Unakitas
Linas JuozėnasPodeli
Unakitas
Marga žalia, rausva ir balkšva uoliena, kurioje senas granitas buvo perkeistas mineralinių skysčių, slėgio, šilumos ir ilgo geologinio persitvarkymo.
Unakitas nėra vienas mineralas. Tai kelių mineralų bendruomenė: rausvas kalio lauko špatas, žalias epidotas ir skaidrus, pilkšvas arba pieniškas kvarcas. Kiekviena spalva priklauso kitai kristalinei medžiagai, tačiau visos jos susijungia į vieną tvirtą uolieną.
Unakito pasaulis
Unakitas atrodo lyg akmeninis sodas. Žalios epidoto sritys primena samanas, rausvas lauko špatas – seną plytą, persiko žiedą ar saulės sušildytą uolą, o kvarcas tarp jų palieka balkšvus, pilkus arba pusiau skaidrius tarpus.
Šis spalvų derinys nėra atsitiktinai sulipdytų akmenų mišinys. Visi mineralai priklauso vienam geologiniam kūnui ir kartu išgyveno granito susidarymą, jo deformavimą bei vėlesnį cheminį pakeitimą.
Pradinė uoliena dažniausiai buvo granitas arba jam artimas granitoidas, sudarytas iš kvarco, kalio lauko špato, plagioklazo ir kitų mineralų.
Vėliau per uolieną pradėjo judėti šilti, chemiškai aktyvūs skysčiai. Jie pernešė elementus, keitė ankstesnius mineralus ir padėjo susidaryti žaliam epidotui.
Dalis rausvo kalio lauko špato išliko arba buvo perskirstyta, o kvarcas liko kaip skaidri, balkšva ar pilkšva uolienos dalis.
Rezultatas – unakitas: nebe visai pirminis granitas, tačiau ir ne vienas naujas mineralas. Tai persitvarkiusi uoliena, kurioje galima perskaityti ir senąją struktūrą, ir vėlesnio virsmo pėdsakus.
Dėl skirtingų mineralų proporcijų du unakito gabalėliai gali atrodyti visiškai nevienodai.
Viename vyrauja pistacijų žaluma, kitame – lašišos rausvumas, trečiame tarp spalvų driekiasi daug balto kvarco, o ketvirtame pasirodo tamsių biotito, amfibolo ar geležies oksidų taškų.
Unakitas dažniausiai yra nepermatomas, todėl juvelyrikoje jis šlifuojamas ne briaunomis, o glotniais kabochonais, karoliukais, lašeliais, ovalais ir mažais raižiniais.
Poliruojant jo spalvos išryškėja, tačiau paviršius gali būti šiek tiek nevienodas, nes kvarcas, lauko špatas ir epidotas dėvisi bei blizga ne visiškai vienodai.
Mineralo vardą primenantis galūnės skambesys kartais suklaidina, tačiau unakitas neturi vienos formulės, vienos kristalų sistemos ar vienos skilimo krypties.
Jo tapatybę apibrėžia ne vienas kristalas, o būdingas žalio epidoto, rausvo kalio lauko špato ir kvarco derinys pakitusioje granito uolienoje.
Magijoje šis derinys gali simbolizuoti ne tobulą vienodumą, o skirtingų vidinių jėgų bendradarbiavimą: augimą, švelnumą, aiškumą, kantrybę ir gebėjimą perkurti tai, kas jau egzistuoja.
Tikroji unakito prigimtis
Unakitas yra uolienos pavadinimas.
Tai reiškia, kad jis sudarytas iš kelių skirtingų mineralų, o ne iš vienos pasikartojančios cheminės ir kristalinės struktūros.
Dažniausiai unakite išskiriamos trys pagrindinės sudedamosios dalys:
- žalias arba gelsvai žalias epidotas;
- rausvas kalio lauko špatas;
- skaidrus, pilkas arba pieniškas kvarcas.
Šie mineralai gali būti matomi kaip atskiri grūdeliai, dėmės, gyslelės arba netaisyklingos salos.
Kadangi jų proporcijos keičiasi, unakitas neturi vienos absoliučiai nustatytos cheminės formulės.
Ne viena mineralų rūšis
Unakitą apibrėžia kelių mineralų derinys ir geologinė jo kilmė.
Žaliasis komponentas
Jis dažniausiai sukuria pistacijų, samanų arba alyvuogių žalumą.
Rausvasis komponentas
Kalio lauko špatas suteikia lašišos, persiko, rausvą ar plytų spalvą.
Šviesusis komponentas
Jis pasirodo kaip baltos, pilkos, bespalvės ar silpnai dūminės sritys.
Kodėl galūnė „-itas“ gali suklaidinti?
Daugybė mineralų lietuviškai baigiasi galūne „-itas“: ametistas, hematitas, rodonitas ar magnetitas.
Tačiau tokia pati žodžio forma savaime nereiškia, kad medžiaga yra vienas mineralas.
Unakitas panašesnis į granitą, jaspį, lapis lazuli ar ruby zoisite medžiagą: jo išvaizdą kuria kelių mineralų bendras kūnas.
Nėra vienos kristalų sistemos
Epidotas kristalizuojasi monoklininėje sistemoje. Kvarcas – trigonalinėje. Kalio lauko špatas gali būti monoklininis ortoklazas arba triklininis mikroklinas.
Todėl visai unakito uolienai negalima priskirti vienos kristalų sistemos.
Kiekvienas jo grūdelis turi savo kristalinę tvarką, tačiau visi grūdeliai kartu sudaro vieną uolieną.
Nėra vienos skilimo krypties
Lauko špatas turi dvi gana aiškias skilimo kryptis.
Epidotas taip pat gali skilti tam tikromis kristalo plokštumomis.
Kvarcas aiškaus skilumo neturi ir lūžta kriaukliškai.
Dėl to unakitas lūžta pagal silpniausias konkrečios mineralinės mozaikos vietas, o ne pagal vieną visai uolienai bendrą plokštumą.
Uolienos tapatybė
Unakitu paprastai vadinama pakitusi granito ar granitoidinio pobūdžio uoliena, kurioje aiškiai matomas rausvas kalio lauko špatas, žalias epidotas ir kvarcas.
Jeigu žalio epidoto labai daug, o rausvo lauko špato beveik nėra, medžiaga gali būti tiksliau vadinama epidozitu arba epidoto ir kvarco uoliena.
Jeigu žali plotai nėra epidotas, o rausvi nėra kalio lauko špatas, vien panaši spalvų kombinacija nepadaro uolienos unakitu.
Unakito vienybė kyla ne iš vienodumo. Epidotas, lauko špatas ir kvarcas išlieka skirtingi, tačiau kartu sukuria uolieną, kurios negalėtų suformuoti nė vienas jų atskirai.
Unakito mineralinė sudėtis
Unakito išvaizda priklauso nuo to, kokie mineralai jame vyrauja, kokio dydžio jų grūdeliai ir kaip stipriai pradinė uoliena buvo pakeista.
Epidotas – žalias virsmo ženklas
Epidotas yra kalcio, aliuminio ir geležies silikatas.
