Turmalinas šerlas
Linas JuozėnasShare
Turmalinas šerlas
Šerlas yra viena labiausiai paplitusių turmalino grupės mineralų rūšių ir klasikinis juodojo turmalino pavyzdys. Jo kristalai dažniausiai sodriai juodi, kartais rusvai juodi ar melsvai juodi, ilgi, prizmatiški ir ryškiai išvagoti išilgai augimo krypties. Šerlui būdingą tamsumą lemia didelis geležies kiekis sudėtingoje boro silikato struktūroje. Jis formuojasi granituose, pegmatituose, hidroterminėse gyslose ir įvairiose metamorfinėse uolienose, todėl gali pasirodyti tiek kaip mažas juodas grūdelis, tiek kaip stambus, aiškiai išaugęs kristalas.
Viena konkreti turmalino mineralinė rūšis, kurioje svarbią kristalinės struktūros dalį užima dvivalentė geležis
Turmalinas nėra vienas mineralas, o didelė giminingų boro silikatų grupė. Skirtingose kristalinės struktūros vietose gali keistis natris, kalcis, litis, magnis, geležis, manganas, aliuminis ir kiti elementai.
Šerle ypač svarbi dvivalentė geležis. Ji užima dalį kristalografinės struktūros vietų ir stipriai veikia tiek mineralinę sudėtį, tiek optines savybes.
Idealizuota šerlo formulė dažnai rašoma NaFe²⁺₃Al₆(BO₃)₃Si₆O₁₈(OH)₄. Natūraliuose kristaluose tikroji sudėtis gali šiek tiek nukrypti nuo šios idealios formulės dėl elementų pakaitų.
Dėl cheminio lankstumo šerlas gali pereiti į kitų turmalino grupės mineralų sudėtis. Todėl realiame kristale skirtingose augimo zonose geležies, magnio, mangano ar kitų elementų kiekis gali kisti.
Šerlo esmė: tai ne tiesiog bet koks juodas turmalinas, o geležies turtinga turmalino grupės mineralinė rūšis, turinti savitą cheminę ir kristalinę tapatybę.
Natris
Užima vieną iš didesnių struktūrinių vietų ir padeda apibrėžti šerlo priklausymą natrio turmalinams.
Geležis
Dvivalentė geležis yra vienas svarbiausių šerlo skiriamųjų komponentų ir pagrindinė jo tamsios spalvos priežastis.
Boras
Esminė turmalino struktūros dalis, padedanti atskirti šią mineralų grupę nuo daugelio kitų silikatų.
Kietas, trapus ir stipriai šviesą sugeriantis turmalinas, kurio paviršius gali blizgėti stikliškai net tada, kai kristalo vidus atrodo visiškai juodas
| Mineralinė klasė | Boro turintys ciklosilikatai |
|---|---|
| Mineralinė grupė | Turmalinų grupė |
| Mineralinė rūšis | Šerlas |
| Idealizuota formulė | NaFe²⁺₃Al₆(BO₃)₃Si₆O₁₈(OH)₄ |
| Kristalų sistema | Trigonalinė |
| Kietumas | Dažniausiai apie 7–7,5 pagal Moso skalę |
| Tankis | Dažniausiai apie 3,1–3,3 g/cm³, priklausomai nuo sudėties |
| Skalumas | Silpnas arba praktiškai nepastebimas |
| Lūžis | Nelygus arba kriaukliškas |
| Blizgesys | Stikliškas, kartais silpnai dervingas |
| Skaidrumas | Dažniausiai nepermatomas; labai plonos briaunos kartais gali praleisti rusvą ar tamsiai žalią šviesą |
| Spalvos | Juoda, rusvai juoda, melsvai juoda, labai tamsiai žalia |
| Brūkšnio spalva | Balta arba pilkšvai balta |
| Dažna forma | Ilgi prizminiai kristalai, stulpeliai, spindulinės sankaupos ir grūdėtos masės |
| Elektrinės savybės | Piroelektrinis ir pjezoelektrinis kristalas |
Silicio žiedai, boro grupės ir kelios skirtingos atomų vietos leidžia šerlo gardelei priimti daug elementinių pakaitų neprarandant bendros kristalinės architektūros
Silicio žiedai
Šeši silicio ir deguonies tetraedrai jungiasi į charakteringus šešianarius ciklosilikatinius žiedus.
Boro grupės
Boro ir deguonies struktūrinės grupės yra neatskiriama turmalino gardelės dalis.
Geležies vietos
Dvivalentė geležis užima tam tikras gardelės vietas ir stipriai veikia šerlo optines bei magnetines savybes.
