Koks jausmas būti kūnu — ir žmonės, kuriuos nešiojamės savyje
Linas JuozėnasDienoraštis ·
Koks jausmas būti kūnu? — ir žmonės, kuriuos nešiojamės savyje
Apie tylesnę gydymo srovę, dėdės atminimą ir žinias bei rūpestį, kuriuos norisi neštis į ateitį.
Pasaulis per kūno pojūčius
Koks jausmas gyventi kaip kūnu? Pastaruoju metu vis labiau pastebiu, kaip tai keista.
Matau tai, ką gali matyti mano akys. Girdžiu tai, ką gali girdėti mano ausys. Pasaulis mane pasiekia per tai, kas mane supa: vietas, kuriose būnu, sutiktus žmones ir informaciją, kuri randa kelią į mano dieną. Tiek daug priklauso nuo to, kas yra pakankamai arti, kad mane pasiektų.
Tačiau yra ir visa tai, ką kūnas pajunta anksčiau, nei randu tam žodžius — šiluma, nuovargis, įtampa, jaukumas, noras būti šalia kito žmogaus. Gyvenimas mane pasiekia ne vien mintimis ir informacija. Jo fizinį buvimą pradedu jausti kitaip.
Kitaip pajuntu ir kitų žmonių artumą — balso šilumą, gerumą žvilgsnyje, ramybę sėdint kartu. Kartais paprastas buvimas šalia pasako daugiau nei žodžiai.
Galbūt dalis šio gyvenimo etapo yra mokytis būti čia: ne tik galvoti apie gyvenimą, bet ir pajusti, ką reiškia jį gyventi.
Tylesnė srovė
O kaip gydymas? Ar jis prarastas visam laikui?
Tai, ką patiriu kaip gydymo srovę, vis dar čia. Ji nebeprimena galimybių viesulo. Dabar ji panašesnė į mažą upelį — tylų ir asmenišką, juntamą savyje ir artumo akimirkomis su pačiais artimiausiais žmonėmis.
Šią ramesnę būseną laikau laikina – labiau nusistovėjimo, gijimo ir jėgų atgavimo laikotarpiu, o ne pabaiga to, kuo visa tai dar gali tapti.
Vizijų, įspūdžių ir informacijos srautas formavo tai, kaip bandau suprasti dalykus: priežastis, slypinčias už žmogaus pasirinkimų, jam atsiveriančius kelius ir aplinkos bei sistemų, kuriose jis gyvena, poveikį.
Vis galvoju, kiek daug žmogaus gyvenimo gali užimti pastangos išgyventi, reaguoti ir visur suspėti. Kaip lengva prarasti ryšį su savo poreikiais, savo kryptimi ar tuo, ką pavadinčiau siela — ne todėl, kad ji būtų išnykusi, o todėl, kad lieka tiek mažai tylos, kurioje ją būtų galima išgirsti.
Kol mūsų gyvenime vėl neatsiras tvirtas pagrindas, pasitikėjimas ir rūpestis, meilės ir magijos karalystė lieka lyg atmintyje išsaugota vizija.
Kol kas noriu palikti erdvės ir kitų iniciatyvai. Yra laiko išklausyti, suteikti žmonėms galimybę ir pažiūrėti, ką jie pasirinks kurti. Noriu pamatyti, kaip pasaulis atsiliepia, kai palieku jam šiek tiek erdvės.
Žmonės, kuriuos nešiojamės savyje
Keičiantis dėmesiui, sugrįžo ir kitokie prisiminimai. Pagalvojau, kaip greitai žmonės gali išnykti iš kasdienių pokalbių, net jei kadaise reiškė tiek daug.
Ir prisiminiau savo dėdę Joną.
Prisiminiau mus sėdinčius kartu prie šeimos stalo.
Būtent čia man prasideda jo atminimas. Ne nuo titulų, publikacijų ar su jo vardu susijusių institucijų, o nuo buvimo kartu kaip šeimai. Dar prieš mėgindamas surinkti viską, ką jis nuveikė, prisimenu jį šalia mūsų.