Jo sudėtis nėra visiškai pastovi, nes geležies ir aliuminio santykis gali keistis.
Dėl geležies epidotas dažnai būna gelsvai žalias, pistacijų žalumo, alyvuogių arba rusvai žalias.
Unakite epidotas paprastai nėra matomas kaip ilgi atskiri kolekciniai kristalai.
Jis dažniau sudaro netaisyklingus grūdelius, dėmes, gyslas ar smulkias žalias sankaupas tarp kitų mineralų.
Kalio lauko špatas – rausvasis pagrindas
Rausvas unakito mineralas dažniausiai yra kalio lauko špatas: ortoklazas, mikroklinas arba jų tarpinės bei persitvarkiusios formos.
Jo pagrindinė formulė artima KAlSi₃O₈.
Grynas kalio lauko špatas nebūtinai būtų ryškiai rausvas.
Spalvą gali veikti labai smulkūs geležies oksidų intarpai, struktūriniai defektai, pertito tekstūra ir ilga mineralinė istorija.
Unakite lauko špatas gali būti:
- švelniai rausvas;
- lašišos spalvos;
- persikinis;
- rausvai oranžinis;
- plytų raudonumo;
- beveik balkšvas.
Kvarcas – šviesus tarpininkas
Kvarco formulė yra SiO₂.
Unakite jis gali atrodyti bespalvis, pieniškas, pilkas, dūminis arba silpnai melsvai pilkas.
Kvarcas dažnai užpildo tarpus tarp rausvo lauko špato ir žalio epidoto.
Poliruotame paviršiuje jis gali sukurti šviesesnes dėmes, permatomas saleles arba blizgančias gysleles.
Plagioklazas
Ne visas pradinis granito plagioklazas visada būna visiškai pakeistas.
Unakite gali išlikti balkšvų albito ar oligoklazo tipo plagioklazo sričių.
Jos gali būti sunkiai atskiriamos nuo balto kalio lauko špato arba pieniško kvarco be mikroskopinių tyrimų.
Tamsūs papildomi mineralai
Kai kuriuose egzemplioriuose matomi tamsūs juodi, rudi arba giliai žali taškai.
Tai gali būti:
- biotitas;
- amfibolai;
- magnetitas;
- geležies oksidai;
- chloritas;
- kiti pirminės arba pakitusios uolienos mineralai.
Nedidelis jų kiekis nepaneigia unakito tapatybės, tačiau jeigu tamsūs mineralai visiškai pakeičia būdingą rausvai žalią vaizdą, uolieną gali būti tiksliau vadinti kitu petrografiniu vardu.
Žaluma
Metamorfinio ir hidroterminio pakeitimo mineralas, dažnai turintis pistacijų toną.
Rausvumas
Iš granito paveldėtas arba metasomatiškai perskirstytas rausvas mineralinis pagrindas.
Šviesa
Skaidrios, pilkos ar baltos sritys, suteikiančios raštui erdvės.
Likusi granito dalis
Gali išlikti nepakeistas arba būti dalinai virtęs epidoto mišiniu.
Tamsūs akcentai
Juodi ar rusvi grūdeliai, paveldėti iš pradinio granitoido.
Rudos gyslelės
Gali susidaryti dūlėjant geležies turintiems mineralams.
Kaip susidaro unakitas?
Unakito istorija dažniausiai prasideda nuo granito arba kitos granitoidinės uolienos.
Pirminiame granite jau būna kvarco, kalio lauko špato, plagioklazo ir tamsių silikatų.
Tačiau būdingas žalias epidotas atsiranda vėliau, kai uolieną paveikia šiluma, slėgis, deformacija ir chemiškai aktyvūs skysčiai.
Metasomatizmas
Metasomatizmas – tai uolienos cheminės sudėties keitimas judančiais mineraliniais skysčiais.
Skysčiai keliauja per plyšius, grūdelių ribas, lūžių zonas ir smulkias poras.
Jie gali:
- atnešti kalcio, kalio, geležies ar kitų elementų;
- išnešti dalį natrio ar kitų medžiagų;
- susilpninti senas kristalines struktūras;
- padėti augti naujiems mineralams;
- perstatyti esamus mineralų grūdelius.
Plagioklazo keitimas epidotu
Viena svarbių reakcijų gali būti plagioklazo lauko špato dalinis pakeitimas epidotu.
Plagioklaze esantis kalcis ir aliuminis gali būti panaudoti naujam epidoto kristalui auginti.
Geležį ir dalį papildomų medžiagų gali pristatyti mineraliniai skysčiai arba greta yrantys tamsūs mineralai.
Procesas nebūtinai sunaikina visą plagioklazo grūdelį vienu metu.
Todėl vienoje vietoje gali likti balkšvo lauko špato branduolys, o aplink jį formuotis žalias epidoto pakraštys.
Kalio lauko špato išlikimas ir augimas
Rausvas kalio lauko špatas gali būti paveldėtas iš pirminio granito.
Kai kuriose metasomatinėse sistemose kalio turtingi skysčiai taip pat gali perskirstyti kalį ir skatinti naujo kalio lauko špato augimą.
Dėl to rausvos sritys gali būti ir seno granito liekanos, ir vėlesnio cheminio persitvarkymo dalis.
Kvarco atsparumas
Kvarcas daugelyje tokių sąlygų yra palyginti atsparus.
Jis gali išlikti iš pradinio granito, persikristalizuoti į naujus grūdelius arba augti vėlyvose gyslose.
Todėl kvarcas unakite gali pasirodyti keliais pavidalais: kaip seni grūdai, susmulkintos juostos arba vėlesnės balkšvos gyslelės.
Deformacija ir lūžių zonos
Unakito susidarymui dažnai palankios tektoninės lūžių ir šlyties zonos.
Deformacija suskaldo ankstesnius kristalus, atveria naujus skysčių kelius ir padidina paviršių, kuriame gali vykti reakcijos.
Stipriai deformuotoje uolienoje mineralai gali būti ištempti, susmulkinti arba išrikiuoti viena vyraujančia kryptimi.
Šiluminis ir retrogradinis pakeitimas
Kai kuriuose regionuose granitą galėjo paveikti netoliese išsiliejusios lavos šiluma, regioninis metamorfizmas arba vėlesnis uolienos vėsimas ir hidratacija.
Retrogradinio metamorfizmo metu aukštesnėje temperatūroje stabilūs mineralai vėstant tampa nestabilūs ir reaguoja su vandens turinčiais skysčiais.
Tokiose sąlygose epidotas gali tapti viena iš naujų stabilesnių mineralinių fazių.
Nuo granito iki unakito
Susidaro granitas
Magma lėtai vėsta, o joje užauga kvarcas, lauko špatai ir tamsūs mineralai.
Uoliena suskaldoma arba deformuojama
Tektoninės jėgos sukuria plyšius, lūžius ir naujus skysčių kelius.
Pradeda judėti mineraliniai skysčiai
Vandens turtingi tirpalai perneša kalcį, geležį, kalį ir kitus elementus.
Plagioklazas ir tamsūs mineralai keičiasi
Ankstesnės struktūros tampa nestabilios ir pradeda irti.