Aliuminis
Aliuminis sudaro didelę šerlo struktūros dalį ir kartu su geležimi padeda stabilizuoti kristalinį tinklą.
Hidroksilo grupės
OH grupės atspindi vandens ir lakiųjų komponentų vaidmenį turmalino struktūroje bei jo augimo terpėje.
Cheminis lankstumas
Daugybė elementų gali iš dalies pakeisti vieni kitus, todėl turmalino grupėje egzistuoja daug mineralinių rūšių ir tarpinių sudėčių.
Šerlas išlieka ta pačia mineraline rūšimi tik tam tikrame sudėties intervale. Keičiantis svarbiausių struktūrinių vietų užpildymui, turmalinas gali pereiti į kitų rūšių cheminę sritį.
Didelis geležies kiekis sugeria tokią plačią matomos šviesos dalį, kad net skaidri turmalino struktūra tampa beveik visiškai nepermatoma
Juodumas nėra tuštuma – tai labai stipri šviesos sugertis
Geležies jonų elektroninės būsenos ir jų tarpusavio sąveika sugeria didelę matomos šviesos spektro dalį. Dėl to žmogaus akis gauna labai mažai atspindėtos spalvinės informacijos ir kristalas atrodo juodas.
Geležies gausa
Šerlas turi daug daugiau geležies nei daugelis ryškiai rausvų ar šviesiai žalių turmalinų.
Plonos briaunos
Labai plonoje kristalo vietoje kartais galima pamatyti tamsiai rusvą, žalsvą ar melsvą pralaidžią šviesą.
Stikliškas paviršius
Net nepermatomas kristalo vidus gali turėti ryškiai blizgantį paviršių, nes dalis šviesos atsispindi nuo išorinės ribos.
Pleochroizmas
Kai šviesa vis dėlto prasiskverbia pro ploną dalį, jos sugertis gali būti nevienoda skirtingomis kristalografinėmis kryptimis.
Rudi atspalviai
Tam tikros geležies būsenų kombinacijos ir papildomi elementai gali suteikti rusvai juodą toną.
Melsvai juoda spalva
Šaltas atspalvis gali atsirasti dėl sudėtingos šviesos sugerties ir paviršinio atspindžio derinio.
Šerlo juodumas nėra atskiras pigmentas kristale. Tai visos jo geležies turtingos elektroninės struktūros optinis rezultatas.
Ilgi trigonaliniai stulpeliai gali atrodyti beveik daugiakampiai, o jų šonuose einančios vagelės iš karto išduoda augimo kryptį
Kristalas, kurio paviršius prisimena savo augimą
Šerlo prizmės šonai dažnai padalyti į daugybę lygiagrečių griovelių. Jie susidaro todėl, kad atskiri kristalo paviršiai augo nevienodu greičiu ir susijungė į sudėtingą išilginį reljefą.
Prizminiai kristalai
Dažniausia forma – pailgas stulpelis, kurio ilgis sutampa su pagrindine kristalografine ašimi.
Išilginės vagelės
Lygiagretūs grioveliai yra vienas lengviausiai atpažįstamų turmalino kristalų paviršiaus bruožų.
Trigonalinė simetrija
Kristalo skerspjūvis dažnai primena suapvalintą trikampį arba sudėtingą daugiakampę formą.
Spindulinės sankaupos
Daugybė prizmių gali augti iš vieno centro ir suformuoti juodus vėduoklinius ar spindulinius darinius.
Grūdėta forma
Metamorfinėse uolienose šerlas gali būti ne aiškus kristalas, o daugybė netaisyklingų juodų grūdelių.
Asimetriški galai
Turmalino kristalo galai gali turėti nevienodas kristalines formas, nes struktūra yra polinė.
Boro turtinga magminė arba hidroterminė terpė susitinka su geležimi, natriu ir aliuminiu, o augantis kristalas surenka šiuos elementus į sudėtingą turmalino struktūrą
Kristalizuojasi magma
Granitiniame lydale pradeda formuotis feldšpatai, kvarcas ir kiti ankstyvieji mineralai.
Likęs lydalas praturtėja boru
Boras ir vanduo sunkiau įsitvirtina ankstyvuosiuose mineraluose, todėl gali koncentruotis vėlyvoje lydalo dalyje.
Prieinama geležis
Geležis iš lydalo, aplinkinių mineralų ar vėlesnių skysčių tampa svarbi šerlo kristalinei chemijai.
Susidaro turmalino branduolys
Kai elementų santykiai tampa tinkami, pradeda augti pirmasis trigonalinis turmalino kristalas.