Man jis buvo protingiausias žmogus planetoje. Atrodė, kad jis visur, kad dalyvauja visame kame, o jo mintys siekia gerokai toliau, nei tuo metu galėjau suprasti. Tačiau protas yra tik dalis to, ką noriu prisiminti.
Jis mylėjo žmones. Mano atmintyje jo žinios ir rūpestis yra neatsiejami. Ir yra dar vienas žodis, kurį noriu parašyti šalia jo vardo: gynėjas.
Dabar apie jį galvodamas vis grįžtu prie to, ką šis žodis gali reikšti. Saugoti žmones — tai ir saugoti jų galimybę mokytis, gilinti supratimą ir atrasti, ką jie sugeba. Tai neleisti užsiverti keliui į ateitį, kuri dar tik pradeda formuotis.
Jis yra vienas iš žmonių, kurių netekau, ir kartais visos tos netektys sugrįžta kartu. Nebegaliu sėdėti su juo taip, kaip kadaise. Yra klausimų, kuriuos dabar užduočiau, dalykų, kuriuos norėčiau papasakoti, ir akimirkų, kuriomis norėčiau dar kartą pasidalyti.
Dabar nešiojuosi jį širdyje.
Norėjau vienos vietos, kur jo gyvenimas nebūtų sutrauktas iki kelių titulų ar prabėgomis ištarto paminėjimo. Vietos, kur galėčiau išsaugoti tai, kur jis mokėsi, ką nuveikė, kokius žmones padėjo išugdyti, ir meilę, kurią jame prisimenu.
Ne rinkdamas šiuos faktus aš jį pažinau. Noriu juos surinkti todėl, kad jis buvo mano dėdė, nes sėdėjome kartu, ir nes jo gyvenimas man reiškia daugiau, nei gali aprėpti bet kuris viešas biografinis įrašas.
Noriu išsaugoti jo darbus šalia to prisiminimo, o ne vietoj jo.
Žinias, protą, rūpestį — ir žmogų, kuris sėdėjo su mumis prie šeimos stalo.
Čia ir yra ta vieta.
Su meile — mano dėdės atminimui
Profesorius · Habilituotas daktaras Jonas Stankūnas
— [1]
Radioelektronikos inžinierius.
Aviacijos tyrėjas ir dėstytojas.
Antano Gustaičio aviacijos instituto įkūrėjas. [2]
Šviesus protas.
Rūpestinga širdis.
Žmonių gynėjas.
Saugoti galimybę mokytis
Žinios ir protas užima svarbią vietą jo atminime. Ne mažiau svarbu ir tai, ką žmogus su jais daro — ar supratimas lieka tik jo paties viduje, ar tampa tuo, kas padeda augti kitiems.
Universiteto paskelbtame atminimo tekste pabrėžiamas jo indėlis kuriant ir išsaugant aviacijos mokymą bei jo infrastruktūrą, ugdant lakūnus, inžinierius, skrydžių vadovus ir dėstytojus, kurie rengė po jų ateinančias kartas. [2]
Kitame paskelbtame prisiminimų tekste primenama jo mintis, kad išsilavinę žmonės yra pažangių aviacijos technologijų pagrindas. [7]
Saugoti žmogaus galimybę mokytis — tai saugoti ateitį, kurią jis vieną dieną gali sukurti.
Būtent tai noriu neštis toliau. Žmogui reikia erdvės klausti, gilinti supratimą ir atrasti, ką jis sugeba. Saugoti šią galimybę — tai saugoti ir patį žmogų: ne nuspręsti už jį, kokia bus jo ateitis, o padėti išlaikyti atvirą kelią į ją.
Vaizdinys, kuriuo jį prisimenu
Ąžuolas, siekiantis žvaigždes
Įsivaizduoju jį kaip ąžuolą: giliai į žemę įleistos šaknys, tvirtas kamienas ir į įvairias puses besidriekiančios šakos. Jo gyvenimas augo ne tik aukštyn. Jis plėtėsi ir į šalis, jungdamas žmones, vietas ir žinių sritis.
Šiame vaizdinyje jo protas suteikia medžiui tvirtybės, o rūpestis — užuovėją po jo šakomis. Šakos kyla per dangų į kosmosą ir dar toliau — į galimybes, kurias vieną dieną galbūt tyrinės kita karta.
