Hidratacija: vandens svarba ir dehidratacijos prevencija

Vanduo yra nepakeičiamas gyvybei. Jis sudaro terpę beveik visoms biocheminėms reakcijoms žmogaus organizme, padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą, transportuoja maistines medžiagas ir pašalina atliekas. Nors jo vaidmuo toks svarbus, daugybė žmonių neišgeria pakankamai skysčių, kad išlaikytų pilną hidrataciją, taip rizikuodami sumažėjusiu fiziniu pajėgumu, nuovargiu ir kitomis sveikatos problemomis. Šiame straipsnyje išsamiai nagrinėsime plačią hidratacijos temą – nuo biologinio vandens poreikio iki praktinių strategijų, padedančių išvengti ir valdyti dehidrataciją. Ši informacija naudinga tiek sportininkams, tiek plačiajai visuomenei, siekiant atskleisti, kodėl vanduo nėra tik smulkmena, o esminis bendros sveikatos ir gerovės veiksnys.

---

Vandens vaidmuo žmogaus organizme

Suaugusio žmogaus organizmas sudarytas iš 50–70 % vandens, priklausomai nuo lyties, amžiaus ir kūno kompozicijos. Pavyzdžiui, žmonių, turinčių daugiau raumenų masės, kūne yra didesnis vandens procentas, nes raumenų audiniuose yra daugiau vandens nei riebaliniame audinyje. Naujagimių kūne vandens gali būti net 75 %, tačiau bręstant jo kiekis mažėja dėl kūno sudėties pokyčių. Svarbu suprasti šios medžiagos daugialypę funkciją, kad žinotume, kodėl vanduo yra toks būtinas.

1.1 Vanduo kaip universalus tirpiklis ir transporto priemonė

Unikali vandens cheminė struktūra leidžia jam puikiai tirpdyti įvairias medžiagas, tokias kaip elektrolitai, gliukozė, aminorūgštys ar riebalų rūgštys, ir pernešti jas kraujotakos sistemoje. Taip šios maisto medžiagos patenka į ląsteles ir yra panaudojamos energijos gamybai bei audinių statybai. Be to, vanduo leidžia pašalinti medžiagų apykaitos atliekas – pavyzdžiui, šlapalą ar anglies dioksidą – nukreipiant jas į išskiriamuosius organus (inkstus, plaučius), kad jos būtų pašalintos iš organizmo.

1.2 Temperatūros reguliavimas ir homeostazė

Viena svarbiausių vandens užduočių – palaikyti pastovią kūno temperatūrą. Žmogus yra homeoterminis organizmas, t. y. išlaiko ganėtinai pastovią vidinę temperatūrą (apie 37 °C). Dirbant raumenims ar veikiant karščiui, kūno temperatūra kyla, todėl organizmas prakaituoja. Prakaitas – tai iš esmės vanduo, kuris garuodamas nuo odos paviršiaus pašalina šilumą. Jei skysčių trūksta, prakaitavimas sutrinka, o tai gali kelti pavojų karščio išsekimui ar šilumos smūgiui.

1.3 Apsauga ir amortizacija

Be temperatūros kontrolės, vanduo suteikia mechaninę apsaugą. Sąnariuose jis dalyvauja sinovinio skysčio sudėtyje ir užtikrina, kad kremzlės mažiau trintųsi viena į kitą. Taip sumažėja nusidėvėjimas ir traumų tikimybė. Panašiai smegenis ir nugaros smegenis supantis smegenų skystis taip pat daugiausia sudarytas iš vandens ir apsaugo šiuos gyvybiškai svarbius organus. Net akys remiasi į vandenį ašarų pavidalu, kad jos būtų pakankamai sudrėkintos ir apsaugotos.

1.4 Biocheminės reakcijos ir ląstelinis metabolizmas

Dauguma fermentinių ir medžiagų apykaitos reakcijų vyksta vandeninėje terpėje. Vandens molekulės dažnai tiesiogiai dalyvauja cheminėse reakcijose, pavyzdžiui, hidrolizės procese (skaidant junginius vandeniu), kuris yra svarbus virškinimui. Taip pat organizmo pH balansas palaikomas buferinėmis sistemomis, veikiančiomis geriausiai, kai kūnas yra pakankamai hidratuotas.

