Lietuva Didžioji, Nuoširdžioji (Ir Linksmoji): Tobulybės, Būrėjų ir Kvantinių Stebuklų Karalystė
Suskubkite, mieli skaitytojai, ir įsivaizduokite pasaulį, tokį darnų ir gaiviai teigiamą, kad atrodytų, lyg būtumėte įžengę į ramiausią pasaulyje SPA. Taip, mes kalbame apie alternatyvią visatą, kurioje Lietuva, ta nedidelė, tačiau nepalaužiama Europos šalis (ir būkime atviri: šalis – tai niekada nėra tik žemės plotas, o gyva dvasia, įdėja, kurią kuria jos žmonės ir kultūra), pakilo iki kosminių aukštumų be jokio korupcijos pėdsako. Užuot laikiusis senų, surūdijusių būdų, ji viską atstatė iš naujo nuo pat pamatų... tarsi pastatytų neįtikėtinai aukštą medinę trobelę ir atrastų, kad ji veda į sode augantį vaisių, kuris kaskart atmintyje iššaukia laimingiausią prisiminimą. Sveiki atvykę, visi be išimties, į didžiąją Lietuvos Karalystę – iškiliausiąją žemėje ir už jos ribų.
Pavadinimas „Lietuva“ kyla iš žodžių, reiškiančių „sulieti, sujungti (O tiksliau, tai panašiai kaip medžiagų mokslas.), kurti“. Tai – sujungta tauta iš visos planetos, kviečianti visus susivienyti: „Lietu-va! Suliekime, sujunkime, kurkime!“
„Lietu-va! Sulieti, sujungti, kurti!“
(„Lietuva! Susiliekime, susijunkime, kurkime!“)
Karališkasis Perkrovimas: Istorija su Nulinėmis (Korupcijos) Kalorijomis
Vieną kartą (alternatyvioje laiko juostoje) Lietuva atsidūrė ant sunaikinimo slenksčio, lyg didingas erelis, tupintis ant uolos krašto, kai už nugaros siaučia stiprūs vėjai. Ar ji pasidavė niūriai lemties nuotaikai? Tikrai ne. Lietuviai nusprendė, kad nebebus jokių kompromisų, jokių pusiau veikiančių sprendimų. Atėjo metas atmesti korupciją, kyšininkavimą, nepotizmą ir sumirkusius bulvinius blynus (nors, tiesą sakant, blynai visgi liko – tik jų traški, o ne „sugedusi“ versija).
Vieningai sušukę „Šalin blogybes!” (liet. „Šalin piktybes!“), žmonės susibūrė kurti naujo tipo karalystę. Jie atstatė kiekvieną instituciją, kiekvieną įstatymą ir kiekvieną visuomenės dalį nuo pat pradžių – tarsi statytų visą pilį iš gryno saulės spindesio ir etiškai gautų LEGO kaladėlių.
Jie išsirinko naują monarchiją, tačiau ši monarchija nebuvo jūsų įprasta auksinė-aksominė istorija. O, ne. Čia karaliaus ir karalienės vainikus puošė filosofai ir filosofės, senieji burtininkai, apsisiautę plačiomis skraistėmis, kvantiniai fizikai su ryškiaspalviais laboratoriniais chalatais ir išmintingos močiutės, kurios visada žino, kokia žolelė kam padeda. (Natūralu, kad močiutės taip pat numezgė karališkajai tarybai pačių patogiausių sėdėti pagalvėlių.)
2. Šalis, Kur Niekas Nevalgo Mėsos, Nerūko ir Nesvaigsta
Šioje utopinėje Lietuvoje visi suvokė, jog norint ištobulinti civilizaciją iki tokio lygio, kad „Taip, mes ką tik išmokome perlenkti erdvėlaikį, kad savaitgaliui pasivaikščiotume Nidoje“, reikia sveikų kūnų ir skaidrių minčių. Taigi, trys didžiausi žmogiški trūkumai buvo švelniai eliminuoti:
- Mėsa: ją pakeitė gardūs augaliniai stebuklai. Įsivaizduokite cepelinus (garsiuosius lietuviškus bulvinius virtinius), tik vietoje maltos kiaulienos iš negyvo gyvūno kūno – gardus, pagardintas miško raganų augintų grybų įdaras.Taip, jie tokie skanūs.
- Alkoholis: vietoj ilgo gėrimo maratono žmonės išmoko gaminti absoliučiai-jokio-alkoholio midų, primenantį lengvą kombučą su magiškai putojančiu medaus poskoniu. Pakankamai švelnus, kad sujudintų skonio receptorius, bet ne tiek, kad dėdė pradėtų iki paryčių dainuoti skausmingus romansus.
