Ilgai tam priešinausi. Daugelį metų rinkausi saugų foną – tylią buvimo niekuo ypatinga magiją. Anonimiškumas gali būti kaip apsiaustas: lengvas, šiltas, kraštuose nematomas. Gali judėti, eksperimentuoti, klysti ir niekas neįsimena tavo veido.
Ženk į šviesą.
Gyvenimas moka pastumti. Pastaruoju metu tai jaučiasi ne kaip pastūmėjimas, o kaip nuolat kartojamas kosmoso juokelis: ženk į šviesą. Su tuo man nejauku. Nežinau žingsnių. Tad pradedu nuo to, ką moku – nuo žodžių.
🧭 Ką nuveikiau iki šiol
Jau daugiau nei dešimtmetį tyrinėju kasdienio gyvenimo infrastruktūrą – dalykus, su kuriais susiduriame kas valandą jų net neįvardydami: idėjas, sąsajas, rinkas, institucijas, kultūrinius refleksus, istorijas, kurias kartojame, kol jos sukietėja į taisykles. Žiūrėjau pranešimus, skaičiau straipsnius, sekiau konferencijas, į kurias negalėjau nuvykti, ir mokiausi iš žmonių, kurie, tiesą sakant, labai gerai išmano savo darbą.
Paradoksas nuolankina. Iš arti ekspertizė dažnai atrodo kaip drąsi iteracija: genialūs žmonės tikrina hipotezes, atnaujina, ginčijasi, laksto tarp paskaitų su pusiausurinktais žemėlapiais. Tai ne kritika – tai komplimentas. Taip iš tikrųjų vyksta pažanga. Ir tai – veidrodis: jame atpažįstu save. Po tiek laiko vis dar stebina, kiek daug dar nežinau.
🧠 Apie skaičius
Kartą pora skaičių bandė įtikinti mane priešingai. Su kelerių metų tarpu, labai skirtinguose kambariuose, IQ testuose surinkau 144–145 – vieną dėl draugijos, į kurią įstojau ir greitai pamiršau, kitą – vyriausybinį vertinimą, kurio beveik nežiūrėjau rimtai. Tuo pat metu peržiūrėjau dar vieną „mokslinių naujienų“ segmentą, kuris pasirodė skausmingai paviršutiniškas – tarsi referatas po vyno mugės – ir supratau, kaip lengvai ekspertizės teatras susilieja su pačiu dalyku. Pasitikėti mokslu nenustojau; tiesiog nebesupratau, kas man rodoma.
Tuomet mane trenkė mintis: tuose testuose 145 buvo lubos. Aš jas pasiekiau – du kartus. Ir rašydamas tai čia ir dabar galiu pasakyti tik tiek: esu žiauriai kvailas. Yra tiek daug, ko man dar reikia ir noriu išmokti. Jei slėpčiaus oloje, prireiktų dar penkiolikos metų, kad bent padoriai perprasčiau kitą sluoksnį. Todėl vietoj to noriu, kad mūsų būtų daugiau – kad galėčiau pagaliau susitelkti į savo magijos studijas, ramus žinodamas, jog pasaulis yra gerose rankose.
Skaičiai tvarkingi. Tikrovė – ne.
🌌 Kevalai, gravitacija ir keistoji medžiaga
Kol kas tai jautėsi taip: susprogdinau išorinį kevalą ir, esant didžiuliam slėgiui, skeveldros sukrito į kažką tankesnio. Kai tas naujas branduolys susiformavo, vėl teko pramušti kevalą – dar vienas nusimetimas, dar vienas suspaudimas.
Dabar tai labiau primena juodosios skylės tipo atsakomybę: gravitacija spaudžia stipriai, tyliai, be spektaklio. Jaučiuosi ramiai ir taikiai. Jokio garso – tik vis stiprėjantis traukimas, vedantis vidun, kol, galbūt, kartu suformuosime kažką neįprasto ir galingo. Pavadinkime tai keistąja medžiaga.