Kristalas ilgėja
Jis auga išilgai pagrindinės ašies, o paviršiuje išryškėja būdingos išilginės vagelės.
Uoliena atvėsta
Šerlas lieka granitiniame pegmatite, gysloje ar metamorfinėje matricoje kaip ankstesnės skysčių ir elementų apykaitos įrašas.
Šerlas ypač gerai auga ten, kur yra ir boro, ir geležies. Todėl jis gali tapti svarbiu ženklu, kad magminė arba metamorfinė sistema buvo chemiškai aktyvi ir joje judėjo lakiųjų komponentų turtingi skysčiai.
Šerlas nėra pririštas prie vienos geologinės aplinkos – jo kristalai gali augti tiek vėlyvoje magmoje, tiek persikristalizuojančiose senesnėse uolienose
Granitiniai pegmatitai
Boru ir vandeniu praturtėję vėlyvieji lydalai suteikia erdvės stambiems, gerai išsivysčiusiems kristalams.
Granitas
Šerlas gali būti išsibarsčiusiais juodais grūdeliais ar mažais kristalais pačiame granitiniame kūne.
Hidroterminės gyslos
Boro turtingi karšti skysčiai gali nusodinti turmaliną plyšiuose kartu su kvarcu ir rūdų mineralais.
Žėručio skalūnai
Metamorfinėse uolienose šerlas gali augti kartu su žėručiais, granatais, kvarcu ir feldšpatais.
Kontaktinis metamorfizmas
Boru praturtinti magminiai skysčiai gali prasiskverbti į aplinkines uolienas ir skatinti turmalino augimą.
Metasomatinės zonos
Intensyvus skysčių ir uolienos cheminis apsikeitimas gali sukurti naujas turmalino turtingas mineralines asociacijas.
Šerlas gali išlikti per kelis geologinius etapus: pradėti augti magminiame pegmatite, būti deformuotas metamorfizmo metu ir vėliau dar kartą apaugti naujais mineralais.
Šerlas nėra elektriškai simetriškas kristalas – temperatūros pokytis gali trumpam sukurti priešingus paviršiaus krūvius jo galuose
Kristalinė struktūra, kuri reaguoja į šilumą ir spaudimą
Turmalino gardelė yra polinė. Keičiantis temperatūrai arba ją mechaniškai deformuojant, pasikeičia vidinis elektrinių krūvių pasiskirstymas ir kristalo paviršiuje gali atsirasti elektrinė poliarizacija.
Piroelektriškumas
Šildant arba vėsinant kristalą jo priešinguose galuose gali atsirasti skirtingo ženklo elektros krūviai.
Pjezoelektriškumas
Mechaninė deformacija taip pat gali pakeisti kristalo elektrinę poliarizaciją.
Polinė ašis
Šios savybės susijusios su tuo, kad du pagrindinės kristalografinės ašies galai struktūriškai nėra visiškai vienodi.
Turmalino gebėjimas elektrintis yra tikras fizikinis reiškinys, kylantis iš kristalinės simetrijos. Jis skiriasi nuo šiuolaikinių simbolinių pasakojimų apie „energetiką“.
Šerlo aplinka dažnai pilna kvarco, feldšpatų ir žėručių – mineralų, kurie kartu su juo sudaro klasikines granitinių pegmatitų bei metamorfinių uolienų bendrijas
Kvarcas
Vienas dažniausių šerlo palydovų granituose, pegmatituose ir hidroterminėse gyslose.
Feldšpatai
Ortoklazas, mikroklinas, albitas ir kiti feldšpatai dažnai sudaro pagrindinę pegmatito masę aplink šerlo kristalus.
Muskovitas
Sidabriškos žėručio plokštelės gali kontrastuoti su juodais stulpeliniais šerlo kristalais.
Biotitas
Tamsus geležies ir magnio turtingas žėrutis dažnas granitinėse bei metamorfinėse uolienose.
Granatas
Metamorfinėse uolienose šerlas gali būti kartu su almandinu ir kitais granatų grupės mineralais.
Berilas
Kai kuriuose sudėtinguose pegmatituose šerlas gali lydėti berilą ir kitus retųjų elementų mineralus.
Apatitas
Fosfatų mineralas, dažnai sutinkamas kaip papildomas granitinių ir pegmatitinių uolienų komponentas.
Kasiteritas
Alavo turtingose granitinėse sistemose gali būti susijęs su turmalinizuotomis ir hidroterminėmis zonomis.
Sulfidai
Hidroterminėse sistemose šerlas kartais lydi pirito, arsenopirito ir kitų rūdinių mineralų sankaupas.