Prisimenu ir tą siekį, ir tą užuovėją: kaip toli gali nukeliauti protas ir kiek galimybių jis gali atverti aplinkiniams.
Šaknys · Mokymosi ir stažuočių vietos
Kur įsišaknijo jo žinios
Jonas Stankūnas gimė Pakenėje, Kriaunų apylinkėse, Rokiškio rajone. Mirė Vilniuje, palaidotas Kriaunose. [1]
1967 m.
Lietuva
Kriaunų vidurinė mokykla
Baigė sidabro medaliu. [4]
1970 m.
Ukraina
1976 m.
Vilnius
Vilniaus inžinerinis statybos institutas — Automatikos fakultetas
Įgijo inžinieriaus kvalifikaciją, specializavosi radijo aparatūros konstravimo srityje. [4]
1981 m.
Vilnius
Mokymasis už pažįstamos aplinkos ribų
Techninis darbas · Vadovavimas · Dėstymas
Kurti vietas, kuriose galėtų augti protai
1970–1972 m.
Aviacijos technikas
Dirbo Vilniaus aviacijos padalinyje. [5]
1972–1975 m.
Radijo aparatūros technologijos katedra
Dirbo techniniu specialistu. [5]
1975–1978 m.
Mokslinių tyrimų sektorius
Dirbo vyresniuoju inžinieriumi. [5]
1982–1987 m.
1988–1993 m.
1993–2015 m.
1993–1995 m.
Skrydžių valdymo katedros docentas
Dėstė besikuriančiame aviacijos institute. [3]
1995–1997 m.
Skrydžių valdymo katedros profesorius
Tęsė pedagoginę veiklą būdamas profesoriumi. [3]
Nuo 1997 m.
2002–2007 m.
Gynybos technologijų centro direktorius
Greta pareigų aviacijos institute vadovavo ir universiteto Gynybos technologijų centrui. [1]
Pagalba augant naujiems tyrėjams
Jo profesinėje biografijoje nurodyta, kad jam vadovaujant sėkmingai apgintos penkios daktaro disertacijos. Taip pat jis buvo daugiau nei dešimties doktorantūros ir habilitacijos procedūrų gynimo tarybų bei komitetų pirmininkas, narys arba oponentas. [3]
Pastangos išsaugoti mokyklos ateitį
Paskelbtuose prisiminimuose aprašomas jo atkaklumas siekiant aviacijos mokymui reikalingų išteklių ir išsaugant mokyklą, kad būsimi aviatoriai galėtų kurti savo profesinį gyvenimą Lietuvoje. [7]
Praktikoje pritaikytas supratimas
Tyrimai, išradimai ir žinios, kuriomis dalijamasi
150+
Mokslinių straipsnių [1]
14
Išradimų autorius arba bendraautoris [4]
30+
Nacionalinių ir tarptautinių projektų, kuriems vadovavo arba kuriuose dalyvavo [2]
11
Mokomųjų knygų autorius arba bendraautoris [1]
Jo moksliniai interesai siejo elektroniką ir tiksliuosius matavimus su platesnėmis aviaciją įgalinančiomis sistemomis: metrologija, transporto inžinerija, aviacijos technologijomis, oro transporto sauga, infrastruktūros plėtra ir naujomis technologijomis. [1] [3]
Profesinėje biografijoje prie svarbių tyrimų sričių taip pat priskiriamos aplinkai draugiškos aviacijos technologijos ir skrydžių saugą užtikrinantys sprendimai. [3]
Jis buvo recenzuojamų mokslo žurnalų Aviation ir Aviation Technologies („Aviacijos technologijos“) vyriausiasis redaktorius. Vėlesniame atminimo tekste minima ir jo narystė kitose šalyse leidžiamų aviacijos žurnalų redakcinėse kolegijose. [2] [7]
Išliekantys žodžiai ir darbai
Žinios, paliktos kitiems skaityti
„Transportas“ — 1999 m.
Monografijos bendraautoris. [1]
„Lietuvos ateitis pasaulio kontekste“ — 2003 m.
Monografijos bendraautoris. [1]
„Gyvenimas skrydžiui“ — 1999 m.