---

2. Hidratacija ir žmogaus pajėgumas

Hidratacija yra glaudžiai susijusi tiek su fiziniu, tiek su kognityviniu pajėgumu. Net nedidelis vandens trūkumas gali paveikti raumenų susitraukimus, nervinių signalų perdavimą ir bendrą energijos lygį. Nors įtakos turi daugybė veiksnių (treniruotės, mityba), hidratacija dažnai tampa lemiančiu aspektu, kuris gali tiek pagerinti, tiek pabloginti rezultatus.

2.1 Sportiniai pasiekimai ir ištvermė

Sportuojant raumenys generuoja šilumą, o kūno temperatūra kyla. Siekdamas nuslopinti perkaitimą, organizmas prakaituoja, netekdamas skysčių ir elektrolitų (natrio, kalio, chloro). Jei šie nuostoliai neatstatomi, gali kilti tokie padariniai:

• Sumažėjęs kraujo tūris: Dehidratacija mažina plazmos tūrį, todėl širdžiai tenka intensyviau dirbti, kad pumpuotų kraują. Tai apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą bei greičiau sukelia nuovargį.
• Sumažėjusi raumenų ištvermė: Nepakankama hidratacija greičiau išsekina raumenis, mažina galimybę kartoti judesius – tai ypač aktualu ilgų nuotolių bėgikams ar dviratininkams.
• Prastesnė termoreguliacija: Didėjant dehidratacijai, prakaitavimas mažėja, o vidinė kūno temperatūra gali pavojingai kilti, keliant grėsmę šilumos smūgiui.
• Užsitęsęs atsigavimas: Jei trūksta skysčių, lėčiau tiekiamos maisto medžiagos raumenims ir lėčiau pašalinami medžiagų apykaitos šalutiniai produktai, todėl gali ilgėti atsistatymo laikas.

2.2 Kognityvinis ir protinis pajėgumas

Smegenyse, sudarančiose apie 75 % vandens, net nedidelis skysčių trūkumas (1–2 % kūno svorio) gali sutrikdyti dėmesingumą, trumpalaikę atmintį ir gebėjimą greitai priimti sprendimus. Dehidratacija taip pat gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, nuotaikų kitimą, todėl susilpnėja protinis aiškumas ir darbingumas. Ypač tai aktualu, kai tenka dirbti didelės įtampos sąlygomis arba priimti greitus, atsakingus sprendimus.

2.3 Darbinis pajėgumas kasdieniame gyvenime

Net jei nesate profesionalus sportininkas, nepakankama hidratacija gali kliudyti kasdieniams darbams. Fizinėje veikloje (statyboje, kariuomenėje, gelbėjimo darbuose) dirbantys žmonės gali nukentėti dėl šilumos ir skysčių netekimo, o dirbant biure dėl nepakankamos hidratacijos gali sumažėti energija, padidėti nuovargis, sutrikti gebėjimas susikaupti. Be to, kartais žmonės painioja troškulį su alkiu, o tai gali skatinti nereikalingą užkandžiavimą, svorio didėjimą ir mažesnį produktyvumą.

---

3. Troškulio ir skysčių reguliavimo mechanizmai

Žmogaus organizmas turi gerai suderintus kontrolės mechanizmus, užtikrinančius skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, kuriuos daugiausia reguliuoja smegenys, inkstai ir endokrininės liaukos. Vienas labiausiai pastebimų mechanizmų – troškulys, skatinantis mus gerti, kai organizmas praranda per daug vandens.

3.1 Troškulio centras

Smegenyse esančioje pagumburio srityje įsikūręs „troškulio centras“. Specializuoti osmoreceptoriai stebi kraujo osmoliarumą. Kai kraujas tampa labiau koncentruotas (dėl skysčių netekimo ar didelio druskos suvartojimo), šie receptoriai sužadina troškulio pojūtį, verčiantį mus gerti. Taip pat baroreceptoriai kraujagyslėse fiksuoja kraujospūdžio ir kraujo tūrio pokyčius, kurie taip pat veikia troškulio intensyvumą.

3.2 Hormonų įtaka: ADH ir aldosteronas

Du svarbūs hormonai valdo skysčių balansą:

• Antidiurezinis hormonas (ADH): Dar vadinamas vazopresinu, ADH išsiskiria iš užpakalinės hipofizės, kai kraujo osmoliarumas pakyla arba sumažėja kraujo tūris. Jis signalizuoja inkstams sulaikyti daugiau vandens, mažinant šlapimo išskyrimą.
• Aldosteronas: Išskiriamas antinksčių žievėje, skatina inkstuose natrio (o kartu ir vandens) rezorbciją. Tai ypač svarbu, kai netenkama daug natrio (pavyzdžiui, gausiau prakaituojant).

