Antropocenas: žmonijos poveikis Žemei
Linas JuozėnasDalytis
Žinių arka · Žemė ir gyvybė
Antropocenas:
Žmonijos poveikis
Žemei
Kaip viena rūšis keičia atmosferą, pertvarko ekosistemas ir palieka pėdsakus geologiniame metraštyje.
Žmonijos istorija,
matuojama Žemės sistemų rodikliais
Kas atskleistų mūsų buvimą žmogui, tyrinėjančiam šią planetą? Miestai – akivaizdus atsakymas. Tačiau atmosferos matavimas, gyvųjų rūšių tyrimas ar nuosėdų kernas taip pat gali papasakoti žmonijos istoriją.
Antropoceno sąvoka sujungia šiuos stebėjimus į bendrą diskusiją. Ji kelia klausimą, kaip kasdienių poreikių, technologijų, ekonomikų ir institucijų bendras poveikis virto pokyčiais, apimančiais visą planetą.
Ar antropocenas yra oficiali epocha?
Antropocenas – plačiai vartojamas terminas, apibūdinantis didėjančią žmogaus veiklos įtaką Žemės aplinkai. Tačiau geologijoje epochos įvardijimas yra konkretus klasifikavimo veiksmas. 2024m. Tarptautinė geologijos mokslų sąjunga ir Tarptautinė stratigrafijos komisija patvirtino sprendimą atmesti siūlymą oficialiai įteisinti antropoceno epochą. Šis terminas tebėra naudingas moksle ir viešosiose diskusijose.[1]
Sprendimas dėl geologinės laiko skalės nepanaikina išmatuotų atšilimo, ekologinių pokyčių ar pramoninių medžiagų nuosėdose duomenų. Pavadinimas ir įrodymai atsako į skirtingus klausimus.[1]
Kaip vietiniai veiksmai tapo planetos masto pokyčiais
Per tūkstantmečius formuoti kraštovaizdžiai
Žmonės keitė aplinką gerokai anksčiau, nei atsirado gamyklos. Medžiotojų ir rinkėjų, žemdirbių bei gyvulių augintojų visuomenės skirtingais būdais ir skirtingu laiku keitė augaliją ir žemėnaudą. Archeologiniai duomenys verčia abejoti mintimi, kad plataus masto žmogaus sukelti pokyčiai prasidėjo tik atsiradus šiuolaikinei pramonei.[2]
Daugiau energijos, daugiau medžiagų
Industrializacija padidino visuomenėms prieinamos energijos ir medžiagų kiekį. Gamyba, transportas, išteklių naudojimas ir aplinkai daromas spaudimas tapo vis glaudžiau tarpusavyje susiję. Jų raida įvairiose šalyse skyrėsi; vieno bendro pradžios momento visame pasaulyje nebuvo.[3]
Didysis pagreitėjimas
Daugelis rodiklių, įskaitant energijos vartojimą, medžiagų gamybą ir ekonominį aktyvumą, ypač sparčiai augo po Antrojo pasaulinio karo. Tyrėjai šią tendenciją vadina Didžiuoju pagreitėjimu. Vėliau kai kurių rodiklių augimas sulėtėjo arba jie stabilizavosi, nors absoliutus jų atspindimas poveikis aplinkai išliko didelis.[3]
Todėl diskusijose apie antropoceną minimos kelios datos. Archeologinė kraštovaizdžio kaitos istorija, pramonės raidos apžvalga ir nuosėdų įraše pasirinkta riba nebūtinai nurodo tą pačią pradžią. Nuo keliamo klausimo priklauso, kurie įrodymai yra svarbūs.[2], [4]
Klimato kaita ir vandenynų chemija
IPCC padarė išvadą, kad žmogaus veikla sukėlė visuotinį atšilimą: vidutinė paviršiaus temperatūra 2011–2020 m. buvo maždaug 1,1 °C aukštesnė nei 1850–1900 m.. Čia nurodomas konkretus dešimtmetis ir atskaitos laikotarpis, o ne naujausių metų matavimas.[5]
Šis metinis vidurkis pateikiamas NOAA pasauliniu mastu suvidurkintoje atmosferos virš jūrų paviršiaus matavimų duomenų eilutėje. „Milijoninės dalys“ nusako CO₂ dalį sausame ore. Pasaulinis metinis vidurkis skiriasi nuo vienoje observatorijoje užfiksuotos mėnesio vertės; tęsiant kokybės patikras, duomenys gali būti patikslinti.[6]
Ledo nykimas turi skirtingų padarinių