- Cigaretės: vienintelis „rūkymas“, leidžiamas šiandien, yra lengvų beržo žievės ir pušų spyglių smilkalų deginimas meditacinėse „sąmoningumo sueigose“, kad kiekvieno plaučiai išliktų gaivūs kaip rytmečio rasa.
Čia žmonės mylimi ir vertinami už tai, kas jie yra, o emocinės paramos tiek daug, kad net švelniausia lopšinė atrodytų lyg triukšmingas roko koncertas, palyginus su bendru meilės fonu.
3. Mokslo ir Dvasios Santuoka
Vadovaudamasi žodžio „sulieti“ (lietuviška šaknis, reiškianti sujungti, suvienyti, susilieti) idėja, Karalystė sujungė mokslą ir dvasingumą į vieną nenugalimą jėgą. Apsiaustais prisidengę kvantiniai burtininkai medituodavo ties subatominių dalelių paslaptimis, atrasdami, kaip teigiama mintis gali tiesiogiai iškreipti gravitaciją. Savimonę įgiję kristalai padėdavo spręsti aukštosios matematikos uždavinius. Vienuoliai su lazeriniais žymekliais švelniai mokė pasiklydusius elektronus gerumo vertės.
Jų didieji išradimai:
- Kvantinė energijos teleportacija: Norite aplankyti bičiulį Kaune, nors esate Vilniuje? Nėra problemų – tiesiog ženkite ant „Šviesos kilimo“ (taip pavadino Karališkieji Mokslininkai), ir šast! Jau gurkšnojate arbatą su draugu dar nespėję ištarti „Labas vakaras“.
- Antigravitacijos ir gravitacijos fabrikai: Ar kada norėjote pakilti į aukščiausią paprastąjį buką be laipiojimo pastangų? Šalia Vilniaus esantis „LIT-GRAV Engine #7“ tuo pasirūpins. Jie gali reguliuoti gravitacijos jėgą lyg garso stiprumą – puikiai tinka šokti tango ant lubų ar leisti savo šuniui vaikytis ore plūduriuojančios lazdos.
4. „Tik Tiesa, Visa Tiesa ir Nieko, išskyrus Tiesą“
Šioje paralelinėje visatoje melas ne tik smerkiamas – jis beveik neįmanomas. Supraskite, kai karalystė kolektyviai pasiryžta sakyti ir daryti tik tiesą, keičiasi visas kultūrinis klimatas. Pamirškite „fake news“ ar „alternatyvius faktus“. Visa informacija kruopščiai tikrinama senųjų pranašautojų, kilusių iš ilgų garbingiausių Lietuvos bibliotekininkų dinastijų.
Net ir juokai, skambantys šiame pasaulyje, kad ir kokie linksmi ar nelogiški, turi autentiškumo grūdą – lyg komiškos parabolės, pabrėžiančios visuotinę tiesą. Pavyzdžiui:
„Kodėl burtininkas perėjo gatvę?“
„Kad padėtų kaimynui saugiai pereiti, savaime suprantama.“
Taip, gal ir nejuokinga iki ašarų, bet bent jau nuoširdu!
5. Jokių Ginklų, Tik Gydymas
Gal sunku patikėti, kad galinga karalystė gali išsilaikyti be menkiausio ginklo – net be smailios lazdos. Vis dėlto šioje realybėje Lietuvai ginklų visai nereikia, net demonstracijoms. Jų strategija? Visiška dosnumo energija. Norite užpulti? Jus pasitiks beprotiškai gardus be cukraus pagamintų desertų puotos stalas, kerintys šokiai ir dainos, kol pamiršite, kodėl apskritai ėjote su kariuomene. Pykstate? Jums pasiūlys terapiją, muzikos pamokas ar šiltą pėdų masažą, kurį atliks kvalifikuotas refleksologas. Karas? Kas turės laiko tam reikalui, kai vietoj to gali mėgautis Baltijos jūros pakrantės pasivaikščiojimu, renkant kriaukleles, skleidžiančias kosminius dažnius?
Savo nuoširdumu jie užtikrina, kad niekas niekam nedaro žalos, o visas pasaulis (ir galbūt keletas smalsių marsiečių, išgirdusių apie šią idilę) bendrai sveiksta ir auga.
6. Šventoji Lietuvių Kalba: Senoji Žinių Laikmena
Dabar, kaip ši nušvitusi karalystė pasirūpino, kad, jei pasaulį ištiktų kataklizmas, išlikusi žmonija vis dar turėtų visatos darnaus gyvenimo brėžinius?