Šie hormonai veikia kartu – arba sulaikydami vandenį, kai jo trūksta, arba skatindami išskyrimą, kai jo per daug, palaikydami skysčių balansą organizme.

3.3 Troškulio trūkumo ribotumai

Priešingai paplitusiai nuomonei, troškulys ne visada yra patikimas dehidratacijos rodiklis. Kai kuriems žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, troškulio jausmas pasireiškia per vėlai, kai vandens stoka jau yra gana reikšminga. Sportininkai, kurie sportuodami daug prakaituoja, taip pat gali nejausti atitinkamo troškulio, todėl linkę reguliariai neišgerti pakankamai vandens. Dėl to neretai susidaro lėtinė lengva dehidratacija.

---

4. Išsamiau apie dehidrataciją

Dehidratacija – tai situacija, kai skysčių netenkama daugiau nei jų gaunama, ir tai sutrikdo normalų organizmo funkcionavimą. Ji gali būti skirstoma pagal sunkumo lygį (lengva, vidutinė, sunki) bei tipą (hipertoninė, izotoninė, hipotoninė). Visais atvejais pasekmė – nepakankamas vandens kiekis organizmo poreikiams patenkinti.

4.1 Dehidratacijos priežastys

• Nepakankamas skysčių vartojimas: Greitas gyvenimo tempas ar nežinojimas gali lemti per mažą vandens suvartojimą.
• Gausus prakaitavimas: Intensyvi fizinė veikla arba karštas klimatas skatina prakaitą ir skysčių netekimą.
• Vėmimas ir viduriavimas: Virškinimo trakto sutrikimai gali staigiai sumažinti skysčių ir elektrolitų kiekį.
• Diuretikai: Kai kurie vaistai (pvz., šlapimą varantys) arba medžiagos (kofeinas, alkoholis) didina šlapimo išsiskyrimą.
• Ligos: Nekontroliuojamas diabetas, inkstų ar antinksčių problemos gali išbalansuoti organizmo skysčius.

4.2 Etapai ir simptomai

Lengva dehidratacija (1–2 % kūno svorio netekimas)

Simptomai paprastai mažiau pastebimi – troškulys, lengvas nuovargis, sumažėjęs šlapinimasis. Vis dėlto net ir „lengva“ dehidratacija gali paveikti koncentraciją, nuotaiką ir fizinius rezultatus.

Vidutinė dehidratacija (3–5 % kūno svorio netekimas)

Dažniau pasireiškia stipresni galvos skausmai, svaigimas, burnos džiūvimas, retesnis šlapinimasis ir raumenų spazmai. Sportininkams tai gali reikšti didelį ištvermės ir greičio sumažėjimą, o kasdienybėje – padidėjusį nuovargį ir sutrikusią dėmesio koncentraciją.

Sunki dehidratacija (≥6 % kūno svorio netekimas)

Tada pastebimi širdies plakimo padažnėjimas, žemas kraujospūdis, sumišimas, įdubusios akys ir labai mažas šlapimo kiekis. Esant sunkiai dehidratacijai, būtina skubi medicininė pagalba, nes kyla organų pažeidimo, šilumos smūgio ir net mirties rizika.

4.3 Lėtinės lengvos dehidratacijos pavojai

Nors daug dėmesio skiriama ūminei dehidratacijai, neretai žmonės kasdien patiria lėtinę lengvą dehidrataciją, nes reguliariai neišgeria pakankamai vandens. Tai gali lemti:

• Inkstų akmenligę ir šlapimo takų sutrikimus: Koncentruotas šlapimas didina akmenų susidarymo ir infekcijų riziką.
• Virškinimo problemas: Mažiau skysčių sulėtina atliekų judėjimą virškinimo trakte, todėl gali atsirasti vidurių užkietėjimas.
• Mažesnį ilgalaikį protinį ir fizinį pajėgumą: Net nedidelė hidratacijos stoka, laikui bėgant, gali sutrikdyti energiją, nuotaiką ir produktyvumą.

