K2 - www.Kristalai.eu

K2

K2 akmuo • granitas su azurito (± malachito) sferomis Pagrindas: kvarcas + lauko špatas (granitas) Akcentai: azuritas Cu3(CO3)2(OH)2 (mėlyna) • malachitas (žalia) Radimvietė: Karakoramas, Pakistanas (pavadintas K2 viršukalnės vardu) Kompozitinis kietumas: pagrindas ~6–7 • azuritas ~3,5–4

K2 — sniego baltumo granitas su dangaus mėlynais taškais

K2 (dažnai vadinamas „K2 akmeniu“, o netiksliau — „K2 jaspisu“) yra margintas granitas, nusėtas ryškiomis azurito sferomis, o kartais ir mažais malachito halais. Kontrastas ryškus: baltas iki pilkas lauko špatas ir kvarcas lyg kalnų sniegas, nusėtas ryškiai mėlynais „lašais“. Tai dviejų pasaulių susitikimas — senovinė magminė uoliena, vėliau aplankyta variu turtingų skysčių, kurie „nutapė“ mėlynumą.

🎨
Vizualinis bruožas
Ryškūs azurito taškai šviesiame granite; kartais žali apvadai
🧭
Pavadinimas ir vieta
Pavadintas K2 viršukalnės vardu; kasamas Karakorame (Pakistanas)
🛡️
Patvarumas
Kompozitas: tvirtas pagrindas + minkštesnis azuritas → švelni priežiūra

Tapatybė ir pavadinimas 🔎

Kas tai (ir kas ne)

K2 yra granitas — susikibusių kvarco ir lauko špato kristalų mozaika — su išsibarsčiusiomis azurito sferomis ir dėmėmis (bei menku malachitu). Nors prekyboje dažnai vadinamas „K2 jaspisu“, tai ne jaspis (jaspis — visur mikrokristalinis kvarcas). Galvokite „granitas su vario karbonatais“, o ne „jaspis“.

Kodėl mėlyna?

Azuritas — vario karbonatas, susikristalėjantis iš varį turinčių, oksiduotų vandenų. Gerokai po to, kai granitas sukietėjo, šie skysčiai judėjo smulkiais plyšiais ir poromis, palikdami apvalius azurito telkinius, panašius į akvarelinius taškus.


Kaip susidaro 🌍

1 etapas — granitas

Giliai plutoje siliciu turtinga magma lėtai ataušo ir suformavo stambiagrūdį granitą: kvarcas + K‑lauko špatas + plagioklazas su trupučiu tamsių mineralų. Tai suteikia šviesų, margą foną.

2 etapas — skysčių įspaudas

Vėliau per uolieną perkolavo vario turtingi skysčiai. Kur leido chemija (karbonatai ir tinkamas pH), varis nusėdo azurito, o kartais — malachito pavidalu, susitelkdamas mažose kišenėlėse ir mikroplyšiuose.

Rezultatas — kompozitinė uoliena

Išdava — kompozitas: mechaniškai tvirtas granitas, nusėtas minkštesnėmis, ryškiomis azurito sferomis. Ryškūs antriniai vario mineralai granitiniame pagrinde sutinkami retai — ši naujuma ir sudaro didelę K2 patrauklumo dalį.

Geologija dviem potėpiais: magminė drobė, vario akvarelė.

Išvaizda ir raštai 👀

Paletė ir pasiskirstymas

  • Azurito mėlyna — apvalūs ar netaisyklingi taškai, dažniausiai 1–8 mm.
  • Malachito žalia — ploni apvadai arba smulkūs taškiukai prie mėlynos.
  • Granito pagrindas — baltas/pilkas lauko špatas ir permatomas kvarcas su tamsiais „pipirų“ grūdeliais.

Kai kurios plokštelės rodo retus, pavienius mėlynus taškus; kitose matyti sankaupos ir švelnūs žali halai.

Tekstūros, kurias pastebėsite

  • Susikibę kristalai šviesiame pagrinde (tipiškas granitas).
  • Apvalios azurito sankaupos, labiau „įlietos“ nei juostuotos.
  • Kartais — mikrogyslos, jungiančios taškus — mažytės vario „trąsos“.

Netinkamo pavadinimo pastaba: „Jaspio“ etiketė hobių pasaulyje išliko, bet petrographiškai K2 yra granitas su antriniais vario mineralais.


Fizinės savybės (pagrindas vs. azuritas) 🧪

Požymis Granito pagrindas (kvarcas + lauko špatas) Azurito dėmės (± malachitas)
Kietumas ~6–7 (kvarcas 7, lauko špatas ~6) ~3,5–4 (minkštesnis)
Blizgesys Stikliškas šviežiame kvarce; satininis lauko špate Nuo stikliško iki šilkinio; sodri mėlyna/žalia
Santykinis tankis ~2,6–2,7 ~3,7–3,9 (tankesnis, bet mažose dėmėse)
Cheminis jautrumas Stabilus silpnoms rūgštims Reaguoja su rūgštimis; venkite rūgščių ir amoniako
Struktūra Susikibusių kristalų mozaika Antrinė mineralizacija poromis ir mikroplyšiais
Esmė: K2 elgiasi kaip tvirtas akmuo su delikačiais akcentais. Mėlynoji dalis — „diva“ — elkitės su ja švelniai.