Vadovavo knygos apie lėktuvų konstruktorių ir aviatorių Antaną Gustaitį kūrybinei grupei. Bibliografiniuose įrašuose tarp jos kūrėjų nurodomi Jonas Stankūnas, Marė Baublytė, Algirdas Gamziukas ir Gediminas Zemlickas. [3] [8]
„Vitalijus Babakas: VGTU garbės daktaras“ — 2004 m.
Sudarė Vitalijui Babakui skirtą knygą, išleistą VGTU garbės daktarams skirtoje serijoje. [1]
„Zdobysław Goraj: VGTU garbės daktaras“ — 2008 m.
Sudarė tos pačios serijos knygą, skirtą Zdobysławui Gorajui. [1]
Keletas pačių mokslinių darbų
Šie straipsniai leidžia susipažinti su dalimi klausimų, kuriuos jis padėjo tyrinėti. Tai atrinkti darbai, o ne išsami bibliografija.
Egidijus Pakalnis, Eduardas Lasauskas ir Jonas Stankūnas. Aviation, 2005, 9(1), 26–31. Apskaičiuotų aerodinaminių jėgų palyginimas su kitais tyrimais ir eksperimentiniais rezultatais. [5]
Bendraautoriai — Zdobysław Goraj, M. Kleinhofs, V. Mikita ir A. Pištek. Aviation, 2007, 11(1), 3–5. Tarptautinių mainų, siejančių aeronautikos tyrimus ir mokymą, istorija. [12]
Bepiločio orlaivio radijo ryšio sistemos saugumo analizė
Darius Rudinskas, Zdobysław Goraj ir Jonas Stankūnas. Aviation, 2009, 13(4), 116–121. Bepiločio orlaivio radijo ryšio saugumo tyrimas. [9]
Ivan Suzdalev, Jonas Stankūnas ir Eduardas Lasauskas. Mokslas — Lietuvos ateitis, 1(6), 129–132. Neuroninių tinklų taikymas kylantiesiems oro srautams tirti ir orlaiviui valdyti. Žurnalo numeris datuojamas 2009 m., o leidėjo citavimo įraše nurodomi 2011 m. [10]
Belaidžių technologijų taikymas sparno aerodinaminėms charakteristikoms matuoti
Jonas Stankūnas ir Darius Rudinskas. Darbas įtrauktas į READ 2010 konferencijos archyvą, saugomą Varšuvos technologijos universitete, Lenkijoje. Straipsnyje tiriamas belaidžių jutiklių taikymas aerodinaminiams matavimams skrydžio metu. [17]
Horizontaliosios skrydžio maršruto trajektorijos komponentų palyginimas
Anrieta Dudoit ir Jonas Stankūnas. Mokslas — Lietuvos ateitis, 7(5), 557–582. Planuotų ir faktinių skrydžio trajektorijų palyginimas pagal atstumą, trukmę ir degalų sąnaudas. Žurnalo numeris datuojamas 2015 m., o leidėjo citavimo įraše nurodomi 2016 m. [11]
Arčiau namų besidriekiančios šakos
Veikla švietimo, mokslo ir aviacijos labui
VGTU senatas — nuo 1994 m.
Universiteto senato narys. [3]
Lietuvos mokslų akademija — 2000–2002 m.
Akademijos prezidiumo Transporto tarybos narys. [2]
Lietuvos aviacijos pramonės įmonių asociacija — 2006 m.
Universiteto atminimo tekste nurodomas kaip Lietuvos aviacijos pramonės įmonių asociacijos valdybos narys. [2]
Lietuvos aeronautikos nacionalinė technologijų platforma — nuo 2006 m.
Platformos tarybos pirmininkas. [2]
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Senato narys. Universiteto atminimo tekste šios veiklos pradžia datuojama 2009 m., ankstesnėje profesinėje biografijoje — 2010 m. [2] [3]
Susisiekimo ministerija — nuo 2012 m.
Transporto mokslo ir inovacinių technologijų tarybos narys. [3]
Už valstybių ribų · Kosmoso link
Anapus pažįstamo horizonto
Jo dokumentuota veikla apėmė ne tik aviaciją, bet ir bendradarbiavimą kosmoso srityje, siejantį Lietuvos institucijas su platesne Europos moksline veikla. [1] [2]
EUROPOS BENDRADARBIAVIMAS KOSMOSO SRITYJE · 2001–2004 M.