---

5. Perhidratacija: priešinga ekstremali būsena

Nors dehidratacija dažnesnė, pasitaiko ir perhidratacija – ypač vandens intoksikacija, kai organizmas gauna pernelyg daug vandens. Tuomet sumažėja natrio koncentracija kraujyje, atsiranda būklė, vadinama hiponatremija. Dėl to sutrinka ląstelių osmosinė pusiausvyra, vanduo skverbiasi į ląsteles, jos patinsta. Jeigu tai vyksta smegenyse, pasekmės gali būti pavojingos gyvybei.

5.1 Perhidratacijos priežastys

• Pernelyg didelis vandens suvartojimas: Per trumpą laiką išgertas itin didelis kiekis vandens gali viršyti inkstų gebėjimą jį pašalinti.
• Neteisingas ADH išsiskyrimas: Kai kurios ligos gali lemti per didelį antidiurezinio hormono (ADH) kiekį, skatinantį organizmą sulaikyti vandenį.
• Nesuprastas hidratacijos režimas: Sportininkai, klaidingai vertindami prakaito netekimą, gali gerti per daug paprasto vandens, neužtikrindami reikiamo elektrolitų kiekio.

5.2 Hiponatremijos požymiai

• Pykinimas ir vėmimas: Pirmieji simptomai gali būti panašūs į dehidratacijos, tad diagnozė gali būti klaidinga.
• Galvos skausmas ir sumišimas: Dėl smegenų ląstelių patinimo atsiranda neurologinių simptomų.
• Traukuliai ar koma: Sunkios hiponatremijos atveju gali prasidėti traukuliai, kartais ištikti koma.

Svarbu tinkamai reguliuoti tiek vandens, tiek elektrolitų kiekį, ypač ištvermės sporte, kad išvengtumėte ne tik dehidratacijos, bet ir perhidratacijos.

---

6. Specifinės grupės, turinčios išskirtinių hidratacijos poreikių

Nors egzistuoja bendri patarimai, pvz., „išgerkite 8 stiklines vandens per dieną“, realūs poreikiai gali labai skirtis, priklausomai nuo fizinio aktyvumo, klimato ir sveikatos būklės. Kai kurioms žmonių grupėms hidratacijai reikia skirti ypatingą dėmesį.

6.1 Vyresnio amžiaus žmonės

Jų troškulio pojūtis su amžiumi blėsta, todėl didėja lėtinės lengvos dehidratacijos rizika. Hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, vaistų vartojimas (ypač šlapimą varantys) bei sumažėjęs inkstų efektyvumas taip pat prisideda prie skysčių stokos. Reguliarūs atsigėrimai bei didesnis vandeningų vaisių ir daržovių vartojimas yra rekomenduotini.

6.2 Kūdikiai ir vaikai

Mažiems vaikams, kurių vandens dalis organizme labai didelė, dehidratacija gali vystytis itin sparčiai, ypač karštu oru ar sergant (vemiant, viduriuojant). Kadangi jie negali tinkamai pranešti apie troškulį, svarbu, kad suaugusieji atkreiptų dėmesį į jų skysčių poreikius, užtikrindami pakankamą žindymo ar tinkamos formulės davimą kūdikiams ir pakankamą vandens suvartojimą vyresniems vaikams.

6.3 Nėščiosios ir žindyvės

Nėštumo metu didėja kraujo tūris, gaminasi vaisiaus dangalai, o medžiagų apykaita spartėja – visa tai padidina skysčių poreikį. Žindymo metu taip pat būtina papildoma hidratacija, kad organizmui pakaktų skysčių pieno gamybai. Neužtikrinus pakankamo skysčių kiekio, gali padidėti nuovargis, sutrikti pieno gamyba ir kilti kitų sveikatos problemų.

6.4 Sportininkai ir kariškiai

Intensyvios treniruotės ar veikla ekstremaliomis temperatūromis sparčiai eikvoja skysčius per prakaitavimą. Todėl itin svarbu pagal poreikį gerti vandenį ar kitus skysčius, praturtintus elektrolitais, kad būtų kompensuoti ir skysčiai, ir elektrolitai. Kariuomenės reikmėms tai ypatingai aktualu – kariniuose mokymuose ar misijose nesilaikant tinkamų hidratacijos normų, galima sulaukti šilumos sukeltų incidentų.

---

7. Praktinės strategijos optimaliai hidratacijai užtikrinti

Skysčių balanso palaikymo būdai gali skirtis priklausomai nuo individualių poreikių, tačiau egzistuoja baziniai principai, padėsiantys daugumai žmonių palaikyti pakankamą hidrataciją tiek kasdien, tiek sportuojant.