Tirpstant ledynams ir ant grunto slūgsantiems ledyniniams skydams, į vandenyną patenka daugiau vandens. Plūduriuojantis jūrų ledas jau yra išstūmęs vandenį, todėl jo tirpimas jūros lygį tiesiogiai veikia menkai. Vis dėlto jo ploto mažėjimas svarbus: atsidengęs tamsesnis vanduo sugeria daugiau saulės spinduliuotės ir taip stiprina atšilimą. Tai pavyzdys, kaip veikia teigiamasis grįžtamasis ryšys– pokytis, sustiprinantis pradinį trikdį.[7]
Rūgštėjimas yra cheminis pokytis
Vandenynui sugeriant CO₂, dėl cheminių reakcijų daugėja vandenilio jonų ir mažėja pH. Šios reakcijos taip pat mažina karbonato jonų prieinamumą ir taip veikia organizmus, kurie formuoja kalcio karbonato kriaukles ar skeletus. Šis procesas skiriasi nuo vandenyno šilimo. „Rūgštėjimas“ reiškia pH mažėjimą; tai nereiškia, kad visas vandenynas tapo rūgštus.[8]
Ką iš tiesų reiškia biologinės įvairovės nykimas
Biologinė įvairovė gali mažėti išnykus vietinei populiacijai, išnykus visai rūšiai arba pasikeitus ekologinės bendrijos funkcionavimui. Šių rodiklių atskyrimas padeda suprasti ir žalos mastą, ir atkūrimo galimybes.
Maždaug milijonui rūšių gresia išnykimas
Šis įvertis pateiktas 2019 m. IPBES pasauliniame vertinime ir apima gyvūnų bei augalų rūšis, kurioms gresia išnykimas, daugeliui jų – per artimiausius dešimtmečius. Tai nėra nei jau išnykusių rūšių skaičius, nei milijono atskirų IUCN raudonojo sąrašo vertinimų suma. Tame pačiame vertinime žemės ir jūrų naudojimo pokyčiai, tiesioginis organizmų naudojimas, klimato kaita, tarša ir invazinės rūšys įvardijami kaip pagrindiniai tiesioginiai biologinės įvairovės nykimo veiksniai.[9]
| Rodiklis | Ką jis parodo | Svarbus skirtumas |
|---|---|---|
| Populiacijos mažėjimas | Mažėja individų skaičius vienoje populiacijoje arba stebimų populiacijų grupėje. | Populiacijos kitimo tendencija savaime neparodo, kokia visų gyvūnų dalis prarasta. |
| Išnykimo rizika | Didėja tikimybė, kad rūšis išnyks. | Grėsmė išnykti nereiškia, kad rūšis jau išnykusi. |
| Visuotinis rūšies išnykimas | Nebėra nė vieno gyvo rūšies individo. | Tai skiriasi nuo išnykimo viename regione. |
Posakis „šeštasis masinis išnykimas“ išreiškia susirūpinimą dabartinių praradimų mastu ir jų kryptimi. Jis neturėtų skatinti skaitytojų rūšių, kurioms gresia išnykimas, mažėjančių populiacijų ir jau įvykusių išnykimų skaičių laikyti vienas kitą pakeičiančiais rodikliais.[9]
Kai skirtingos vietovės tampa panašesnės
Naudodamiesi transportu, žmonės taip pat perkelia rūšis už jų natūralių arealų ribų. Kai kurios įsitvirtina, plinta ir kenkia vietos biologinei įvairovei; tai invazinės svetimžemės rūšys. Ne visos introdukuotos rūšys yra invazinės. Plačiai paplitusioms atvykėlėms keičiant savitas vietines bendrijas, ekosistemos gali tapti panašesnės – šis procesas vadinamas biotine homogenizacija. Taigi vietovė gali prarasti ekologinį savitumą dar prieš kuriai nors rūšiai išnykstant visame pasaulyje.[10]
Kintantys Žemės medžiagų ciklai
Azotas ir fosforas palaiko gyvybę, tačiau per didelis jų patekimas į aplinką gali sutrikdyti vandens ekosistemas. Išplaunamos trąšos ir kita tarša maistinėmis medžiagomis gali skatinti dumblių žydėjimą ir bloginti vandens kokybę. Vienų žydėjimų metu susidaro toksinų, kiti kenkia vandens organizmams sukeldami tokius pokyčius kaip deguonies stygius.[11]
Nuo maistinių medžiagų pertekliaus iki deguonies stygiaus
- 01Kaupiasi maistinės medžiagosĮ vandenį patenka daugiau azoto ir fosforo.