Ryšiai su ESA
Buvo Lietuvos atstovas ryšiams su Europos kosmoso agentūra. [1]
KOSMOSO MOKSLAS LIETUVOJE · NUO 2010 M.
Narystė dviejose tarybose
Universiteto atminimo tekste nurodomas kaip Lietuvos kosmoso asociacijos tarybos ir Kosmoso mokslo ir technologijų instituto tarybos narys. [2]
Europos moksliniai tyrimai ir atstovavimas
Europos Komisijos mokslinių tyrimų programų komitetai — nuo 2004 m.
Profesinėje biografijoje nurodomas kaip Lietuvos atstovas Šeštosios ir Septintosios bendrųjų programų transporto, įskaitant aeronautiką, komitetuose. Universiteto atminimo tekste konkrečiai įvardijama veikla Septintosios bendrosios programos „Bendradarbiavimas“ transporto komitete 2007–2009 ir 2011–2013 m. [3] [2]
ACARE ir Europos aeronautikos technologijų platforma — nuo 2005 m.
Atstovavo Lietuvai Aeronautikos tyrimų Europoje patariamojoje taryboje ir Europos aeronautikos technologijų platformoje. Vėlesniame atminimo tekste taip pat nurodoma narystė ACARE Generalinėje asamblėjoje. [1] [7]
2007 m. gegužės mėnesio ACARE valstybių narių grupės ataskaitoje jis atskirai įvardijamas kaip ACARE narys Lietuvos kontaktinių asmenų lentelėje. Toje pačioje lentelėje jis taip pat pažymėtas kaip „PC Member“. [16]
Tarptautinis mokslinių tyrimų ir mokymo vertinimas
Buvo tarptautinių ir užsienio aeronautikos bei transporto mokslo ir mokymo vertinimo institucijų ekspertas. [7]
Užsienio šaltiniuose užfiksuota tarptautinė mokslinė veikla
ICAS taryba — įrašas 2010 m. programoje
Oficialioje Tarptautinės aeronautikos mokslų tarybos programoje „J. Stankunas, Lithuania“ nurodomas ICAS taryboje tarp organizacijų narių atstovų. [13]
ICAS 2006 — skrydžio valdymo priemonių sesija
Oficialioje programoje nurodomas kaip sesijos „Flight Management Aids“ bendrapirmininkis kartu su „Boeing“ atstovu S. Lintelmanu. [14]
ICAS 2008 — oro uostams skirta sesija
Oficialioje programoje nurodomas kaip sesijos „Airport I“ bendrapirmininkis kartu su ONERA atstovu B. Lamiscarre. [15]
Rygos technikos universitetas, Latvija — 2015 m.
Įtrauktas į universiteto 56-osios tarptautinės mokslinės konferencijos transporto ir aerokosminės inžinerijos sekcijos mokslinį komitetą. Konferencija datuojama 2015 m. spalio 14–16 d. Komiteto įrašas anglų kalba pateiktas leidinio 160 puslapyje. [18]
Aviacijos ir kosmoso kongresas, Lenkija — 2019 m.
Oficialioje antrojo kongreso brošiūroje nurodomas kaip mokslinio komiteto narys. Kongresas buvo numatytas 2019 m. rugsėjo 18–20 d., jį organizavo Kelcų technologijos universitetas ir Žešuvo technologijos universitetas. [19]
Pripažinimas gyvenimo kelyje
Apdovanojimai už gyvenimo darbus
1997 m.
2000 m.
lapkričio 17 d.
Dariaus ir Girėno medalis
Apdovanotas Prezidento dekretu Nr. 1091, kuriame įvardijamas kaip profesorius, habilituotas daktaras ir Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius. [6]
2005 m.
2010 m.
Antano Gustaičio medalis
Įvertintas už indėlį į Lietuvos aviacijos plėtrą. [7]
2013 m.
„Plieno sparnai“
Apdovanotas Lietuvos karinių oro pajėgų garbės ženklu. [3]
2014 m.
