Lavos akmuo — burbuliukai, bazaltas ir išsiveržimo atmintis
„Lavos akmuo“ – draugiškas bendrinis pavadinimas. Geologų kalba, dauguma taip parduodamų gabalų yra pūslėtas bazaltas arba skorija: tamsi vulkaninė uoliena, pilna sustingusių dujų burbulų (pūslių), susidariusių, kai skysta lava paviršiuje išsidujo. Rezultatas – tvirta, lengva uoliena su kempinės išvaizda; iš esmės tai išsiveržimo „šampano“ laiko kapsulė. Jei uoliena turėtų metrašti, čia būtų „burbulų“ puslapis.
Tapatybė ir pavadinimai 🔎
Ne viena rūšis
„Lavos akmuo“ – šnekamasis, o ne formalus uolienos pavadinimas. Kolekcijose ir karoliukų padėkluose jis paprastai reiškia pūslėtą bazaltą (skoriją) – bazaltinę lavą, prigrūstą dujų pūslių. Aplinkotvarkoje ir statybose ta pati medžiaga dažnai vadinama cinder arba skorija.
Giminingos vulkaninės tekstūros
Pemza – putotesnis, silicio turtingas „pusbrolis“, galintis net plūduriuoti. Obsidianas – vulkaninis stiklas su menku ar visai be pūslių kiekiu. Visos – vulkaninės, bet skiriasi chemija ir dujų kiekis.
Kaip susidaro pūslės 🌋
Dujos, ištirpusios magmoje
Magmoje ištirpę H2O, CO2, SO2 ir kt. artėjant prie paviršiaus, mažėjant slėgiui, ima išsiskirti – formuoja burbulus, lyg atidarius gazuotą gėrimą.
„Užšaldytas burbuliavimas“
Skystose bazaltinėse lavose burbulai kyla ir plečiasi, kol lydalas vėsta. Jei lava greitai sustingsta, burbulai įkalinami kaip pūslės. Kur burbulai sprogsta, sienelės sukrinta ir lieka dantytos angos bei plonos pertvaros.
Po išsiveržimo
Vėliau mineralais prisotinti tirpalai gali užpildyti pūsles antriniais mineralais – kalcitu, zeolitais, kvarcu, prehnitu ar chloritu. Tokios užpildytos pūslės vadinamos amigdalėmis, o uoliena – amigdaloidiniu bazaltu.
Vienos eilutės santrauka: dujos viduje → burbulai išorėn → uoliena sustingsta šventės įkarštyje.
Išvaizda ir tekstūros 👀
Paletė ir paviršiai
- Juoda iki antracitinės — būdingiausia bazaltinei skorijai.
- Pilka — išvėrę paviršiai ir silicio turtingesnės lavas.
- Rausvai ruda — geležies oksidacija prie orui atvirų peleninių („cinder“) kūgių.
Pūslių dydis – nuo adatėlės dūrio iki marmuro. Sienelės dažnai aštrios, kampuotos; būgniniu būdu aptrinti karoliukai jaučiasi maloniai matiniai.
Srautų tekstūros (bonusas)
- Pāhoehoe — lygūs, virviniai paviršiai; pūslių dažna gausa srautų viršuje.
- ‘A‘ā — grublėti, nuolaužiniai srautai; vyrauja skorijos fragmentai.
- Taškalinė lava / bombos — lašo formos gabalai su ištęstomis pūslėmis.
Fotografavimo užuomina: Šoninė šviesa ~30° kampu meta smulkius šešėlius nuo pūslių briaunų ir gražiai parodo „putų“ architektūrą.
Fizinės savybės 🧪
| Savybė | Tipinė reikšmė / pastaba |
|---|---|
| Uolienos tipas | Išsiliejiminė magminė (vulkaninė) |
| Sudėtis | Bazaltinė: plagioklazas, piroksenas; ± olivinas, magnetitas |
| Kietumas | ~6 bendrai (mineralai skiriasi: lauko špatas ~6, piroksenas ~5–6, olivinas ~6,5–7) |
| Santykinis tankis | Masyvus bazaltas ~2,8–3,0; skorija ~2,4–2,7 (porėtumas mažina tūrinį tankį) |
| Porėtumas | Didelis skorijoje; pralaidumas įvairus (pūslės gali būti sujungtos) |
| Blizgesys | Blankus iki silpnai stikliško; aptrintas – matinis |
| Magnetiškumas | Dažnai silpnai magnetiška (magnetito/ilmenito grūdeliai) |
| Skaldumas / lūžis | Bendro skaldumo nėra; stikliškose dalyse kriaukliškas iki nelygaus lūžio |
Skorija, pemza ir masyvus bazaltas — palyginimas 🧭
| Uoliena | Chemija | Spalva | Pūslės | Tankis | Pastabos |
|---|---|---|---|---|---|
| Skorija („lavos akmuo“) | Mafitinė (bazaltinė) | Juoda → rausvai ruda | Gausios; storesnės sienelės | Mažas, bet paprastai skęsta | Būdinga pelenų (cinder) kūgiams; tipinė karoliukams ir apželdinimui. |
| Pemza | Felsitinė (riolitinė) iki tarpinės | Šviesiai pilka → kreminė | Labai gausios; trapios sienelės | Labai mažas; dažnai plūduriuoja | Stiklo turtinga puta; abrazyvi, bet lengva. |
| Masyvus bazaltas | Mafitinė (bazaltinė) | Tamsiai pilka → juoda | Nedaug arba nėra | Didelis (~2,8–3,0) | Tankus, smulkus lydalas be „burbulinės“ tekstūros. |
Po lupa / mikroskopu 🔬
Pūslės ir amigdalės
Ieškokite apvalių iki netaisyklingų ertmių su stikliškais, kristaliniais ar žemėtiškais apdangalais. Jei užpildytos, gali būti kalcitas, zeolitai, chalcedonas, prehnitas ar kvarcas, sudarantys mažytes geodas.