Identifikavimas ir panašūs akmenys 🕵️

Dažytas haolitas/magnezitas

Balti akmenys, nudažyti ryškai mėlynai dėmėmis, gali imituoti K2. Padidinus ieškokite dažų sankaupų porose ir gręžimo vietose; spalva dažnai per vienoda, „neoninė“.

Sodalitą turintys granitoidai

Kai kuriuose granituose/sienituose yra sodalito, tačiau mėlyna ten pasireiškia lopais ar gyslomis, o ne aiškiomis apvaliomis dėmėmis. Sodalitas dažniau karališkai‑indigo mėlynas ir kitokios tekstūros.

Dumortierito kvarcas („mėlynasis kvarcas“)

Mėlyna difuziška/plaušinė per visą kvarcą, ne atskiros sferos. Bendras vaizdas — miglotas mėlynumas, o ne „taškuotas“.

Dalmatinis „jaspis“

Juodi taškai (dažnai arfvedsonitas) smėliname lauko špate; jokios mėlynos. Lengva atskirti, palyginus spalvas greta.

Užuominos namuose

  • Mėlyna — apvalių taškų pavidalu, ne gyslos ar plaušeliai.
  • Šviesus granitinis fonas su matomais kvarco/lk. špato kristalais.
  • Po lupa nėra dažų halų; natūralus azuritas atrodo kristališkai „mineralinis“.

Ko nedaryti

Rūgšties bandymai gali pažeisti azuritą — venkite. Daugeliu atvejų užtenka stebėjimo.


Radimvietė ir geologinė aplinka 📍

Karakoramo sąsaja

Uoliena renkama Karakoramo kalnyne šiaurės Pakistane; prekybinis pavadinimas sieja ją su netoliese esančia K2 — antra pagal aukštį pasaulio viršukalne. Regione gausu granitų, gneisų ir metamorfinių juostų — puikus fonas vėlesnei vario turtingų skysčių cirkuliacijai.

Kodėl čia?

Kalnų kėlimasis skeldina uolienas ir varo skysčius. Granitas suteikia standų, trapų pagrindą su mikro‑takais; dūlėjimas įneša karbonatinę chemiją. Kartu tai sudaro mažas nišas, kur gali augti azuritas — tarsi konfeti taškai akmenyje.


Priežiūra ir naudojimas 🧼

Švelnus valymas

  • Nuvalykite minkštu sausu audiniu. Jei reikia — vos drungnu vandeniu su lašeliu švelnaus muilo; gerai nusausinkite.
  • Venkite ultragarso ir garo — azurito zonos bei natūralūs mikroplyšiai mėgsta ramybę.

Ko vengti

  • Rūgščių, amoniako, baliklio ir agresyvių tirpiklių (gali pažeisti vario karbonatus).
  • Ilgo mirkymo. Trumpas kontaktas su vandeniu tinka; ilgų „maudynių“ — ne.
  • Stiprių smūgių į briaunas; elkitės kaip su tvirtu akmeniu su subtiliais intarpais.

Eksponavimas ir laikymas

  • Laikykite atskirai nuo kietesnių, kvarco turtingų gabalų, kad blizgesys išliktų šviežias.
  • Nuotraukoms naudokite šoninę šviesą ~30° — mėlyna išryškėja be akinimo.
Lapidarijos pastaba: Mišrus kietumas reiškia lengvą spaudimą ir šviežią polirą — tegul dirba grūdeliai, o ne jėga.

Praktiniai stebėjimai 🔍

Kontrolinis sąrašas su lupa (10×)

  • Kvarco zonos — stikliškos, su kriaukliškais mikro‑nuskilimais.
  • Lauko špatas — gabališki kristalai, vietomis subtilios rievės.
  • Azuritas — granuliuotos ar smulkiai kristalinės sferos; žalias malachitas gali apvesti mėlyną.

Smagus mini eksperimentas

Perbraukite mažą prožektorių per poliruotą paviršių ir lengvai supkite akmenį. Pastebėsite, kad mėlyna atrodo giliausia esant sekliais apšvietimo kampais, o kvarcas sužvilga — jūsų akis vienu metu „ragauja“ skirtingų lūžio aplinkų.

Mažas pokštas žygių pradžiose: vadinasi K2, nes „K1“ akivaizdžiai neturėjo mėlynų taškų. (Geologai, atleiskite.)

Klausimai ❓

Kodėl parduodamas kaip „K2 jaspis“, jei tai granitas?
Taip susiklostė hobistų pasaulyje: „jaspis“ tapo raštuotų akmenų bendriniu vardu. Petrographiškai K2 — granitas su azuritu/malachitu; „granitas“ tiksliau.

Ar mėlyni taškai visada azuritas?
Taip, ryškiai mėlyna — azuritas; kartais matyti ploni žali malachito apvadai, kai azuritas pakito. Abu — antriniai vario karbonatai.

Ar spalva stabili?
Azuritas stabilus įprastomis vidaus sąlygomis. Venkite rūgščių ir agresyvių valiklių; nepalikite gabalų ilgam mirkti.

Kodėl kai kurios plokštelės turi daugiau mėlynos?
Nuo to, kiek vario turtingo skysčio pratekėjo per konkrečią uolienos dalį ir kiek mikrotalpyklų jį „pagavo“.

Retour au blog