Šerlas yra vienas geografiškai plačiausiai paplitusių turmalinų, todėl įspūdingų juodų kristalų žinoma daugelyje pasaulio granitinių ir metamorfinių regionų
Vokietija
Saksonijos regionas svarbus istoriniam šerlo vardui ir seniesiems alavo kasybos aprašymams.
Brazilija
Minas Žeraiso pegmatitai garsėja daugybe turmalinų, tarp jų ir dideliais juodais šerlo kristalais.
Madagaskaras
Pegmatituose bei metamorfinėse uolienose randama tiek juodo šerlo, tiek spalvingesnių turmalino rūšių.
Namibija
Granitinės ir pegmatitinės sistemos pateikia stambių tamsių turmalino kristalų.
Pakistanas
Kalnų pegmatituose šerlas gali augti kartu su feldšpatais, kvarcu, muskovitu ir kitais stambiais kristalais.
Afganistanas
Sudėtinguose pegmatituose randami juodi, žali ir įvairiaspalviai turmalinai.
Jungtinės Amerikos Valstijos
Meino, Kalifornijos, Naujosios Anglijos ir kitų regionų pegmatitai turi ilgą šerlo radinių istoriją.
Čekija
Granitinėse ir metamorfinėse srityse aptinkama klasikinių juodų turmalino kristalų bei jų sankaupų.
Skandinavija
Granitiniuose pegmatituose ir metamorfinėse uolienose šerlas gali būti labai dažnas papildomas mineralas.
Šerlo paplitimas toks platus todėl, kad geležis yra dažnas geologinis elementas, o boras gali koncentruotis tiek granitiniuose lydaluose, tiek metamorfinėse ir hidroterminėse sistemose.
Vienas seniausių turmalino pavadinimų Europoje atsirado kalnakasybos aplinkoje dar prieš susiformuojant šiuolaikinei mineralogijos sistemai
Šerlo vardas turi ilgą europietišką istoriją ir įvairiomis formomis buvo vartojamas dar ankstyvuose Vidurio Europos kalnakasybos aprašymuose.
Pavadinimas dažnai siejamas su Saksonijos Zschorlau vietove bei netoliese buvusia istorine kasybos aplinka, kur juodi turmalino kristalai buvo pažįstami kalnakasiams.
Vėliau, mineralogijai tikslėjant, tapo aišku, kad daugybė anksčiau skirtingais vardais vadintų spalvingų kristalų priklauso tai pačiai plačiai turmalinų grupei.
Pats žodis „turmalinas“ siejamas su Pietų Azijos prekybine tradicija ir sinhalų kalbos pavadinimais, kuriais buvo apibūdinami iš Šri Lankos atgabenti įvairiaspalviai akmenys.
Šerlas išliko kaip konkrečios geležies turtingos turmalino rūšies mineraloginis vardas, o ne vien bendras juodos spalvos apibūdinimas.
Šerlo istorija jungia du pasaulius: senąją Europos kalnakasybos terminiją ir šiuolaikinę kristalų chemiją, kuri šiandien leidžia tiksliai apibrėžti, kas šį juodą turmaliną daro būtent šerlu.
Juodas kristalas, kuris laikė kryptį
Pegmatito ertmėje pradėjo augti mažas juodas turmalino kristalas.
Aplink jį buvo kvarcas, feldšpatas, žėrutis ir daugybė mineralinių skysčių, kurie nuolat keitė kryptį.
„Turėtum augti ten, kur lengviau“, – tarė viena skysčio srovė.
Tačiau turmalinas augo išilgai savo kristalinės ašies.
Kitas skystis atnešė naujos geležies, trečias – daugiau boro, ketvirtas trumpam sustabdė augimą.
Ant kristalo šonų liko vagelės.
„Tavo paviršius netobulas“, – tarė kvarcas.
Šerlas atsakė: „Tai ne klaidos. Tai kryptys, kuriomis augau, kai aplinka aplink mane nuolat keitėsi.“
Kai uoliena vėliau buvo atidengta, būtent tos vagelės padėjo atpažinti kristalą.
Tai nėra sena legenda. Tai kūrybinis pasakojimas, įkvėptas tikros turmalino kristalų augimo struktūros.
Aiškios ribos, stabilus pagrindas ir gebėjimas išlikti savo kryptimi net tada, kai aplinkui susikerta daug skirtingų jėgų
Šiuolaikinėje simbolinėje kalboje šerlas dažnai siejamas su stabilumu, ribomis, susitelkimu, savarankiškumu ir gebėjimu neperimti visko, kas vyksta aplinkui. Tai kūrybinė interpretacija, o ne moksliškai patvirtintas poveikis žmogui.