Užauga žalias epidotas
Naujas mineralas užpildo senų grūdelių vietas, plyšius ir reakcijų zonas.
Išlieka rausvas špatas ir kvarcas
Skirtingos mineralinės dalys susijungia į būdingą rausvai žalią unakito mozaiką.
Ar unakitas yra magminė, ar metamorfinė uoliena?
Atsakymas priklauso nuo to, kurią jo istorijos dalį pabrėžiame.
Pradinė uoliena buvo magminis granitas arba granitoidas.
Tačiau unakito išvaizdą suformavo vėlesnis metamorfinis ir metasomatinis pakeitimas.
Todėl jis dažnai apibūdinamas kaip:
- pakitęs granitas;
- epidotizuotas granitas;
- metasomatinė uoliena;
- metamorfiškai pakeistas granitoidas.
Šie apibūdinimai nėra visiškai prieštaringi. Jie tiesiog pabrėžia skirtingus tos pačios geologinės istorijos etapus.
Unakito spalvos ir raštai
Unakito spalvinis vaizdas gali keistis nuo subtilaus rausvai žalio granito iki labai kontrastingos mozaikos, kurioje žalia ir rausva užima beveik vienodas dalis.
Kadangi spalvas kuria atskiri mineralų grūdeliai, raštas priklauso nuo:
- pradinio granito grūdėtumo;
- epidotizacijos intensyvumo;
- kalio lauko špato kiekio;
- kvarco pasiskirstymo;
- deformacijos krypties;
- vėlesnių plyšių ir gyslų;
- dūlėjimo bei geležies oksidacijos.
Kas kuria unakito paletę?
Epidoto sritys
Nuo švelnios pistacijų iki samanų, alyvuogių ir rusvai žalios spalvos.
Kalio lauko špatas
Lašišos, persiko, rožinės, plytų ar rusvai rausvos dėmės.
Kvarcas ir lauko špatai
Balta, pilka, permatoma arba silpnai dūminė tarpinė medžiaga.
Dėmėtas raštas
Dažniausias unakito vaizdas – netaisyklingos žalios ir rausvos dėmės.
Jų ribos gali būti:
- aiškios ir kampuotos;
- minkštai pereinančios;
- smulkiai grūdėtos;
- ištemptos į kryptingas juostas;
- perskrostos kvarco gyslelių.
Mozaikinis raštas
Stambesniame granite kiekvienas mineralas gali išlikti gana dideliu grūdeliu.
Tuomet poliruotas paviršius atrodo lyg akmeninė mozaika: rausvi daugiakampiai, žalios netaisyklingos salos ir tarp jų įsiterpęs kvarcas.
Smulkiai margas unakitas
Jeigu pradinė uoliena buvo smulkesnė arba stipriai deformuota, spalvos gali susimaišyti į tankų, smulkiagrūdį raštą.
Iš toliau toks akmuo gali atrodyti rusvai žalias, o atidžiau pažvelgus atsiskleidžia daugybė smulkių rausvų ir žalių taškelių.
Rausvo lauko špato salos
Kai kuriuose gabalėliuose vyrauja rausvas lauko špatas, o epidotas pasirodo tik kaip žalios gyslos ar pakraščiai.
Tokia medžiaga gali būti labai artima paprastam epidotizuotam granitui.
Žalio epidoto dominavimas
Kituose egzemplioriuose žalio epidoto tiek daug, kad rausvos sritys lieka mažomis salelėmis.
Jeigu rausvo lauko špato beveik visai nelieka, uoliena pradeda artėti prie epidozito išvaizdos.
Juodi taškai ir gyslos
Juodos sritys gali būti magnetitas, biotitas, amfibolas ar kitas tamsus uolienos mineralas.
Nedideli juodi akcentai suteikia raštui kontrasto, tačiau jų perteklius gali užgožti unakitui būdingą rausvai žalią derinį.
Poliravimo poveikis
Nešlifuotas unakitas gali atrodyti blankus, pilkšvas ir dulkėtas.
Sudrėkinus arba nupoliravus, spalvos tampa sodresnės, o kvarco sritys įgauna stiklinį blizgesį.
Dėl skirtingo mineralų kietumo paviršius ne visada poliruojasi visiškai vienodai.
Minkštesnės ar labiau suskilusios sritys gali likti šiek tiek žemesnės, o kvarcas – labiau iškilęs.
Kietumas, tankis ir paviršius
Unakito fizinės savybės negali būti aprašytos taip tiksliai kaip vieno mineralo, nes skirtingos jo dalys sudarytos iš skirtingų kristalų.
Bandant vieną žalią vietą gaunamas epidoto atsakas, rausvoje vietoje – lauko špato, o šviesiame kvarco grūdelyje – kvarco savybės.
| Pavadinimas | Unakitas |
|---|---|
| Medžiagos tipas | Metasomatiškai ir metamorfiškai pakitusi granitoidinė uoliena |
| Pagrindiniai mineralai | Žalias epidotas, rausvas kalio lauko špatas ir kvarcas |
| Cheminė formulė | Nėra vienos formulės – ją sudaro keli mineralai |
| Kristalų sistema | Nėra vienos sistemos – kiekvienas mineralas turi savąją |
| Spalvos | Žalia, rausva, lašišinė, balta, pilka, rusva ir juoda |
| Skaidrumas | Paprastai nepermatomas; pavieniai kvarco grūdeliai gali būti pusiau skaidrūs |
| Blizgesys | Poliruotas nuo stiklinio iki švelniai vaškinio; nešlifuotas dažniausiai blankus |
| Kietumas | Nevienodas; pagrindinių mineralų kietumas dažniausiai apie 6–7 |
| Santykinis tankis | Kintamas, priklauso nuo epidoto, kvarco ir lauko špato proporcijų |
| Skilumas | Nėra vienos uolienai bendros krypties |
| Lūžis | Nelygus, grūdėtas, vietomis dalinai kriaukliškas |
| Tvirtumas | Paprastai gana geras, tačiau suskilusios ir nevienalytės sritys gali trupėti |
| Tekstūra | Kristalinė, grūdėta, dėmėta arba silpnai kryptinga |
| Dažnas panaudojimas | Kabochonai, karoliukai, gludinti akmenys, raižiniai ir dekoratyviniai objektai |
Kietumas nėra visiškai vienodas
Kvarco kietumas yra 7.
Kalio lauko špato – maždaug 6.
Epidoto – maždaug 6–7, priklausomai nuo sudėties ir matavimo krypties.
Todėl bendras unakito paviršius dažniausiai elgiasi kaip maždaug 6–7 kietumo medžiaga, tačiau atskiros sritys gali dėvėtis nevienodai.
Poliravimo nelygumai
Šlifuojant kvarcas gali išlikti šiek tiek aukščiau, o lauko špato ar labiau suskilusio epidoto sritys nusišlifuoti giliau.
Gerai parinkta abrazyvų seka ir kantrus poliravimas leidžia išgauti gražų paviršių, tačiau visiškai veidrodinis vienodumas ne visada įmanomas.
Tankis
Kvarcas ir lauko špatai yra lengvesni už epidotą.