🎛️ Kodėl tai rašau
Dabar svarbu ne etiketė, o praktika: rasti žmones, kurie mane aplenkia ten, kur tai svarbiausia. Žmones, galinčius patikrinti mano prielaidas, išbandyti mano metodus ir išmokyti pamatyti tai, ko vis nematau. Žmones, kuriems ir aš galiu būti naudingas.
Kadangi laikas, erdvė ir dėmesys riboti, renku keletą žmonių, kurie mane mokė – tų, kurie atlaikė mano negailestingą kratymą ir pasirodė esantys smagesni, gerokai protingesni ir džiugesni už mane. Jie rodė kelią iki šiol ir vis dar gali man spirtelėti į užpakalį – arba paduoti veržliaraktį.
🔥 „Spark Creator Series“
Čia dalinsiuosi nedideliu, ranka atrinktų mokytojų rinkiniu. Atsiprašau, kad teko taip stipriai susiaurinti. Pridėsiu nuorodas į jų darbus, kad galėtumėte su jais žaisti, iš jų mokytis arba tiesiog maloniai išgerti rytinės arbatos stebėdami, kaip tikros inžinerijos studijos aiškina JWST (James Webb kosminio teleskopo) inžineriją. O jei kuris nors iš jų kada nors norės prisijungti – bet kada – jie laukiami.
🛠️ Ką galiu pasiūlyti
- Vykstantys darbai. Prototipai, užrašai ir karkasai, padedantys suprasti kasdienes sistemas – ir kurti geresnes.
- Sąžininga partnerystė. Jokio teatro. Jei kas lūžta – pasakome. Jei veikia – parodome kodėl.
- Griežtumas su šiluma. Aštrus mąstymas, minkštas ego. Svarbu ne būti teisiam, o kad būtų teisinga.
- Ratas, ne scena. Priežiūra ir tarpusavio pagalba – keičiamės aklosiomis dėmėmis, kol vaizdas išryškėja.
🎯 Ko prašau
- Pataisymai. Nurodykite paslėptas prielaidas. Parodykite, kur kopėčioms trūksta skersinio.
- Perspektyva. Paskolinkite savo srities objektyvą – fizikos, skaičiavimo, neuromokslų, ekologijos, etikos, edukacijos, meistrystės.
- Bendrakūra. Kai idėjos atlaiko susidūrimą su tikrove, padėkite paversti jas įrankiais, programomis ir praktikomis, kuriomis žmonės iš tikrųjų gali naudotis.
💌 Ko iš tiesų norėčiau
O ko aš iš tikrųjų norėčiau sau iš viso šito? Tiesiog jūsų. Norėčiau išgirsti jūsų mintis: kaip jums sekasi, ką galvojate, apie ką svajojate ar kas jus erzina. Beje, kokia buvo jūsų vaikystė? Ar turite pačių tamsiausių paslapčių, kurių niekam nesate sakę, ir norėtumėte jas užrašyti čia, mūsų užrašuose?
Čia galite išsakyti viską, ką norite – bet ką. (Pasidalykite tiek, kiek jums smagu dalintis.)
🤝 Pažadas
Jei tai darysime gerai, šalutiniai produktai bus apčiuopiami: aiškesni modeliai, geresni klausimai, veikiantys artefaktai ir viešas įrašas apie tai, kaip ten atėjome. Tikrasis prizas – tylesnis: bendruomenė, kuri labiau pasitiki procesu nei savo atspindžiu.
Žengiu į šviesą ne tam, kad vaidinčiau, o tam, kad būčiau randamas – kad tinkami protai galėtų lengviau susitikti. Jei tai su jumis suskambo, parašykite, ką šiuo metu tyrinėjate ir kuri briauna jus vis pjauna. Aš pasidalinsiu savaja. Jei mūsų briaunos sutaps, pradėsime nuo ten.
Kartu, galbūt, sukursime kažką tikrai naudingo – ne tik žinių, bet ir išminties – ir, kai užsitarnausime, truputį sąžiningos magijos. ✨