Profesorius emeritas
Suteiktas universiteto profesoriaus emerito vardas. [2]
2016 m.
VGTU I laipsnio garbės ženklas
Įvertintas Vilniaus Gedimino technikos universiteto. [2]
Kiti
įvertinimai
Garbės raštai ir padėkos
Universiteto atminimo tekste minimi Lietuvos Vyriausybės, ministerijų ir kariuomenės įvertinimai. [2]
Žmogus šalia biografinių įrašų
Gyvenimas nuotraukose
Žmogus prie šeimos stalo
Visi šie pasiekimai yra jo gyvenimo dalis. Tačiau galvodamas apie jį grįžtu prie kažko paprastesnio: mūsų buvimo kartu prie šeimos stalo.
Profesorius, tyrėjas, žmogus, kurio darbai jungė institucijas ir šalis — ir mano dėdė, buvęs ten su mumis. Tai ne skirtingi žmonės. Tai skirtingos to paties žmogaus, kurio ilgiuosi, pusės.
Norėčiau, kad galėtume dar kartą pasėdėti kartu. Dabar tiek daug norėčiau jo paklausti ir tiek daug papasakoti apie tai, ką bandau kurti.
Šiandien galiu laikyti jo nuotraukas šalia, parašyti jo vardą ir suteikti jo atminimui vietą ne vien savo širdyje. Jo darbai verti būti prisiminti. Kaip ir meilė, kurios negali sutalpinti joks pasiekimų sąrašas.
Tai, ką norisi neštis toliau
Jo vieta Žinių arkoje
Galbūt Žinių arkoje išliks ir dalelė jo. Jo vardas ir darbai gali joje turėti savo vietą. Kaip ir savybės, kurias jame mylėjau: protas, rūpestis ir noras apsaugoti kito žmogaus galimybę augti.
Nenoriu, kad žinios būtų tik sukauptos ir padėtos ten, kur jų neįmanoma pasiekti. Noriu, kad žmogus galėtų prie jų prieiti, kelti klausimus ir pradėti suprasti — kad jos padėtų tapti pajėgesniam ir pačiam rinktis savo kelią.
Todėl galimybė mokytis man tokia svarbi. Tai ne vien išsaugojimas to, ką kažkas jau žinojo. Tai ir erdvė kito žmogaus protui augti, ir galimybė rastis atradimams, kurių nė vienas iš mūsų dar neįsivaizduoja.
Kurdamas arką noriu išsaugoti šį siekį: saugoti žinias, skatinti supratimą ir ginti sąlygas, kuriomis žmonės gali tapti vis pajėgesni patys kurti savo gyvenimą.
Mano ąžuolo vaizdinyje būtent čia prasideda naujas augimas. Išsinešta pamoka. Klausimas, kurį žmogus pagaliau gali užduoti. Galimybė, išlikusi atvira pakankamai ilgai, kad kas nors galėtų ja pasinaudoti.
Šaknys lieka gyvenime, kuris buvo prieš mus. Šakos driekiasi į gyvenimus, kurių galbūt niekada nepažinsime. O kažkur žmogus mokosi siekti truputį toliau.
Šaltiniai ir biografinis pagrindas
Asmeninės šio teksto dalys yra mano prisiminimai ir apmąstymai. Biografiniai skyriai remiasi toliau pateiktais paskelbtais šaltiniais: universiteto tekstais, mokslinėmis publikacijomis ir tarptautinių mokslo renginių programomis.
[1] Visuotinė lietuvių enciklopedija. Jonas Stankūnas . Gyvenimo datos, išsilavinimas, tarptautinės stažuotės, akademinė veikla, tyrimai ir įvardytos knygos.
[2] Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Pranešimas profesoriaus Jono Stankūno atminimui , išplatintas per BNS 2021 m. rugsėjo 2 d. Vadovavimas institutui, pedagoginis palikimas, moksliniai projektai, veikla organizacijose ir apdovanojimai.
[3] „Yra šalis“. Profesinė Jono Stankūno biografija . Šiam atminimo puslapiui išsaugotas ankstesnis biografinis tekstas: moksliniai interesai, dėstymas, vadovavimas disertacijoms, pareigos institucijose ir apdovanojimai.