Todėl žalio epidoto gausesnis unakitas gali būti šiek tiek sunkesnis už rausvo lauko špato bei kvarco gausesnę medžiagą.
Vienas tikslus tankio skaičius visiems unakitams netiktų.
Tvirtumas
Tankus, smulkiagrūdis unakitas paprastai gana gerai tinka karoliukams, kabochonams ir gludintiems akmenims.
Tačiau stambiagrūdėje arba stipriai suskilusioje uolienoje mineralų ribos gali būti silpnos vietos.
Plonas kabochono kraštas gali nuskilti ten, kur susitinka kvarcas, lauko špatas ir epidotas.
Skaidrumas
Visa unakito uoliena beveik visada nepermatoma.
Ploname krašte arba atskirame kvarco grūdelyje gali pasirodyti silpnas šviesos pralaidumas.
Skaidrus, visiškai vienalytis ir briaunuotas žaliai rausvas „unakitas“ būtų neįprastas ir turėtų būti patikrintas, nes tikras unakitas yra grūdėta kelių mineralų uoliena.
Unakito tvirtumas slypi ne viename kristale, o mineralų tarpusavio susijungime. Vis dėlto kiekviena jų riba gali tapti ir gražiu raštu, ir silpnesne lūžio vieta.
Unakito tekstūra
Tekstūra apibūdina, kokio dydžio yra uolienos grūdeliai, kaip jie išsidėstę ir kokį ryšį turi tarpusavyje.
Unakito tekstūra gali išsaugoti pradinio granito stambiagrūdiškumą, tačiau vėlesnė deformacija ir metasomatizmas ją pakeičia.
Aiškūs mineralų grūdai
Kvarcą, rausvą lauko špatą ir epidotą galima lengvai atskirti plika akimi.
Tankus margas raštas
Spalvos susimaišo į mažas dėmeles, taškus ir trumpas gysleles.
Dideli špato kristalai
Stambūs rausvi lauko špato grūdeliai išsiskiria smulkesnėje matricoje.
Ištempti mineralai
Deformacija gali išrikiuoti žalias ir rausvas sritis viena vyraujančia kryptimi.
Kvarco ir epidoto takai
Vėlyvesni skysčiai užpildo plyšius šviesiomis ar žaliomis gyslomis.
Suskaldytos dalys
Senesni uolienos fragmentai gali būti sucementuoti vėlesne mineraline medžiaga.
Granito grūdeliai
Pirminio granito kristalai augo lėtai Žemės plutoje.
Dėl to jie galėjo pasiekti kelių milimetrų ar net didesnį dydį.
Jeigu vėlesnis pakeitimas nebuvo pernelyg intensyvus, unakitas išsaugo aiškiai granitišką vaizdą.
Pseudomorfinis pakeitimas
Kartais naujas epidoto mišinys užima ankstesnio plagioklazo grūdelio vietą, tačiau išorinė grūdelio forma iš dalies išlieka.
Toks mineralinis pakeitimas, kai nauja medžiaga atkartoja senosios vietą ar formą, vadinamas pseudomorfiniu.
Grūdelių ribos
Poliruotame paviršiuje galima stebėti, kaip vienas mineralas pereina į kitą.
Kai kurios ribos ryškios, o kitos sudarytos iš smulkių mišrių reakcijos zonų.
Būtent šios ribos dažnai sukuria gražiausią unakito rašto sudėtingumą.
Kryptingumas ir judėjimas
Jeigu uoliena buvo deformuota, jos raštas gali atrodyti tarsi tekantis.
Žalios epidoto juostos aplenkia stambesnius rausvo špato kristalus, o kvarcas sudaro plonas ištemptas gyslas.
Toks vaizdas pasakoja, kad uoliena ne tik chemiškai keitėsi, bet ir buvo mechaniškai spaudžiama bei judinama.
Unakito istorija
Unakito vardas kilo iš Unakos kalnų, esančių Apalačų kalnyno Mėlynojo kalnagūbrio regione.
Ši kalnų grandinė driekiasi ties dabartinių Tenesio ir Šiaurės Karolinos valstijų riba.
1874 metų aprašymas
1874 metais amerikiečių geologas Frankas Howe Bradley aprašė epidoto turtingą uolieną iš Unakos kalnyno.
Jos pagrindinės sudedamosios dalys buvo rausvas ortoklazas, žalias epidotas ir kvarcas.
Uoliena buvo pavadinta pagal vietovę – unakitu.
Vietovės vardas tapo uolienos vardu
Daug geologinių terminų kilo iš pirmųjų aprašytų radimviečių.
Unakitas nėra išimtis.
Jo vardas neapibūdina spalvos ar cheminės formulės, bet saugo konkrečios kalnų vietovės atminimą.
Apalačų geologija
Apalačų regione labai senos magminės ir metamorfinės uolienos buvo ne kartą deformuotos kalnodaros procesų.
Granitai ir gneisai buvo perskrosti lūžių, paveikti skysčių ir vietomis epidotizuoti.
Tai sukūrė palankias sąlygas unakito tipo uolienoms formuotis.
Virdžinijos unakitas
Unakitas ypač siejamas su Virdžinijos Mėlynojo kalnagūbrio ir Šenandoa regiono geologija.
Ten spalvinga uoliena aptinkama pakitusiuose senuose granitoiduose.
Virdžinijoje unakitas dažnai vadinamas neoficialia valstijos uoliena, nors toks kultūrinis statusas nėra tas pats, kas mineraloginė klasifikacija.
Nuo geologinio termino iki papuošalų medžiagos
Iš pradžių unakitas buvo geologinis vietinės uolienos pavadinimas.
Vėliau jo rausvai žalias raštas patraukė akmens šlifuotojų ir papuošalų kūrėjų dėmesį.
Tankūs gabalėliai buvo pradėti pjaustyti į kabochonus, karoliukus, gludintus akmenis ir dekoratyvinius objektus.
Ilgainiui vardas pradėtas taikyti ir panašios sudėties epidotizuotiems granitams iš kitų pasaulio regionų.
Unakito vardas prasidėjo kalnuose, tačiau jo istorija išaugo toliau: iš vietinės Apalačų uolienos jis tapo visame pasaulyje atpažįstama rausvai žalia medžiaga.
Unakito radimvietės
Unakitas formuojasi ne visur, kur egzistuoja granitas.
Reikia tinkamo skysčių judėjimo, deformacijos, temperatūros ir cheminės aplinkos, kurioje gali augti daug žalio epidoto.
Todėl jo telkiniai paprastai būna vietiniai, susiję su konkrečiomis pakitimo ir lūžių zonomis.
Unakos kalnų regionas
Istorinis uolienos vardą suteikęs regionas Apalačų kalnyne.
Unakos kalnų tęsinys
Pakitę granitoidai randami abiejose kalnų grandinės pusėse.
Mėlynasis kalnagūbris
Spalvingas unakitas siejamas su Šenandoa ir aplinkiniais regionais.
Komercinė akmens žaliava
Iš čia gaunama daug karoliukams, kabochonams ir gludinimui tinkamos medžiagos.
Vakarų Afrikos granitoidai
Pranešama apie rausvai žalias epidotizuotas uolienas, parduodamas unakito vardu.