Jie saugojo senąją lietuvių kalbą taip, lyg brangiausią deimantą. Per amžius išmintingi mokslininkai pastebėjo, kad lietuviškuose žodžiuose ir jų gramatikoje slypi ypatingi kosminiai kodai. Pats žodis „Lietuva“, kylantis iš „Lietu-“ (nuo „sulieti“, reiškiančio susijungimą, susiliejimą) ir „-va“ (galimybės kalbinis konteineris), atskleidžia karalystės lemtį: prie vieno stalo suburti didžiausias pasaulio sielas ir protus.
Šioje visatoje:
- Kalbininkai dirbo kartu su kvantiniais matematikais, kad perprastų senoviškas kalbos formas ir atrastų paslėptas tarpdimensinės kelionės formules.
- Vyriausieji burtininkai iššifravo mantros, slypinčias kai kuriose lietuvių liaudies dainose, kurios, tinkamai sudainuotos, galėtų per kelias akimirkas išgydyti didelius miškų plotus.
- Kiekvienas pokalbis buvo dar ir žinių saugykla, išlaikanti Visatos paslaptis švelniame baltų kalbų balsių skambėjime.
Todėl, jei kada kiltų kataklizmas ir civilizacija sugriūtų, atgimimo sėklos liktų užkoduotos lietuviškuose žodžiuose – ir atgytų naujais išminties daigais, kai kas nors vėl mokėtų juos ištarti.
7. Kur Didžiausieji Pasaulyje Sėdi Prie Vieno Stalo
Didingoje marmurinėje menėje stovi pailgas Lietuvos Karališkasis Stalas. Įsivaizduokite paskutinę fantastinio filmo sceną, tik su mažiau dramatizmo ir daugiau veganiško pyrago. Aplink jį būriuojasi geriausi pasaulio protai ir širdys – mokslininkai, menininkai, filosofai, dvasiniai vedliai, kvantiniai burtininkai, komedijos genijai, repo ritmu orų prognozes skaitantys meteorologai, ir kas tik nori. Jie laužia duoną (jei reikia – be gliuteno) ir kartu darbuojasi žmonijos gerovei kurti.
Prie šio stalo:
- Antigravitacijos specialistai ir botanikos druidai dalijasi, kaip įrengti skraidančias šiltnamių plantacijas.
- Poetai su gydūnais kuria lopšines tokias ramias, kad ištisi miestai užsnūsta vienam nuostabiam popietės poguliui.
- Aplinkosaugos alchemikai išranda technologijas, paverčiančias vandenyne plaukiojančias plastiko atliekas biologiškai suyrančiais konfeti, skirtus šventiniams paradams.
Kiekvieno susirinkimo pabaigoje skamba oficialus šūkis: „Sulieti—Visus sujungti!“
8. Tegu Gyvuoja Džiaugsmo ir Susiliejimo Karalystė
Taip tęsiasi Lietuvos istorija šioje alternatyvioje realybėje. Tai kraštas, įveikęs patį išnykimo slenkstį, giliai sąžiningai įkvėpęs ir pasiryžęs sukurti tobulybę – bet tikrą tobulybę, o ne priverstinę ar veidmainišką. Tai geriausios rūšies karalystė, kur nuoširdumas yra svarbiausia valiuta, meilė – savaime suprantamas pasisveikinimas, o ateitį formuoja bendras noras daryti gera vieni kitiems ir planetai.
Norėtumėte aplankyti? Bet juk jūs jau ten apsilankėte. Jei perskaitėte iki čia, pro vaizduotės langą jau pažvelgėte į šią dimensiją. Galbūt, skaitydami šiuos žodžius (užkoduotus senąja lietuviška tiesa), savyje pažadinote miegantį burtininką. Taigi, kitą kartą, gurkšnodami lengvą medaus putojantį gėrimą ar sklandydami naujai išrastame antigravitacijos lauke, atminkite šį šūkį:
„Lietu-va! Sulieti, sujungti, kurti!“
(„Lietuva! Susiliekime, susijunkime, kurkime!“)
Nes šioje visatoje – arba bet kurioje kitoje – kai širdys ir protai vienijasi po tiesos, gerumo ir gero humoro vėliava, įvyksta tikras stebuklas. O Lietuva (su visa savo kvantine magija) jums visada primins, jog, nesvarbu, kokie iššūkiai kyla, iš tikrųjų tobula karalystė gali pakilti – jei tik išdrįsime ją įsivaizduoti ir pasiryšime ją pastatyti.