- 02Auga dumbliaiPapildomos maistinės medžiagos gali padidinti biologinę produkciją.
- 03Organinė medžiaga grimztaNegyvą organinę medžiagą skaido mikroorganizmai.
- 04Sunaudojamas deguonisDėl skaidymo vandens gyvūnams gali likti mažiau deguonies.
Upė gali nuardyti daugiau grunto, bet atnešti mažiau nuosėdų
Augalijos šalinimas ir žemės ūkio veikla gali sustiprinti dirvožemio eroziją. Toliau pasroviui užtvanka gali sulaikyti didelę šių nuosėdų dalį, kol jos dar nepasiekė deltos ar pakrantės. Taigi žmogaus poveikis keičia ir išjudinamos medžiagos kiekį, ir vietą, kurioje ji galiausiai atsiduria. „Didesnė erozija“ ir „daugiau jūrą pasiekiančių nuosėdų“ nėra lygiaverčiai teiginiai.[13]
Kokie pėdsakai galėtų išlikti?
Žmogaus pagamintos medžiagos
Betonas, plastikai, metalai ir degimo dalelės gali patekti į nuosėdas ir tapti jų dalimi. Žmogaus pagaminti daiktai ir jų fragmentai kartais vadinami technofosilijomis. Jų išlikimas priklauso nuo palaidojimo nuosėdose, cheminių pokyčių, erozijos ir kitų sąlygų. Kad išliktų atpažįstamas pramoninės veiklos pėdsakas, nebūtina, kad kiekvienas daiktas ar kiekvienas miestas liktų nepažeistas.[13]
Branduolinių ginklų bandymų iškritos
Branduolinių ginklų bandymai atmosferoje paskleidė radionuklidų, kuriuos galima išmatuoti tinkamuose gamtiniuose archyvuose. Ilgaamžiai plutonio izotopai ypač naudingi nustatant XX a. vidurio nuogulas. Šie signalai buvo vienas iš motyvų siūlyti epochos ribą, tačiau pernaša, nuosėdų maišymasis ir izotopų gyvavimo trukmė apsunkina šio įrašo interpretavimą. Iškritos ne visur sudarė vienodą, vienu metu susiformavusį sluoksnį.[4]
Geologinis archyvas išsaugo ne viską. Tyrėjai aiškinasi, ar signalas buvo užfiksuotas nuogulose, ar išliko savo vietoje ir kaip patikimai jį galima palyginti su kitos vietovės signalu. Vien radioaktyviojo izotopo išlikimas negali užtikrinti, kad nuosėdų įrašas nebuvo suardytas.[4]
Rizika, atsparumas ir nevienoda atsakomybė
Ką apibūdina planetos ribos
Taikant planetos ribų koncepciją, nagrinėjamas poveikis tarpusavyje sąveikaujančioms sistemoms, įskaitant klimatą, biologinę įvairovę, gėlą vandenį, sausumą ir maistinių medžiagų ciklus. Joje siūlomos ribos, kuriomis siekiama sumažinti didelių ar negrįžtamų pokyčių riziką. Ribos peržengimas rodo padidėjusią riziką; jis nenurodo datos, kada visa planeta staiga žlugs.[14]
Kadangi šios sistemos sąveikauja, pasirinktą priemonę būtina vertinti ne vien pagal vieną rezultatą. Svarbus ne tik jos poveikis klimatui, bet ir poveikis sausumai, vandeniui bei gyvųjų organizmų bendrijoms. Ši koncepcija skatina tokį platesnį požiūrį, o jos matavimo metodai toliau tobulinami.[14]
Žalos mažinimas ir atsparumo stiprinimas