Spalvingos pakitusios uolienos
Į tarptautinę rinką patenka įvairaus grūdėtumo ir spalvinės pusiausvyros medžiaga.
Lapidarinė produkcija
Rausvai žalios uolienos naudojamos karoliukams, gludintiems akmenims ir raižiniams.
Pavieniai epidotizuoti granitoidai
Panašios uolienos gali susiformuoti ir kitose granito bei lūžių sistemose.
Pernešti gabalėliai
Erozija gali išlaisvinti unakitą ir pernešti jį toliau nuo pradinės atodangos.
Originalusis Apalačų unakitas
Geologine istorine prasme svarbiausia vietovė yra Unakos kalnų regionas.
Ten vardas buvo pritaikytas konkrečiai epidoto, ortoklazo ir kvarco turtingai uolienai.
Šiandien rinkoje parduodamas unakitas nebūtinai yra iš Unakos kalnų.
Vardas tapo bendresniu panašios sudėties pakitusių granitoidinių uolienų terminu.
Pietų Afrikos medžiaga
Daug šiuolaikinėje prekyboje esančių unakito karoliukų ir gludintų akmenų gaminami iš Afrikoje išgaunamos uolienos.
Ji dažnai pasižymi ryškiu žalios ir lašišinės spalvos kontrastu bei gana tankia tekstūra.
Ar kilmę galima nustatyti pagal raštą?
Kartais skirtingų regionų medžiaga turi būdingų spalvinių ar tekstūrinių tendencijų.
Tačiau jos nėra pakankamai patikimos vien iš fotografijos nustatyti konkrečią šalį ar kasyklą.
Patikima kilmė remiasi:
- išsaugota kolekcijos etikete;
- atsekama tiekimo grandine;
- kasyklos ar pardavėjo dokumentais;
- geologiniu radinio kontekstu.
Unakito atpažinimas
Unakitas dažnai atpažįstamas pagal žalią, rausvą ir balkšvą grūdėtą raštą.
Tačiau keli kiti akmenys gali turėti panašias spalvas, todėl vien bendras įspūdis nėra galutinis nustatymas.
Unakitas ir paprastas granitas
Epidotizuotas granitoidas
- Aiškios žalio epidoto sritys
- Rausvas kalio lauko špatas
- Matomas kvarcas
- Metasomatinio pakeitimo požymiai
- Dažnai ryškus žalias ir rausvas kontrastas
Pirminė magminė uoliena
- Rausvi ar balti lauko špatai
- Pilkas ar skaidrus kvarcas
- Juodas biotitas arba amfibolas
- Žalio epidoto gali nebūti arba jo labai mažai
- Nėra ryškios epidotizacijos
Unakitas ir epidozitas
Epidozitas yra uoliena, sudaryta daugiausia iš epidoto ir kvarco.
Jis paprastai:
- daug žalesnis;
- turi mažai rausvo lauko špato arba jo visai neturi;
- gali būti vienodesnės pistacijų žalumos;
- dažnai siejamas su kitokia pradine uoliena ir geologine aplinka.
Prekyboje epidozitas kartais parduodamas kaip unakitas, nes abu akmenys turi daug žalio epidoto.
Unakitas ir rubinas zoisite
Rubinas zoisite dažnai turi žalią pagrindą ir rausvai raudonas sritis.
Tačiau jo raudonos dalys yra tikri rubino kristalai, o žalias pagrindas susijęs su zoisitu ir kitais mineralais.
Unakite rausva dalis yra lauko špatas, todėl ji paprastai atrodo:
- grūdėtesnė;
- švelnesnės lašišos ar plytų spalvos;
- be ryškių rubino kristalų briaunų;
- mažiau sodriai raudona.
Unakitas ir rodonitas
Rodonitas gali būti rausvas su juodomis mangano oksidų gyslomis.
Jame paprastai nėra unakitui būdingų pistacijų žalumo epidoto sričių ir aiškaus granitiško kvarco.
Rodonito rausvumas priklauso vienam mangano silikatui, o unakito – lauko špatui kelių mineralų uolienoje.
Unakitas ir žaliasis jaspis
Prekybiniai jaspio vardai gali būti taikomi labai įvairioms margoms uolienoms.
Jaspis paprastai yra smulkiagrūdė kvarcinė medžiaga, kurioje atskirų granito mineralų grūdelių nematyti.
Unakite dažniausiai galima atpažinti grūdėtą lauko špato, kvarco ir epidoto mozaiką.
„Drakono akmuo“
„Drakono akmens“ vardas prekyboje vartojamas kelioms skirtingoms žaliai raudonoms medžiagoms.
Tai gali būti:
- epidoto ir piemontito uoliena;
- spalvingas jaspis;
- dažyta medžiaga;
- kitas prekybinis akmenų mišinys.
Vien prekybinis vardas nepatvirtina unakito sudėties.
Dažytos imitacijos
Unakitas gana prieinamas, todėl dažyti jį imituojančią uolieną dažniausiai neapsimoka.
Vis dėlto rinkoje pasitaiko įvairių spalvintų karoliukų, kuriems suteikiami populiarūs natūralių akmenų vardai.
Dažymo požymiai gali būti:
- nenatūraliai ryški salotinė arba rožinė spalva;
- pigmentas, susikaupęs plyšiuose;
- spalva tik prie paviršiaus;
- nudažytos gręžimo skylučių sienelės;
- dažų pėdsakai ant baltos šluostės.
Mikroskopinis patvirtinimas
Ploname uolienos pjūvyje petrografas gali atpažinti:
- kvarco optines savybes;
- lauko špato dvynius ir skilimą;
- epidoto didelį reljefą bei spalvas;
- mineralų pakeitimo ribas;
- deformacijos ir persikristalizavimo struktūras.
Rentgeno spindulių difrakcija, Ramanų spektroskopija ar cheminė mikroanalizė gali patvirtinti konkrečius mineralus.
Unakitas ir panašios uolienos
Epidozitas
Epidozitas daugiausia sudarytas iš epidoto ir kvarco.
Jame paprastai mažai rausvo kalio lauko špato arba jo visai nėra.
Todėl epidozitas dažniau atrodo vienodai žalias, žaliai pilkas ar pistacijų spalvos.
Epidotizuotas granitas
Tai platesnis apibūdinimas granitui, kuriame dalis pirminių mineralų pakeista epidotu.
Jeigu toks granitas turi būdingą rausvo lauko špato, žalio epidoto ir kvarco derinį, jis gali būti vadinamas unakitu.
Saussuritizuotas granitas
Saussuritizacija – plagioklazo pakeitimas smulkiu epidoto, zoisito, albito, sericito ir kitų mineralų mišiniu.
Šis procesas gali būti viena unakito susidarymo dalių, tačiau ne kiekvienas saussuritizuotas granitas turi unakitui būdingą raštą.
Rubinas zoisite
Tai žalia zoisito turtinga uoliena su tikrais raudonais rubino kristalais.
Ji nėra unakitas, nors spalvų kontrastas gali atrodyti panašus.
Žaliasis akmuo
„Žaliasis akmuo“ arba greenstone yra platus metamorfiškai pakeistų bazaltinių uolienų terminas.