Juoda spalva
Gali simbolizuoti gylį, tylą ir erdvę, kurioje nebūtina reaguoti į kiekvieną išorinį dirgiklį.
Ilgas kristalas
Aiški augimo ašis gali priminti kryptį, kuri išlieka net tada, kai aplinkos sąlygos keičiasi.
Vagelės
Patirtis gali palikti žymes, kurios ne silpnina, o padeda perskaityti nueitą kelią.
Geležies gausa
Tvirta, sunki chemija gali simbolizuoti praktiškumą, atsakomybę ir ryšį su tuo, kas realu.
Polinė struktūra
Skirtingi galai gali turėti skirtingą vaidmenį ir vis tiek priklausyti vienam vientisam kristalui.
Pegmatito aplinka
Sudėtingoje sistemoje nebūtina kontroliuoti visko – pakanka aiškiai žinoti, ką pats augini.
Aiškios ribos ritualas
Ši sausa simbolinė praktika skirta situacijai, kurioje per daug skirtingų žmonių, užduočių ar informacijos vienu metu reikalauja jūsų dėmesio.
Ko reikės
- vieno šerlo kristalo;
- popieriaus lapo;
- rašiklio;
- vienos srities, kurioje norite aiškesnių ribų.
Kristalo ašis
Lapo viduryje nubrėžkite vieną tiesią liniją ir prie jos užrašykite pagrindinį dalyką, kurį dabar norite išlaikyti savo dėmesio centre.
Kas priklauso jums
Vienoje linijos pusėje užrašykite tris dalykus, už kuriuos realiai galite prisiimti atsakomybę.
Kas nepriklauso jums
Kitoje pusėje užrašykite tris dalykus, kurių negalite kontroliuoti arba kurių neprivalote nešti.
Vagelės
Prie pagrindinės linijos pažymėkite vieną ankstesnę patirtį, kuri jau parodė, kokios ribos jums iš tiesų reikalingos.
Vienas konkretus sprendimas
Pasirinkite vieną veiksmą: atsisakyti nereikalingos užduoties, aiškiau pasakyti „ne“, nustatyti laiką darbui arba tiesiog neatsakyti į tai, kas nėra svarbu dabar.
Užkalbėjimas
Padėkite šerlą išilgai nubrėžtos linijos ir tris kartus ištarkite:
Savo kryptį matau, ribas laikau,
kas mano – kuriu, kas ne mano – paleidžiu ir toliau einu.
Užbaigimas
Pasakykite: „Man nereikia priimti visko, kas prie manęs priartėja. Galiu išlaikyti savo kryptį, pasirinkti atsakomybę ir palikti vietos tam, kas iš tiesų svarbu.“
Dažniausiai kylantys klausimai apie šerlą
Kas yra šerlas?
Ar šerlas ir juodasis turmalinas yra tas pats?
Kokia šerlo cheminė formulė?
Kokia šerlo kristalų sistema?
Koks šerlo kietumas?
Koks jo tankis?
Kodėl šerlas juodas?
Kodėl turmalino kristalai turi išilgines vageles?
Kur šerlas formuojasi?
Su kokiais mineralais jis dažnai randamas?
Ar šerlas pasižymi piroelektriškumu?
Ar šerlas yra pjezoelektrinis?
Iš kur kilo šerlo vardas?
Ką šerlas simbolizuoja šiuolaikinėje vaizduotėje?
Šerlas parodo, kad tvirtumas nebūtinai reiškia nejudrumą – galima augti per besikeičiančią aplinką ir vis tiek išlaikyti aiškią savo kristalinę kryptį
Jo istorija prasideda boro turtingoje magminėje, hidroterminėje arba metamorfinėje sistemoje, kurioje kartu prieinami natris, geležis, aliuminis ir silicis.
Šie elementai susijungia į sudėtingą trigonalinę turmalino gardelę, o didelis geležies kiekis sugeria beveik visą matomą šviesą ir suteikia kristalui sodriai juodą išvaizdą.
Augantis kristalas ilgėja pagal pagrindinę ašį, o jo paviršiuje atsiranda vagelės, išsaugančios augimo geometriją.
Mineralogijoje šerlas yra viena svarbiausių geležies turtingų turmalino rūšių. Simbolinėje kalboje jis gali priminti, kad tvirta riba nėra užsidarymas – tai aiškus supratimas, kur baigiasi išorinis triukšmas ir prasideda kryptis, kurią pasirenkame auginti patys.