[4] VILNIUS TECH emeritų klubas. Universiteto emeritų biografijos — Jonas Stankūnas . Mokyklos baigimas, inžinieriaus kvalifikacija, daktaro laipsnis, išradimai ir akademinis pripažinimas.
[5] Pakalnis, Lasauskas ir Stankūnas — Aviation, 2005 m. Straipsnio įrašas leidėjo svetainėje ir visas straipsnis su autorių biografinėmis pastabomis . Pirmame puslapyje pateikta tuo metu paskelbta informacija apie jo išsilavinimą ir ankstyvąją techninę veiklą.
[6] 2000 m. lapkričio 17 d. Prezidento dekretas Nr. 1091. „Temidy“ pateikiamas dekreto tekstas . Antrame straipsnyje Jonas Stankūnas įvardijamas kaip Dariaus ir Girėno medalio gavėjas.
[7] Vilma Bičiūnaitė, „Gimtasis Rokiškis“. Iš ramios padangės — į aviacijos aukštumas , 2022 m. sausio 28 d. Prisiminimai, atsidavimas mokymui, profesinė veikla ir papildomi įvertinimai.
[8] Knygos „Gyvenimas skrydžiui“ bibliografiniai įrašai. Lietuvos bibliotekų katalogas ir bibliografija prie Algirdo Gamziuko biografijos aviacijos istorijos svetainėje . Leidinio duomenys ir jo kūrėjai.
[9] Rudinskas, Goraj ir Stankūnas — Aviation, 2009 m. Straipsnio apie bepiločio orlaivio radijo ryšio saugumą įrašas leidėjo svetainėje .
[10] Suzdalev, Stankūnas ir Lasauskas. Straipsnio apie neuroninius tinklus ir terminio srauto lokalizavimą įrašas leidėjo svetainėje . Pirmiau pateiktame apraše atskiriama žurnalo numerio data ir citavimo įraše nurodyta data.
[11] Dudoit ir Stankūnas. Straipsnio apie skrydžio trajektorijų palyginimą įrašas leidėjo svetainėje . Pirmiau pateiktame apraše atskiriama žurnalo numerio data ir citavimo įraše nurodyta data.
[12] Goraj, Stankūnas, Kleinhofs, Mikita ir Pištek — Aviation, 2007 m. Straipsnio apie tarptautinių aeronautikos seminarų istoriją įrašas leidėjo svetainėje .
[13] Tarptautinė aeronautikos mokslų taryba — 2010 m. Oficialus tarybos ir komitetų sąrašas . Pirmame puslapyje „J. Stankunas, Lithuania“ įvardijamas tarp organizacijų narių atstovų ICAS taryboje.
[14] ICAS 2006 kongreso programa. Trečiadienio popietės sesijos . Sesijos 9.9 įraše nurodytas jo bendrapirmininkio vaidmuo.
[15] ICAS 2008 kongreso programa. Oficiali žodinių pranešimų sesijų programa . Sesijos 8.3 įraše nurodytas jo bendrapirmininkio vaidmuo.
[16] ACARE valstybių narių grupė — 2007 m. gegužė. Aeronautikos mokslinių tyrimų veiklos ir pajėgumų ataskaita , saugoma „Air Transport Net“. Leidinio 28 puslapyje Jonas Stankūnas įvardijamas Lietuvos mokslinių tyrimų kontaktinių asmenų lentelėje.
[17] Varšuvos technologijos universitetas, Lenkija — READ 2010. Konferencijos archyvas ir Stankūno ir Rudinsko straipsnis . Belaidis sparno aerodinaminių charakteristikų matavimas.
[18] Rygos technikos universitetas, Latvija — 2015 m. 56-osios tarptautinės mokslinės konferencijos programa . Leidinio 160 puslapyje nurodyta jo narystė transporto ir aerokosminės inžinerijos moksliniame komitete.
[19] Kelcų ir Žešuvo technologijos universitetai, Lenkija — 2019 m. Oficiali antrojo Aviacijos ir kosmoso kongreso brošiūra . Antrame puslapyje Jonas Stankūnas įvardijamas kaip mokslinio komiteto narys.