Žalią spalvą jose dažnai kuria chloritas, epidotas ir aktinolitas.
Tokiose uolienose paprastai nėra būdingo rausvo granitinio kalio lauko špato.
Granitas su epidoto gyslomis
Granitas gali būti perskrostas pavienėmis žalio epidoto gyslomis.
Jeigu bendras uolienos tūris beveik nepakeistas, geologas gali ją tiesiog vadinti granitu su epidotu, o ne unakitu.
Prekybinis „persikų ir žalumos jaspis“
Įvairūs prekybiniai vardai kartais suteikiami unakitui arba panašiai margoms uolienoms.
Tiksliau medžiagą apibūdina jos mineralinė sudėtis, o ne vien kūrybiškas pardavimo vardas.
Unakito magija – skirtingų vidinių dalių bendrystė
Unakitas nėra vienas kristalas, bandantis visur būti vienodas.
Jame žalias epidotas išlieka epidotu, rausvas lauko špatas – lauko špatu, o kvarcas – kvarcu.
Jų skirtumai neišnyksta. Jie tampa raštu.
Todėl unakito magija gali būti siejama ne su savęs ištirpdymu dėl tariamos harmonijos, o su gebėjimu sujungti kelias tikras vidines dalis į vieną gyvą visumą.
Jo geologinė istorija prasideda nuo granito, tačiau nesibaigia tuo, kuo uoliena buvo anksčiau.
Mineraliniai skysčiai pakeičia seną struktūrą. Kai kas išlieka, kai kas persitvarko, o kai kas užauga visiškai naujai.
Toks virsmas gali simbolizuoti gyvenimo laikotarpius, kai nereikia sunaikinti visos ankstesnės istorijos.
Galima išsaugoti tai, kas tebėra tvirta, pakeisti tai, kas tapo nebegyva, ir užauginti naujas dalis senos patirties viduje.
Ką unakitas gali simbolizuoti?
Vidinę bendrystę
Gebėjimą leisti skirtingoms savo dalims egzistuoti viename gyvenime.
Augimą
Žalią epidoto jėgą, kuri pasirodo senoje granito struktūroje.
Švelnią tvirtybę
Rausvą lauko špatą, primenantį, kad švelnumas gali turėti kristalinį pagrindą.
Aiškumą
Kvarco erdvę tarp spalvų, kurioje galima pamatyti, kas su kuo iš tiesų susiję.
Kantrybę
Lėtą virsmą, kuris vyksta ne per vieną akimirką, o per daugybę mažų reakcijų.
Santykio brandą
Artumą, kuriame skirtingi žmonės neprivalo tapti vienodais.
Senos istorijos perrašymą
Ne praeities ištrynimą, o jos medžiagos panaudojimą naujai struktūrai.
Ribų lankstumą
Mineralų ribas, kurios ir skiria, ir leidžia susijungti.
Trijų spalvų praktika
Apžiūrėkite unakito žalią, rausvą ir šviesią dalis.
Kiekvienai suteikite po vieną gyvenimo reikšmę:
- žalia – tai, ką norite auginti;
- rausva – tai, ką norite saugoti švelniai;
- šviesi – tai, ką norite suprasti aiškiau.
Užrašykite po vieną konkretų veiksmą prie kiekvienos spalvos.
Taip simbolis tampa ne vien gražia mintimi, o mažu veiksmų žemėlapiu.
Senos struktūros perkeitimas
Unakitas susidaro ne tuščioje vietoje.
Naujas epidotas auga senoje granito uolienoje, panaudodamas dalį jau egzistuojančių elementų.
Pasirinkite vieną savo gyvenimo sritį, kurios negalite pradėti visiškai nuo nulio.
Padalykite lapą į tris dalis:
- ką verta išsaugoti;
- ką verta pakeisti;
- ką verta užauginti naujai.
Virsmas gali būti ne senos uolienos sunaikinimas, o naujas mineralinis jos skaitymas.
Mineralų taryba
Įsivaizduokite, kad kiekviena unakito spalva turi savo balsą.
Žalias epidotas klausia: „Kur dar yra gyvybės?“
Rausvas lauko špatas klausia: „Kas čia verta švelnumo?“
Kvarcas klausia: „Kas čia iš tiesų aišku?“
Atsakykite į visus tris klausimus apie vieną pasirinktą situaciją.
Sprendimas neturi priklausyti tik vienam vidiniam balsui.
Ribų ir ryšio praktika
Unakito mineralai susijungia, tačiau jų ribos neišnyksta.
Pasirinkite vieną santykį ir užrašykite:
- kas mus jungia;
- kur mes skiriamės;
- kokios ribos padeda ryšiui išlikti sveikam;
- kur skirtumus bandome be reikalo panaikinti.
Artumas neprivalo reikšti, kad vienas žmogus tampa kito žmogaus kopija.
Kartais gražiausias raštas atsiranda būtent todėl, kad spalvos išlieka atskiros.
Ilgo virsmo ritualas
Unakitas nesusiformavo per vieną staigų blyksnį.
Skysčiai ilgai judėjo per uolieną, senos struktūros po truputį irimo, o nauji mineralai augo daugybėje mažų vietų.
Pasirinkite tikslą, kuris reikalauja laiko.
Vietoje vieno didelio pažado užrašykite septynis mažus pasikartojančius veiksmus.
Kiekvienas jų tegul būna vienas naujas epidoto grūdelis jūsų būsimoje struktūroje.
Akmeninio sodo praktika
Unakito raštas gali priminti sodą iš žalumos, rausvų žiedų ir šviesių takų.
Padėkite akmenį šalia augalo, užrašų knygos arba kūrybinio projekto.
Žaliai daliai priskirkite augimą. Rausvai – rūpestį. Kvarcui – vietą kvėpuoti.
Projektui reikia ne vien darbo.
Jam taip pat reikia priežiūros ir erdvės, kurioje naujos mintys galėtų pasirodyti.
Ne vienos nuotaikos akmuo
Žmogus gali vienu metu jausti kelis skirtingus dalykus.
Galima norėti pokyčio ir kartu bijoti jo.
Galima mylėti žmogų ir kartu norėti daugiau erdvės.
Galima būti pavargusiam ir vis tiek saugoti mažą kūrybinę kibirkštį.
Unakitas gali priminti, kad keli jausmai nebūtinai paneigia vienas kitą.
Jie gali būti skirtingi vienos vidinės uolienos mineralai.
Širdies ir žemės ryšys
Šiuolaikinėje kristalų magijoje žalia unakito dalis dažnai siejama su augimu, širdimi ir atsinaujinimu.
Rausva dalis gali simbolizuoti švelnumą, artumą ir gebėjimą rūpintis.
Kvarcas gali būti suvokiamas kaip aiškumo ir sąmoningo pasirinkimo erdvė.
Dėl to unakitas kartais siejamas su širdies čakra, tačiau jo žemiška, granitiška prigimtis taip pat primena įsižeminimą ir praktinius veiksmus.
Unakito talismanas
Pasirinkite sakinį, kuris geriausiai atspindi jūsų norimą virsmą.