Klimato kaitos švelninimas skirtas klimato kaitos priežastims mažinti: mažinamas išmetamųjų dujų kiekis ir šalinamas anglies dioksidas. Prisitaikymas mažina klimato kaitos padarinių žalą. Švaresnė energija, didesnis efektyvumas ir infrastruktūros pokyčiai gali padėti švelninti klimato kaitą; prisitaikymo priemonės turi atitikti vietos rizikas, o jų galimybės yra ribotos. Būtina ir viena, ir kita.[5]
Priemones parinkite pagal poveikio veiksnį
Maistinių medžiagų nuostolių mažinimas veikia kitą mechanizmą nei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas. Užkertant kelią žalingų rūšių introdukcijai, veikiamas dar kitas mechanizmas. Šių poveikio grandinių supratimas padeda bendrą susirūpinimą „žmogaus poveikiu“ paversti konkrečiais veiksmais, kuriuos galima įvertinti.[11], [10]
Atskirkite dvi klimato intervencijų rūšis
Anglies dioksido šalinimas – tai CO₂ pašalinimas iš atmosferos, kuriam būtinas tinkamas saugojimas. Jis gali padėti kompensuoti likutinį išmetamųjų dujų kiekį ir papildo esminį išmetamo kiekio mažinimą.[5]
Saulės spinduliuotės modifikavimu, priešingai, siekiama atspindėti daugiau Saulės šviesos. Taip CO₂ nepašalinamas ir neišsprendžiama CO₂ sukeliamo vandenynų rūgštėjimo problema, be to, kyla kitokio pobūdžio aplinkosaugos ir valdymo klausimų. Šių dviejų būdų nereikėtų sutapatinti ar laikyti vienas kitą pakeičiančiais sprendimais.[16]
Vertindami bet kurį siūlomą sprendimą, klauskite: Kurį poveikio veiksnį jis mažina, kaip bus matuojamas rezultatas ir kam teks nauda bei sąnaudos?
Supratus mūsų įtaką, keičiasi ir klausimas
Antropocenas skatina mus nagrinėti, ką keičia žmogaus veikla, kokie pėdsakai gali išlikti ir kokie pasirinkimai tebėra galimi. Atidžiai vertinant įrodymus, ši užduotis tampa konkretesnė. Tai susieja atmosferą virš mūsų, mus supančią gyvybę ir žemę po mūsų kojomis su sprendimais, priimamais per vieno žmogaus gyvenimą.
Šaltiniai ir papildoma literatūra
Moksliniai vertinimai, tyrimų straipsniai ir institucijų paaiškinimai. Nuorodos patikrintos 2026 m. rugsėjį. Skaitiniai įverčiai pateikiami išlaikant nurodytus matavimo laikotarpius; skirtinguose šaltiniuose šie laikotarpiai skiriasi.
- IUGS–ICS (2024) — Bendras pareiškimas dėl siūlymo išskirti antropoceno epochą2024 m. sprendimu buvo atmestas siūlymas oficialiai įteisinti antropoceno epochą, tačiau išlaikyta šio termino, kaip žmogaus įtakos apibūdinimo, vertė.
- Makso Planko institutas (2019) — Archeologinis ankstyvųjų žemėnaudos pokyčių vertinimasArchaeoGLOBE tyrėjai aprašo didelio masto kraštovaizdžio pokyčius, kuriuos gerokai iki industrializacijos sukėlė medžiotojų ir rinkėjų, žemdirbių bei gyvulių augintojų visuomenės.
- Head ir kt. (2022) — Didysis pagreitėjimas yra realus ir suteikia kiekybinį pagrindą siūlomam antropoceno skyriui / epochaiDaugelio žmogaus veiklos rūšių mastas ir aplinkai tenkančios apkrovos sparčiai augo maždaug XX a. viduryje, tačiau skirtingų rodiklių ir regionų raidos trajektorijos skyrėsi.
