perlamutriški gipso paviršiai galėjo priminti blyškią mėnulio šviesą, ypač kai kristalas žiūrimas ne tiesiogiai, o išilgai skalumo sluoksnių.
Istorijoje didelės skaidraus gipso plokštės buvo naudojamos kaip langų ar šviesą praleidžiančių angų medžiaga vietose, kur stiklas buvo retas arba brangus.
Smulkiai grūdėta gipso atmaina alabastro vardu buvo naudojama skulptūroms, dekoratyviniams elementams ir šviesą praleidžiantiems paviršiams.
Taigi gipso šeima žmonijai buvo ne vien mineraloginis smalsumas. Jos skirtingos formos tapo statybine, menine ir šviesą valdančia medžiaga.
Selenito ryšys su Mėnuliu kilo iš jo išvaizdos ir šviesos, o ne iš cheminės sudėties. Mineralas pats nešviečia – jis tik subtiliai atspindi ir praleidžia aplinkos šviesą.
Kristalas, kuris nešėsi vandenį
Senovinis druskų baseinas džiūvo po kaitria saule. Vandens liko vis mažiau, o jame ištirpę kalcio ir sulfato jonai susitiko vis dažniau.
„Kai vanduo išnyks, nieko nebeliks“, – tarė mažas lašas.
Kalcis ir sulfatas pradėjo jungtis į kristalą. Tarp jų liko vietos dviem vandens molekulėms.
„Mes tavęs neprarasime“, – pasakė auganti gardelė. „Tu tapsi mūsų struktūros dalimi.“
Lašas nustojo būti laisvas vanduo, tačiau neišnyko. Jis tapo tvarkinga selenito kristalo dalimi.
Po daugelio metų žmogus paėmė skaidrią plokštelę ir pakėlė ją prieš šviesą.
Kristalas atrodė sausas ir ramus, tačiau jo viduje tebebuvo vandens istorija.
Tai nėra sena legenda. Tai kūrybinis pasakojimas, įkvėptas tikros gipso formulės CaSO₄·2H₂O ir struktūrinio vandens vaidmens.
Ramus aiškumas, sluoksnių atskyrimas ir gebėjimas švelniai peržiūrėti vidinę erdvę, negriaunant visko vienu judesiu
Šiuolaikinėje simbolinėje kalboje selenitas dažnai siejamas su aiškumu, tyla, erdvės pojūčiu, susikaupimu ir gebėjimu atskirti svarbią mintį nuo aplink ją susikaupusio triukšmo. Tai kūrybinė interpretacija, o ne moksliškai patvirtintas poveikis žmogui.
Skaidrumas
Skaidrus kristalas gali simbolizuoti norą matyti situaciją be perteklinių sluoksnių ir skubotų išvadų.
Skalumo plokštelės
Sudėtingą problemą galima skaidyti į atskiras dalis ir nagrinėti po vieną.
Struktūrinis vanduo
Jautrumas nebūtinai turi būti laisvas ir chaotiškas – jis gali tapti stabilios vidinės tvarkos dalimi.
Mėnulio blizgesys
Ne visada reikia kurti daugiau šviesos. Kartais pakanka geriau atspindėti tai, kas jau yra.
Lėtas kristalų augimas
Aiškumas gali ateiti ne per vieną stiprų proveržį, o per ilgą stabilių sąlygų laikotarpį.
Minkštumas
Švelnumas nėra vertės trūkumas – kai kurios struktūros išlieka svarbios būtent todėl, kad neprivalo būti kietos kaip plienas.
Skaidrios erdvės ritualas
Ši sausa simbolinė praktika skirta laikui, kai minčių tapo per daug ir norite atskirti vieną tikrai svarbų klausimą nuo viso aplink jį susikaupusio triukšmo.
Ko reikės
- vieno selenito arba satininio špato pavyzdžio;
- popieriaus lapo;
- rašiklio;
- vienos situacijos, kuriai šiuo metu trūksta aiškumo.
Pirmasis sluoksnis
Lapo viršuje vienu sakiniu užrašykite pagrindinį klausimą, nebandydami jo paaiškinti ar pateisinti.
Antrasis sluoksnis
Po juo užrašykite tik faktus, kuriuos tikrai žinote ir kurių nereikia spėti.
Trečiasis sluoksnis
Atskirai surašykite savo baimes, lūkesčius ir kitų žmonių nuomones. Pažymėkite, kad tai nėra tas pats, kas faktai.
Skaidrus tarpas
Palikite tuščią eilutę ir paklauskite savęs: koks vienas sprendimas išliktų prasmingas net pašalinus visą emocinį triukšmą?
Kristalo kryptis
Užrašykite vieną konkretų veiksmą, kuris padėtų gauti daugiau tikros informacijos arba pajudėti aiškiausia kryptimi.
Užkalbėjimas
Padėkite selenitą išilgai užrašyto pagrindinio klausimo ir tris kartus ištarkite:
Triukšmą atskiriu, esmę matau,
erdvę išvalau ir aiškų žingsnį renku.
Užbaigimas
Pasakykite: „Man nereikia išspręsti visko vienu metu. Galiu atskirti sluoksnius, palikti vietos tylai ir pasirinkti vieną aiškų veiksmą.“
Dažniausiai kylantys klausimai apie selenitą
Kas yra selenitas?
Kokia selenito cheminė formulė?
Kokia jo kristalų sistema?
Koks selenito kietumas?
Ar selenitas yra atskiras mineralas?
Ar baltos pluoštinės selenito lazdelės iš tikrųjų yra selenitas?
Kuo selenitas skiriasi nuo satininio špato?
Kodėl selenitas taip lengvai skyla?
Ar selenito viduje tikrai yra vandens?
Kas nutinka gipsą kaitinant?
Kaip susidaro milžiniški selenito kristalai?
Iš kur kilo selenito vardas?
Ką selenitas simbolizuoja šiuolaikinėje vaizduotėje?
Selenitas parodo, kad švelni medžiaga gali saugoti nepaprastai tikslią struktūrą, o lėtas augimas gali sukurti formas, kurių mastas pranoksta vaizduotę
Jo istorija prasideda vandenyje, kuriame susikaupia kalcio ir sulfato jonų.
Garuojant vandeniui, keičiantis temperatūrai arba požeminiams tirpalams reaguojant su uolienomis, kalcio sulfatas pradeda jungtis su dviem struktūrinėmis vandens molekulėmis.
Laisvoje ertmėje išauga skaidrios plokštelės, ilgos prizmės, ieties pavidalo dvyniai ar net milžiniškos kristalų kolonos.
Mineralogijoje selenitas yra gipso forma. Simbolinėje kalboje jis gali priminti, kad aiškumas nėra tuštuma – tai tvarkingai sudėliota erdvė, kurioje kiekviena mintis, jausmas ir faktas turi savo vietą.