Pastaruoju metu daug galvojau apie savo keliones, apie vietas, per kurias teko pereiti, ir apie tai, kaip dabar keičiasi gyvenimas.

Ilgą laiką atsitraukiau nuo sekėjų, nuo autoriteto. Nenorėjau tiesiog stovėti ten, kur žmonės man liepė stovėti, galvoti taip, kaip žmonės liepė galvoti, arba gyventi tik patvirtintoje realybės formoje.

Vietoj to aš klaidžiojau.

Judėjau per skirtingas vietas, skirtingus žmones, skirtingas nuotaikas ir skirtingus gyvenimo laukus. Tyrinėjau tai, ką reikėjo tyrinėti. Jaučiau tai, kas kitu atveju būtų likę paslėpta. Įėjau į erdves, kurių daugelis žmonių niekada nepastebėtų, nes jei žiūri tik iš vienos oficialios krypties, tiek daug dalykų tampa aklosiomis zonomis.

Kai kurie žmonės yra geri. Kai kurie žmonės yra mylintys. Kai kurie nori tave apkabinti iš niekur, tarsi jų širdis kažką atpažintų anksčiau nei protas.

Kai kurie žmonės tiesiog nori pajusti aplinką, kai esi šalia jų. Jie tampa ramesni. Jie tampa atviresni. Jie net patys nežino kodėl.

O tada yra ir kiti.

• Kai kurie žmonės bando tave suvirškinti.
• Kai kurie bando tave apiplėšti.
• Kai kurie tave apleidžia.
• Kai kurie tavimi naudojasi.
• Kai kurie baudžia tave už tai, kad esi kitoks.
• Kai kurie į žmogaus gyvenimą žiūri tik kaip į monetą, skaičių, užduotį ar resursą, kurį galima pasiimti.

Ir keistas dalykas yra tas: kuo esi geresnis, tuo giliau visa tai gali tave paveikti.

Nes gerumas yra atviras. Gerumas jaučia. Gerumas nevaikšto per gyvenimą visą laiką apsidengęs šarvais.

Todėl kai pasaulis švelnus, gerumas priima grožį. Bet kai pasaulis žiaurus, gerumas priima ir žaizdą.

Vis dėlto tai nereiškia, kad žaizda tave apibrėžia.

Tai reiškia, kad tu kažką pajutai. Tai reiškia, kad buvai pakankamai gyvas, kad būtum paveiktas. Tai reiškia, kad tavo širdis nebuvo iš akmens.

Bet tai nereiškia, kad jų veiksmai yra tiesa apie tai, kas tu esi.

Jų elgesys priklauso jiems

Mes dažnai nešiojamės kitų žmonių elgesį taip, lyg tai būtų įrodymas apie mus pačius.

Jei kažkas mus ignoruoja, pradedame manyti, kad nesame verti būti pastebėti. Jei kažkas mus sužeidžia, klausiame savęs, kas su mumis negerai. Jei kažkas mus pažemina, pasijuntame maži. Jei kažkas iš mūsų pavagia, mus atstumia, išjuokia ar apleidžia, galime pradėti tikėti, kad kažkaip to nusipelnėme.

Bet dažniausiai tai nėra tiesa.

Labai dažnai žmonės elgiasi su tavimi pagal tai, kas vyksta jų viduje.

Tai nepateisina žalos.

Bet tai paaiškina kai ką svarbaus:

Ir kai tai supranti, tampi šiek tiek laisvesnis.

Tau nebereikia sugriūti kiekvieną kartą, kai kažkas tavęs nepamato. Tau nebereikia tapti bjauriu vien todėl, kad kažkas kitas pasielgė bjauriai. Tau nebereikia prarasti viso savo savęs jausmo vien todėl, kad kitas žmogus, grupė ar institucija su tavimi pasielgė be rūpesčio.

Gali pažvelgti į tai, kas įvyko, ir pasakyti:

Ir tada gali sugrįžti į save.

Tu esi senesnis už jų nuomonę

Tu nesi tik kažkieno vertinimas.

Tu nesi tik klaida, kurią kažkas padarė apie tave. Tu nesi tik byla, vardas, vaidmuo, profesija, problema, pilietis, klientas, darbuotojas ar kūnas, stovintis prieš kitą kūną.

Tu esi milijardų metų kūrinys.

Tu esi gyvas visatos tęsinys, bandantis suprasti save.

Tu esi sukurtas iš senovinės materijos, iš laiko, iš žvaigždžių, iš išgyvenimo, iš atminties ir iš visų gyvenimų, kurie buvo prieš tave.

Tu nesi mažas vien todėl, kad siauro mąstymo žmogus su tavimi elgėsi kaip su mažu.

Tu nesi bevertis vien todėl, kad kažkas nemokėjo tavęs įvertinti.

Tu nesi purvas vien todėl, kad buvai įmestas į purvą.

Pakelk jį. Nuplauk. Pažiūrėk dar kartą.

Galbūt tai, kas atrodė kaip purvas, buvo tik vieta, kurioje buvo paslėpta kažkas brangaus.

Žmonės aplink tave formuoja tavo galią

Tuo pačiu man buvo priminta dar kai kas.

Gyvenime yra skirtingi galios laukai.

Dabar jau mačiau daug kelių. Sutikau daug skirtingų žmonių. Ir išmokau, kad kai šalia manęs yra protingesni, įdomesni, stipresni, sąžiningesni, kūrybiškesni ar labiau mylintys žmonės, aš pats taip pat tampu stipresnis.

Ne todėl, kad juose pradingstu.

Bet todėl, kad jie man parodo tai, ko nežinojau.