7.1 Dienos skysčių normos

Nėra vienintelės visiems tinkančios taisyklės, tačiau JAV Nacionalinės mokslų, inžinerijos ir medicinos akademijos rekomenduoja apie 2,7 l per dieną moterims ir apie 3,7 l per dieną vyrams. Į šį kiekį įskaičiuojami visi iš gėrimų ir maisto gaunami skysčiai. Realiai:

• Pastovus gėrimas: Vietoj to, kad kartais išgertumėte daug vandens iškart, geriau reguliariai gurkšnoti, kad palaikytumėte vienodą hidratacijos lygį.
• Atsižvelkite į klimatą ir aktyvumą: Karštame, drėgname klimate ar vykdant intensyvią veiklą, reikia daugiau skysčių.
• Individualūs veiksniai: Tokie kaip vartojami vaistai, sveikatos būklė ar didelis baltymų kiekis dietoje taip pat gali lemti didesnį skysčių poreikį.

7.2 Elektrolitų įtraukimas

Jei gyvenate karštame klimate ar reguliariai sportuojate, gali būti naudinga rinktis gėrimus su elektrolitais, kad atstatytumėte netektą natrį, kalį ir magnį. Sportiniai gėrimai, kokosų vanduo ar elektrolitų tabletės padeda palaikyti tinkamą pusiausvyrą. Visgi, stebėkite cukraus kiekį tokiuose gėrimuose: dauguma komercinių variantų gali turėti daug cukraus, tad geriau rinktis nesaldintas ar mažiau saldintas alternatyvas.

7.3 Šlapimo spalvos ir dažnio stebėjimas

Vienas paprasčiausių būdų patikrinti hidratacijos lygį – stebėti šlapimo spalvą ir dažnumą. Jei šlapimas šviesiai geltonas ar beveik skaidrus, greičiausiai esate pakankamai hidratuoti. Jei jis tamsus, gali reikėti išgerti daugiau vandens. Suaugusiam sveikam žmogui įprasta šlapintis kas 2–4 valandas.

7.4 Prisitaikymas prie fizinės veiklos

• Prieš treniruotę: Užtikrinkite, kad būtumėte pakankamai hidratuoti dar prieš pradėdami sportuoti. Apie 16–20 uncijų (apie 500 ml) vandens išgerkite 2–3 valandas prieš aktyvumą, o likus 15 min. iki jo – dar ~250 ml, jei reikia.
• Per treniruotę: Stenkitės kas 15–20 min. išgerti apie 100–250 ml vandens, atsižvelgdami į prakaitavimo intensyvumą, orus ir treniruotės sudėtingumą. Jei ji trunka ilgiau nei 1 valandą, gali būti naudinga rinktis gėrimus su nedideliu kiekiu angliavandenių (6–8 %) ir elektrolitų.
• Po treniruotės: Pasverkite save prieš ir po treniruotės. Kiekvienam prarastam svarui (~0,45 kg) reikėtų išgerti apie 16–24 uncijas (500–750 ml) vandens ar elektrolitų turinčio gėrimo, kad būtų atstatytas bendras skysčių balansas.

7.5 Kitų gėrimų balansas

Nors vanduo laikomas auksiniu hidratacijos standartu, kiti gėrimai taip pat gali prisidėti prie bendro skysčių kiekio:

• Arbata ir kava: Nedideli kofeino kiekiai gali būti priimtini, nes šie gėrimai taip pat gali būti naudojami skysčių balansui palaikyti, nors didelis kofeino kiekis kai kuriems žmonėms gali padidinti šlapimo išsiskyrimą.
• Pienas: Turtingas baltymų, angliavandenių ir mikroelementų, pienas gali padėti atsistatyti po treniruotės. Jame taip pat yra elektrolitų, tokių kaip natris ir kalis.
• Vaisių sultys ir kokteiliai: Tiekia vitaminų ir mineralų, tačiau gali turėti daug cukraus. Galite skiesti sultis vandeniu arba rinktis visą vaisių vietoj sulčių, kad gautumėte daugiau skaidulų.
• Alkoholis: Pasižymi diuretiniu poveikiu, todėl skatina skysčių praradimą. Siekiant išvengti dehidratacijos, patartina vartoti saikingai ar tarp alkoholinių gėrimų daryti pertraukas geriant vandenį.