- Waters ir kt. (2015) — Ar branduolinių ginklų sukeltos radioaktyviosios iškritos gali žymėti antropoceno epochos pradžią?Branduolinių bandymų iškritos palieka atpažįstamus XX a. vidurio signalus, tačiau jų geologiniam įrašui įtakos turi izotopų gyvavimo trukmė, pernaša, nuosėdų maišymasis ir vietos sąlygos.
- IPCC (2023) — Klimato kaita 2023: apibendrinamoji ataskaitaVertinamas stebėtas atšilimas, klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas ir anglies dioksido šalinimo vaidmuo bei ribos.
- NOAA — Pasaulinė vidutinė metinė anglies dioksido koncentracija virš vandenynų paviršiausNOAA apskaičiuota pasaulinė vidutinė metinė CO₂ koncentracija virš vandenynų paviršiaus 2025 m. pasiekė 425,62 ppm. Tai naujausi ištisi metai, kurių duomenys prieinami.
- JK meteorologijos tarnyba „Met Office“ — Jūros ledas klimato sistemojePlūduriuojantis jūros ledas jūros lygį tiesiogiai veikia menkai; jam nykstant mažėja atspindimumas, keičiasi šilumos apykaita, daromas poveikis ekosistemoms ir poliarinių sričių bendruomenėms.
- NOAA nacionalinė vandenynų tarnyba — Kas yra vandenynų rūgštėjimas?Vandenynams sugeriant atmosferos CO₂, mažėja jūros vandens pH ir karbonatų prieinamumas; rūgštėjimas yra cheminis padarinys, atskiras nuo atšilimo.
- IPBES (2019) — Pasaulinio vertinimo išvados, kurias paskelbė UNEP2019 m. IPBES vertinimu, maždaug milijonui gyvūnų ir augalų rūšių grėsė išnykimas, daugeliui iš jų – per artimiausius dešimtmečius.
- IPBES (2023) — Invazinių svetimžemių rūšių vertinimas: santrauka politikos formuotojamsIntrodukuotos rūšys atskiriamos nuo žalingų invazinių rūšių ir paaiškinama, kaip bendrijos gali supanašėti.
- JAV EPA (2026) — Pagrindinė informacija apie taršą maistinėmis medžiagomisAzoto ir fosforo perteklius gali skatinti dumblių žydėjimą ir deguonies kiekio mažėjimą, kenkdamas vandens ekosistemoms ir vandens kokybei.
- HELCOM (2023) — Baltijos jūros būklė: eutrofikacijaAzoto ir fosforo perteklius susiejamas su padidėjusia dumblių produkcija, nusėdančia organine medžiaga ir deguonies kiekio mažėjimu.
- Waters ir kt. (2016) — Antropocenas funkciškai ir stratigrafiškai skiriasi nuo holocenoŽmogaus pagamintos medžiagos ir pakitusi nuosėdų pernaša palieka įvairių geologinių pėdsakų; sustiprėjusi erozija ir nuosėdų sulaikymas gali vykti tame pačiame upės baseine.
- Stokholmo atsparumo centras — Planetos ribų sistemaPristatomos tarpusavyje sąveikaujančios Žemės sistemos apkrovos ir paaiškinama, kodėl ribos peržengimas didina riziką, bet nereiškia, kad sistema iš karto žlugs.
- Schöngart ir kt. (2025) — Dideles pajamas gaunančių žmonių grupės neproporcingai prisideda prie ekstremalių klimato reiškinių visame pasaulyjeSkirtingoms pajamų grupėms ir regionams tenka nevienoda išmetamųjų dujų kiekio dalis, taip pat jie patiria nevienodą klimato poveikį; bendruomenės, kurių išmetamųjų dujų kiekis mažesnis, dažnai turi mažiau išteklių prisitaikyti.
- UNEP (2023) — Naujoje ataskaitoje nagrinėjami su Saulės spinduliuotės modifikavimu susiję klausimaiSaulės spinduliuotės modifikavimu siekiama atspindėti Saulės šviesą; jis nepašalina šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kelia kitokio pobūdžio aplinkosaugos bei valdymo klausimų.