Fenokristalai ir mikrolitai
Smulkūs, aštrūs plagioklazo (baltas), pirokseno (tamsus) ar olivino (žalsvas) kristalai gali sėdėti smulkioje matricoje. Mikrolitai dažnai orientuojasi pagal srautą, sudarydami subtilias ruožes.
Oksidacijos pakraščiai
Rūdžių raudonumo aureolės aplink pūslės kraštus rodo geležies oksidaciją – dažnas reiškinys skorijose, veikiamose oro ir garų išsiveržimo metu.
Kur aptinkama 📍
Pasaulinė scena
Kur tik kvėpuoja ugnikalniai: Islandija, Havajai, Kanarų salos, Italija (Etna, Strombolis), Eifelis (Vokietija), Rytų Afrikos Riftas ir daugybė vulkaninių lankų bei laukų visame pasaulyje.
Klasikiniai kūgiai
Pelenų kūgiai, tokie kaip Parícutin (Meksika), ir laukai aplink Flagstafą, Arizoną, yra tipiškos skorijos „gamyklos“ – tūkstančiai metrų pelenų ir lapilių su pūslėtais fragmentais.
Atpažinimas ir panašūs 🕵️
Šlakas (pramoninis)
Daugiau stikliškas, dažnai su metaliniu blizgesiu ar pailgomis pūslėmis; gali turėti sūkurių ir žmogaus sukurtų tekėjimo tekstūrų. Svarbi aplinka (šalia liejyklų/geležinkelių).
Dažyti porėti akmenys
Kai kurie porėti kalkakmenys ar keraminiai karoliukai dažomi juodai, kad imituotų lavą. Po padidinimu matosi dažų sankaupos porose ir pernelyg „nudažyta“ išvaizda.
Obsidianas
Vulkaninis stiklas be pūslių (nebent pumzinės atmainos). Lūžta kriaukliškai, turi aukštą stiklišką blizgesį—labai kitoks pojūtis rankoje.
Skorijiškas andezitas
Tarpinės sudėties pūslėta lava gali būti panaši, bet dažniau pilkesnė ir su daugiau plagioklazo fenokristalų. Skirtumą patvirtina chemija.
Greita patikra
- Gausios, apvalios iki dantytų pūslės.
- Tamsi mafito paletė; neretai silpnai magnetiška.
- Matinis pojūtis aptrintuose gabaluose; šviežiai lūžę – grūdėti.
Smagus magneto bandymas
Mažas magnetas gali lengvai patraukti dėl magnetito. Jis „nelips“ kaip prie geležies, bet dažnai jausite menką trauką.
Priežiūra ir tvarkymas 🧼
Porėtumo realybė
- Pūsles lengva „užkimšti“ dulkėmis ir skysčiais; padeda minkštas šepetėlis ir švelnus muilas.
- Gerai nuskalaukite ir išdžiovinkite; venkite ilgo mirkymo, kad neįsėstų nuosėdos.
Šiluma ir šokas
- Bazaltas šilumą pakelia geriau nei daug uolienų, bet staigus temperatūros šokas gali atskelti briaunas.
- Įkaitus leiskite vėsti pamažu – taip tausojamos mikroįtrūkos.
Paviršius ir laikymas
- Matiniai paviršiai gali sugerti aliejus; nuvalykite švariu sausu audiniu.
- Laikykite atskirai nuo labai kietų mineralų, kad briaunos liktų aštrios.
Naudojimas ir kultūrinės pastabos 📚
Kasdienės medžiagos
Pūslėti bazaltai ir skorija naudojami kaip lengvas užpildas, aplinkotvarkos akmuo, grilio akmenys ir drenažo medžiaga. Mažas tankis ir grublėtas paviršius praverčia visur, kur padeda porėtumas.
Karoliukai ir rankdarbiai
„Lavos akmens“ karoliukai paprastai – aptrinta skorija. Poros suteikia taktilišką, matinę estetiką. Po lupa pamatysite tikras vulkanines pūslės, o ne išfrezuotas duobutes—kiekvienas karoliukas iš esmės yra mažytė išsiveržimo istorijos dalis.
Trumpas juokelis pabaigai: jei uoliena prisimintų paskutinį savo veiksmą, lavos akmuo sakytų: „Aš burbuliavau.“