---

8. Kaip įvertinti savo hidratacijos būklę

Siekiant nustatyti asmeninius hidratacijos poreikius, nepakanka vien troškulio jausmo. Toliau pateikiama keletas būdų, kaip tiksliau įvertinti, ar geriate pakankamai.

8.1 Šlapimo savitasis tankis

Šlapimo savitasis tankis matuoja jame ištirpusių dalelių koncentraciją. Sportininkai ir medikai neretai naudoja nešiojamuosius refraktometrus, norėdami greitai nustatyti hidratacijos lygį. Mažesnis rodmuo reiškia geresnę hidrataciją, aukštesnis – dehidrataciją.

8.2 Bioelektrinės varžos analizė (BIA)

Kai kuriuose išsamesniuose kūno sudėties matavimo prietaisuose yra funkcija, leidžianti įvertinti bendrą kūno vandens kiekį. Metodas remiasi bioelektrinės varžos analize. Nors tikslumas nėra absoliutus, jis gali padėti sekti vandens kiekio pokyčius bėgant laikui. Tačiau reikia nepamiršti, kad tinkama hidratacija taip pat svarbi atliekant šiuos matavimus, kadangi ji daro įtaką rodikliams.

8.3 Kraujo tyrimai ir klinikinė analizė

Kai kuriais atvejais (pvz., aukšto lygio sportininkams arba siekiant nustatyti medicinines problemas) gali būti atliekami kraujo tyrimai, matuojantys serumo osmoliarumą, natrio lygį ir kitus rodiklius. Tai suteikia labai tikslią informaciją apie hidratacijos būklę, tačiau dėl kainos ir sudėtingumo šie tyrimai dažniausiai atliekami specializuotuose kontekstuose.

---

9. Dehidratacijos valdymas: prevencija ir pirmoji pagalba

9.1 Ankstyvas lengvos dehidratacijos valdymas

Pastebėję pirmuosius požymius (troškulys, galvos skausmas, tamsesnis šlapimas), pradėkite nedelsiant atkurti skysčių balansą. Patariama gerti vandenį po truputį, kad organizmas galėtų lengvai įsisavinti. Jei prakaitavote daug, galima išgerti gėrimų su nedideliu druskos kiekiu ar elektrolitais, kad atstatytumėte pusiausvyrą.

9.2 Geriamosios rehidratacijos tirpalai (GRT)

Vaistinėse parduodami GRT paketėliai ar sportiniai gėrimai su tinkamu elektrolitų ir cukraus kiekiu ypač naudingi, kai dehidrataciją sukėlė virškinimo trakto sutrikimai (vėmimas, viduriavimas) ar ilgai trunkantis intensyvus sportas. Angliavandeniai GRT sudėtyje padeda greičiau įsisavinti natrį ir vandenį žarnyne.

9.3 Medicininė pagalba sunkiems atvejams

Jei atsiranda sumišimas, didelis silpnumas arba sunku išlaikyti skysčius organizme, būtina kreiptis į medikus. Sunki dehidratacija gali pareikalauti lašelinės pagalbos (IV skysčių), kad greitai būtų atkurta kraujotaka ir elektrolitų pusiausvyra. Gydytojai taip pat tiria pagrindines priežastis, pavyzdžiui, infekciją ar šilumos smūgį.

---

10. Išvada

Hidratacija – ne vien „pakankamas vandens išgėrimas“. Tai dinamiškas procesas, apimantis įvairius žmogaus fiziologijos aspektus: energijos apykaitą, sąnarių sveikatą, protinį pajėgumą, termoreguliaciją. Net menkas skysčių trūkumas gali sutrikdyti kasdienę veiklą ir sporto pasiekimus, o didelė dehidratacija kelia rimtą pavojų sveikatai. Kita vertus, nors ir retesnė, perhidratacija – ypač kai netenkama per daug natrio – taip pat gali būti pavojinga. Tinkamas vandens ir elektrolitų vartojimas, supratimas, kada kūnui reikia daugiau skysčių, bei mokėjimas pastebėti pirmuosius dehidratacijos ženklus yra būtina siekiant išlaikyti gerą sveikatą ir maksimaliai išnaudoti savo fizines bei protines galimybes.

← Ankstesnis straipsnis                    Kitas straipsnis →

 

• Makronutrientai ir Jų Funkcijos
• Mikronutrientai, Vitaminai ir Mineralai
• Hidratacija
• Mitybos Strategijos
• Papildai
• Specialiosios Dietos

 

Į pradžią