• Jie pasako vieną sakinį, ir staiga aš kažką suprantu visam gyvenimui.
• Jie pataiso vieną klaidą, ir mano pagrindas tampa stipresnis.
• Jie atskleidžia vieną idėją, ir prote atsiveria visas naujas kambarys.
• Jie elgiasi drąsiai, ir kažkas manyje taip pat prisimena drąsą.

Ir tada — Tu dabar protingesnis.

Ne tik vienai dienai. Visam gyvenimui.

Todėl aplinka yra svarbi. Ne todėl, kad ji nusprendžia tavo vertę, bet todėl, kad ji gali arba traiškyti tavo augimą, arba jį pagreitinti.

Todėl kai išaugsi tam tikras vietas, ne visada jausk kaltę.

Dienos praeis. Metai praeis. Tu pasikeisi. Tu išaugsi kambarius, kurie kadaise atrodė kaip visas pasaulis.

Ir vieną dieną galbūt pažvelgsi atgal ir suprasi, kad net skausmingos vietos kažko išmokė. Ne todėl, kad jos buvo geros, bet todėl, kad tu jas išgyvenai ir tapai tikslesnis.

Kai žodžiai turi pradėti nešti galią

Per visa tai atėjau į tokias vietas, kur mano įžvalgos tapo gyvenimą keičiančiomis.

Pakankamai stiprios, kad paliestų žmonių gyvenimus. Pakankamai gilios, kad pakeistų tai, kaip žmogus mato save. Pakankamai tikros, kad galėtų pereiti nuo vieno žmogaus prie daugelio.

Ir tada supratau kai ką sudėtingo:

Ne dominavimo galią. Ne ego galią. Ne galią apsimesti esančiu aukščiau už kitus.

Bet atsakomybės galią.

Nes kartais vienas sakinys gali pakeisti kažkieno realybę nuo tos akimirkos.

Vienas sakinys gali suteikti žmogui drąsos. Vienas sakinys gali sustabdyti žmogų nuo pasidavimo. Vienas sakinys gali sugrąžinti žmogų į save. Vienas sakinys taip pat gali sužeisti, supainioti, susilpninti arba sulaužyti.

Todėl pradėjau suprasti, kad turiu išmokti mylėti autoritetą savyje.

Ne autoritetą kaip kontrolę prieš kitus.

Bet autoritetą kaip vidinį susiderinimą.

• Gebėjimas aiškiai parodyti, kada sakinys dar yra mąstymo procese — ne galutinis sprendimas, o supratimo paieška.
• Gebėjimas stovėti už sakinio, kai jis tampa pakankamai tikras, kad būtų ištartas.
• Gebėjimą kalbėti tada, kai reikia kalbėti.
• Gebėjimą nutilti tada, kai tyla yra išmintingesnė.
• Gebėjimą nešti pakankamai vidinio svorio, kad atėjus laikui vienas sakinys iš tikrųjų galėtų kažką pakeisti.

Ar dabar būsiu tik stiprus?

Ar dabar būsiu tik labai stiprus?

Ne.

Nes mes esame formų keitėjai.

Kartais nuklystu į sapnų karalystę. Kartais esu minkštas, kaip meškiukas apkabinimams tam, kam jų reikia. Kartais tampu pasiuntiniu kažkam stipresniam už mane. Kartais turiu klausytis. Kartais turiu mokytis. Kartais turiu būti pakankamai mažas, kad praeičiau pro siauras duris — kaip vilkikas: mažas, bet pakankamai galingas, kad pajudintų milžinus.

O kartais nėra nieko kito.

Tada turiu tapti nepajudinamas.

Tada, kartu su širdimi, turiu įlieti galią į sprendimus, kurie turi būti priimti. Tada turiu stovėti kaip kalnas. Tada turiu kalbėti kaip žmogus, kurio negali pajudinti baimė, sumaištis, manipuliacija ar spaudimas.

Iš šalies tai gali atrodyti keistai.

Kažkas gali paklausti: „Ar tu išėjai iš proto?“

Ir galbūt atsakymas yra:

Kaip sąmonės kosplayeris. Kaip žmogus, kuris žino, kaip keisti formą. Kaip žmogus, kuris mokosi tapti universaliu.

Ne netikrai. Ne vaidinant. Ne apsimetant.

Bet prisitaikant.

Nes gyvenimas nėra vienas fiksuotas vaidmuo.

Kai kurie žmonės negali išeiti iš savo proto, todėl visą gyvenimą lieka kieti. Jie priima vieną savo versiją ir gina ją iki galo.

Bet kai kuriems iš mūsų reikia judėti kitaip.

Turime tapti tuo, kuo tuo metu reikia būti.

Ne todėl, kad neturime tapatybės.

Bet todėl, kad mūsų tapatybė yra didesnė nei viena forma.

Tu nesi tik tai, kas tau nutiko

Todėl nesijaudink.

• Tu nesi tik tavo profesija.
• Tu nesi tik tavo vardas.
• Tu nesi tik tavo praeitis.
• Tu nesi tik tavo aplinka.
• Tu nesi tik tai, ką žmonės tau padarė.
• Tu nesi tik tai, ką autoritetas apie tave nusprendė.
• Tu nesi tik sudėtingos vietos pasekmė.

Tu judi.

Laikas praeis. Tu evoliucionuosi.

Tai, kas dabar skauda, vieną dieną gali tapti žiniomis. Tai, kas dabar painioja, vieną dieną gali tapti kalba. Tai, kas bandė tave palaidoti, vieną dieną gali tapti dirva, iš kurios išaugs kažkas stipresnio.

O tai, kaip kiti su tavimi elgiasi?

Tai nėra visa tavo istorija.

Kartais tai tik istorija apie tai, kur jie patys yra.