Tai gali būti: „Skirtingos mano dalys gali bendradarbiauti.“ „Keičiu tai, kas nebegyva, ir saugau tai, kas tvirta.“ „Mano augimui reikia ir švelnumo, ir aiškumo.“ „Naują struktūrą kuriu iš to, ką jau turiu.“
Laikykite akmenį ten, kur dažniausiai reikia prisiminti ne galutinį rezultatą, o kitą mažą persitvarkymo žingsnį.
Unakito magija gali būti gebėjimas nepasirinkti tik vienos savo spalvos. Augimas, švelnumas ir aiškumas gali išlikti skirtingi ir vis tiek kurti vieną gyvenimą.
Unakitas kasdienybėje
Unakito spalvos ir gana geras bendras patvarumas leidžia jį naudoti įvairiems akmens dirbiniams.
Kadangi uoliena dažniausiai nepermatoma, jai nereikia briaunų, skirtų šviesai atspindėti skaidraus kristalo viduje.
Grožį geriausiai atskleidžia glotnus poliruotas paviršius.
Kabochonai
Ovalūs, apvalūs, lašo arba laisvos formos kabochonai yra vienas dažniausių unakito panaudojimų.
Išgaubtas paviršius atskleidžia spalvų raštą ir sumažina plonų, pažeidžiamų briaunų kiekį.
Šlifuotojas gali pasirinkti pjūvį, kuriame žalia ir rausva sudaro gražiausią kompoziciją.
Karoliukai
Unakitas dažnai pjaustomas apvaliais, cilindriniais, ovaliais ar netaisyklingais karoliukais.
Viename vėrinyje gali būti labai skirtingų spalvinių gabalėlių.
Tai natūrali medžiagos savybė, o ne blogas rūšiavimas, nebent buvo pažadėta visiškai vienoda spalva.
Apyrankės
Glotnūs unakito karoliukai tinkami apyrankėms, tačiau jų nereikėtų stipriai daužyti į stalus, metalą ar akmens paviršius.
Gręžimo skylutės gali tapti silpnesnėmis vietomis, ypač jeigu jos kerta suskilusią lauko špato sritį.
Pakabukai
Pakabukas leidžia parodyti didesnį unakito raštą ir paprastai patiria mažiau smūgių nei žiedas.
Dėl to tai vienas praktiškiausių šios uolienos papuošalų.
Žiedai
Unakitas gali būti naudojamas žieduose, tačiau intensyviai kasdien nešiojamas paviršius ilgainiui gali apsibraižyti ar prarasti dalį poliravimo.
Apsauginis aptaisas, apgaubiantis akmens kraštus, sumažina nuskilimo pavojų.
Raižiniai
Tankesnis unakitas naudojamas mažoms figūroms, gyvūnams, rutuliams, širdims, kiaušiniams ir kitiems dekoratyviniams objektams.
Raižytojas gali pasinaudoti spalvų skirtumais: žalią sritį palikti augalo lapams, rausvą – kūnui ar žiedui, o kvarcą – šviesiam akcentui.
Gludinti akmenys
Unakitas gerai žinomas kaip būgninio gludinimo medžiaga.
Tinkamai parinkti gabalėliai įgauna maloniai apvalią formą ir ryškų spalvinį raštą.
Labai suskilusi medžiaga gludinimo metu gali trupėti arba išsivystyti duobutės.
Architektūrinis ir dekoratyvinis akmuo
Didesni unakito blokai gali būti naudojami plokštėms, apdailai, stalviršių detalėms, laiptams ar sodo akcentams.
Tokiu mastu jo margas raštas atrodo ne kaip mažos dėmės, o kaip platus rausvai žalias geologinis peizažas.
Kolekciniai egzemplioriai
Neapdorotas unakitas gali būti vertinamas dėl geologinės kilmės, tekstūros ir mineralinių pakeitimo struktūrų.
Dokumentuotas gabalėlis iš klasikinės Apalačų radimvietės turi kitokią kolekcinę reikšmę nei nežinomos kilmės prekybinis karoliukų ruošinys.
Unakito priežiūra
Unakitas paprastai yra gana praktiška dekoratyvinė uoliena, tačiau ją sudaro skirtingi mineralai, kurių atsparumas ir skilimas nevienodi.
Saugiausia priežiūra – švelnus rankinis valymas, apsauga nuo stiprių smūgių ir atskiras laikymas.
Rankinis valymas
Papuošalą ar gludintą akmenį galima valyti drungnu vandeniu, nedideliu švelnaus muilo kiekiu ir minkšta šluoste.
Įdubimus bei aptaiso kraštus galima atsargiai nuvalyti labai minkštu šepetėliu.
Po valymo akmenį reikia gerai nuskalauti ir visiškai nusausinti.
Ilgas mirkymas
Tankus, nepažeistas unakitas trumpą valymą vandeniu paprastai toleruoja gerai.
Tačiau ilgai mirkyti nereikėtų, ypač jeigu:
- uoliena turi daug plyšių;
- papuošale naudoti klijai;
- paviršius impregnuotas ar vaškuotas;
- nežinoma, ar akmuo nebuvo dažytas;
- dirbinys turi metalinių, medinių ar tekstilinių dalių.
Ultragarsinis valymas
Ultragarsinio valymo geriau vengti.
Vibracijos gali paveikti mineralų grūdelių ribas, vidinius plyšius, gręžimo skylutes ir suklijuotas dalis.
Net jeigu vienas kvarco grūdelis yra pakankamai tvirtas, visa mišri uoliena gali turėti silpnesnių vietų.
Garinis valymas
Garinis valymas taip pat nerekomenduojamas.
Staigus temperatūros pokytis gali nevienodai plėsti skirtingus mineralus ir padidinti įtrūkimus jų tarpusavio ribose.
Cheminės priemonės
Reikėtų vengti stiprių rūgščių, šarmų, baliklių ir abrazyvinių buitinių valiklių.
Nors kvarcas gana atsparus, lauko špatas ir epidotas gali reaguoti kitaip.
Agresyvi priemonė taip pat gali pažeisti poliravimą, klijus ar metalinį aptaisą.
Actas ir citrinų rūgštis
Actas ar citrinų rūgštis nėra reikalingi įprastam unakito valymui.
Ilgesnis rūgšties poveikis gali veikti mineralų ribas, nešvarumų užpildytus plyšius ir metalines papuošalo dalis.
Švelnus muiluotas vanduo yra saugesnis pasirinkimas.
Įbrėžimai
Kvarcas, topazas, safyras ir deimantas gali subraižyti dalį unakito paviršiaus.
Pats unakitas gali subraižyti minkštesnius mineralus, tokius kaip kalcitas, fluoritas, selenitas ar dalis karbonatinių akmenų.
Todėl geriausia papuošalus laikyti atskirai.
Smūgiai
Unakito apyrankę ar žiedą verta nusiimti:
- sportuojant;
- dirbant su įrankiais;
- tvarkant sodą;
- atliekant statybos darbus;
- valant namus;
- keliant sunkius daiktus.
Smūgis gali nuskaldyti poliruotą kraštą arba atverti plyšį tarp skirtingų mineralų.
