Paaiškinimas prieš nurodinėjimą
Linas JuozenasПоделиться
Juodraštinės pastaba — bendravimo stiliai ir įtakos etika.
Aiškumas, ne kontrolė
Šiandien vėl pastebėjau tą patį seną stilių susidūrimą.
Kai kurie žmonės kalba įsakymais — nuolat stumdo, nukreipia, „daryk šitą, daryk aną“, tarsi gyvenimas būtų pultelis. Aš esu priešingybė. Verčiau paaiškinčiau logiką, parodyčiau sistemą, o tada leisčiau žmogui pačiam pasirinkti ir veikti.
Kai žmogus iš tikrųjų supranta, kalbėti daug nebereikia. Gali tiesiog būti kartu: ramiai, čia pat, vienoje dermėje.
Vis dėlto aš nesu prieš tiesmukumą. Aš įsakau tik tada, kai manęs to paprašo. Kai kas nors sako: „Tiesiog pasakyk, ką daryti“, tuomet aiškumas tampa efektyvumu — ypač žmonėms, kurie yra pavargę, pertempti arba tiesiog nenori praleisti dešimtmečių bandydami perprasti visą mechanizmą.
Bet paskui įsmuko ir tamsesnė mintis.
Kas nutinka, kai naujienos virsta įsakymais — ypač žmogui, kurio savikontrolė yra nusilpusi?
Jei alkoholis (arba stresas, arba miego trūkumas) prislopina sprendimą ir impulsų filtravimą, „žinutės“ gali nusileisti kaip „įsakymai“. Ir staiga riba tarp skaitymo ir buvimo nukreipiamam jau nebėra filosofinė — ji tampa praktinė. Ji tampa pavojinga.
Šį vakarą laikausi vienos paprastos taisyklės:
Noriu duoti aiškumą, o ne kontrolę.
Paaiškink sistemą. O vairą palik žmogui.