Poliruoto paviršiaus atnaujinimas
Ilgai nešiojamas akmuo gali prarasti dalį blizgesio.
Smulkūs paviršiaus įbrėžimai paprastai nepašalinami buitine šluoste.
Dirbinį geriau perduoti akmens šlifuotojui, kuris įvertins, ar saugu paviršių perpoliruoti.
Laikymas
Unakitą geriausia laikyti:
- minkštame maišelyje;
- atskirame papuošalų dėžutės skyrelyje;
- atokiau nuo kietesnių akmenų;
- sausoje, pastovios temperatūros vietoje;
- neprispaustą sunkiais daiktais.
Paprastai tinka
- Drungnas vanduo
- Švelnus muilas
- Minkšta šluostė
- Labai minkštas šepetėlis
- Trumpas rankinis valymas
- Atskiras minkštas laikymas
Geriau vengti
- Ultragarsinio valymo
- Garinio valymo
- Didelio karščio
- Staigių temperatūros pokyčių
- Stiprių rūgščių ir šarmų
- Abrazyvinių valiklių
- Smūgių į kietus paviršius
- Trinties į kvarcą, safyrą ar deimantą
Ką dar verta žinoti apie unakitą?
Ar unakitas yra mineralas?
Ne. Unakitas yra uoliena, sudaryta iš kelių mineralų.
Pagrindiniai jos komponentai – epidotas, kalio lauko špatas ir kvarcas.
Ar unakitas yra granitas?
Jis susidaro iš granito arba jam artimo granitoido, tačiau būna chemiškai ir minerališkai pakeistas.
Todėl tiksliau jį vadinti pakitusiu arba epidotizuotu granitu.
Kokia unakito formulė?
Vienos formulės nėra, nes unakitą sudaro keli skirtingi mineralai.
Galima nurodyti tik atskirų epidoto, lauko špato ir kvarco formules.
Kokia unakito kristalų sistema?
Vienos kristalų sistemos nėra.
Kiekvienas unakito mineralas kristalizuojasi pagal savo struktūrinę sistemą.
Kodėl unakitas žalias?
Žalią spalvą daugiausia suteikia epidotas – kalcio, aliuminio ir geležies silikatas.
Kodėl unakitas rausvas?
Rausvos sritys daugiausia sudarytos iš kalio lauko špato, dažniausiai ortoklazo arba mikroklino.
Kas yra baltos unakito sritys?
Jos gali būti kvarcas, baltas lauko špatas arba kelių šviesių mineralų mišinys.
Koks unakito kietumas?
Vienos visiškai tikslios vertės nėra.
Pagrindinių mineralų kietumas dažniausiai siekia apie 6–7, todėl ir uolienos paviršius dažniausiai patenka į šį intervalą.
Ar unakitas skaidrus?
Visa uoliena paprastai nepermatoma.
Pavieniai kvarco grūdeliai arba labai ploni kraštai gali praleisti šiek tiek šviesos.
Ar unakitas gali būti briaunuojamas?
Paprastai ne taip, kaip skaidrūs brangakmeniai.
Jis dažniausiai šlifuojamas kabochonais, karoliukais ir glotniais dekoratyviniais paviršiais.
Kas yra epidozitas?
Epidozitas – uoliena, sudaryta daugiausia iš epidoto ir kvarco.
Joje paprastai mažai rausvo kalio lauko špato arba jo visai nėra.
Ar unakitas yra tas pats, kas rubinas zoisite?
Ne.
Rubine zoisite raudonos sritys yra rubino kristalai, o unakite rausvos sritys daugiausia yra lauko špatas.
Ar unakitas yra jaspis?
Ne. Unakitas yra pakitusi granitoidinė uoliena, o jaspis daugiausia sudarytas iš labai smulkaus kvarco.
Kur pirmą kartą aprašytas unakitas?
Jis aprašytas Unakos kalnų regione ties Tenesio ir Šiaurės Karolinos riba.
Uolienos vardas kilo iš šio kalnyno pavadinimo.
Ar visas unakitas iš Jungtinių Valstijų?
Ne.
Panaši uoliena randama Pietų Afrikoje, Brazilijoje, Kinijoje, Siera Leonėje ir kituose regionuose.
Ar unakitas gali būti dažytas?
Gali, nors natūralus unakitas gana prieinamas ir jo dažyti dažniausiai nereikia.
Nenatūraliai ryški spalva, pigmentas plyšiuose ar nudažytos gręžimo skylutės gali rodyti apdorojimą.
Ar unakitą galima plauti vandeniu?
Trumpas valymas drungnu vandeniu ir švelniu muilu paprastai yra saugus.
Po valymo akmenį reikėtų gerai nusausinti.
Ar galima naudoti ultragarsinį valymą?
Geriau ne.
Vibracija gali paveikti mineralų ribas, vidinius plyšius ir suklijuotas dalis.
Ar galima naudoti garinį valymą?
Nerekomenduojama.
Staigus karštis gali nevienodai paveikti skirtingus uolienos mineralus.
Ar unakitas tinka kasdieniam žiedui?
Gali tikti, tačiau laikui bėgant paviršius gali apsibraižyti.
Apsauginis aptaisas ir atsargus nešiojimas sumažina nuskilimo pavojų.
Kaip unakitas naudojamas magijoje?
Jis dažnai pasirenkamas augimo, švelnumo, santykio, kantrybės ir senos struktūros perkeitimo praktikoms.
Skirtingi jo mineralai gali simbolizuoti skirtingų vidinių jėgų bendradarbiavimą.
Ką unakitas palieka mūsų vaizduotėje?
Unakitas nėra vienas kristalas ir neturi vienos spalvos, vienos formulės ar vienos kristalinės krypties.
Jis yra uoliena, kurioje susitinka žalias epidotas, rausvas kalio lauko špatas ir šviesus kvarcas.
Kiekvienas mineralas turi savo sudėtį, struktūrą, kietumą ir geologinę istoriją.
Vis dėlto unakite jų atskiros istorijos tampa vienu bendru kūnu.
Pradinė uoliena buvo granitas.
Vėliau per ją judėjo mineraliniai skysčiai, tektoninės jėgos atvėrė plyšius, o senos kristalinės struktūros pradėjo keistis.
Dalis granito išliko. Dalis buvo perstatyta. Dalis užaugo naujai.
Žalias epidotas atsirado ten, kur ankstesnė uoliena leido vykti naujai reakcijai.
Rausvas lauko špatas išsaugojo seno granito šiltesnę spalvą.
Kvarcas liko tarp jų kaip šviesi erdvė, jungianti ir atskirianti mineralinius grūdelius.
Magijoje unakitas gali priminti, kad žmogui taip pat nereikia tapti vienos spalvos.
Švelnumas gali egzistuoti kartu su tvirtumu.
Augimas gali vykti senoje struktūroje.
Skirtingos vidinės dalys gali neprarasti savo tapatybės ir vis tiek išmokti kurti vieną gyvenimą.
Unakitas yra akmeninė bendrystė – uoliena, kurioje žalia, rausva ir šviesi mineralų istorija neištirpsta viena kitoje, bet susijungia į naują raštą.