Intelekto tipai:
Nuo daugybinių intelektų iki emocinio ir socialinio kompetentingumo
Šimtmečius intelektas dažnai buvo tapatinamas su gebėjimu spręsti loginius uždavinius ar puikiai pasirodyti akademiniuose testuose. Tačiau žmogaus protas yra kur kas įvairesnis nei gali parodyti šie įprasti matavimai. Nesvarbu, ar tai šokėjas, pasakojantis istorijas per judesį, sodininkas, jaučiantis ryšį su gamta, ar konsultantas, puikiai suprantantis neišsakytas emocijas, „intelekto“ sąvoka peržengia vien loginius ar kalbinius gebėjimus. Pastaraisiais dešimtmečiais daugybinių intelektų teorijos bei emocinių ir socialinių gebėjimų pripažinimas išplėtė mūsų supratimą, ką reiškia būti „protingam“. Šiame straipsnyje išsamiai nagrinėjamos platesnės koncepcijos, parodant žmogaus intelekto turtingumą ir tai, kaip įvairių formų puoselėjimas keičia asmeninį augimą, švietimą ir visuomenę.
Turinys
- Įvadas: Kintančios intelekto sampratos
- Istorinis ir konceptualus pagrindas
- Daugybiniai intelektai (MI)
- Emocinis intelektas (EQ)
- Socialinis intelektas (SQ)
- Visuma: integruoti modeliai
- Praktinis pritaikymas
- Išvados
1. Įvadas: Kintančios intelekto sampratos
Istoriškai intelektas dažnai buvo apibrėžiamas siaurai – kaip gebėjimas abstrakčiai mąstyti, spręsti žodinius ar erdvinius galvosūkius ar pasiekti aukštus standartizuotų testų rezultatus. Šis „IQ-centriškas“ požiūris dominavo didžiąją XX a. dalį, paveikdamas, kaip mokyklos skirsto mokinius, kaip įmonės samdo darbuotojus ir kaip visuomenė suvokia „genijų“.1 Tačiau ryškios išimtys parodė tokio vienmatio požiūrio ribotumą. Kaip IQ testų sistema paaiškintų Picasso kūrybiškumą, Motinos Teresės empatiją ar Simone Biles strateginį meistriškumą gimnastikoje? Realūs pavyzdžiai skatino psichologus, pedagogus ir neuromokslininkus klausti: ar gali būti daug intelekto formų, palaikančių skirtingus talentus? Ar emocinis jautrumas ar socialinis sumanumas taip pat yra „protingumo“ rūšis?
Atsakant į šiuos klausimus, atsirado daugybinių intelektų (MI) teorijos, kulminacija tapo Howardo Gardnerio įtakingas modelis, išskiriantis aštuonias (vėliau devynias) nepriklausomas kognityvines sritis – nuo kalbinių ir loginių iki muzikalumo ir tarpasmeninių gebėjimų. Paralelūs tyrimai paskatino emocinio intelekto (EQ) ir socialinio intelekto (SQ) formalizavimą kaip atskiras gebėjimų sritis. Šiandien aišku, kad intelektas – ne tik „knyginis protas“. Skirtingi kognityviniai talentai gali pasireikšti labai įvairiai ir būti vertingi skirtinguose gyvenimo kontekstuose.
2. Istorinis ir konceptualus pagrindas
2.1 Ankstyvosios teorijos: Spearmanas, Thurstone, Cattell–Horn–Carroll
Prieš daugybinių intelektų ir emocinio intelekto teorijų atsiradimą vyraujantis požiūris rėmėsi ankstyvaisiais psichometriniais tyrimais. Britų psichologas Charlesas Spearmanas XX a. pradžioje pasiūlė „g-faktoriaus“ koncepciją – vieną bendrą mentalinę gebą, lemiančią pasiekimus daugelyje kognityvinių užduočių.2 Spearmanas pastebėjo, kad žmonės, kurie gerai atlieka, pavyzdžiui, žodyno testus, dažnai puikiai sprendžia ir erdvinius galvosūkius ar skaičiuoja. Jis manė, kad šios tarpusavio koreliacijos kyla iš vieno bendro mentalinio „energijos šaltinio“.
Spearmano teorija paskatino tolesnius tobulinimus ir diskusijas. Louis Thurstone išskyrė kelias „pirmines mentalines galias“ (tarp jų – žodinį supratimą, žodžių sklandumą, skaičiavimą, erdvinę vaizduotę, atmintį, loginį mąstymą ir suvokimo greitį), siūlydamas labiau pliuralistinę struktūrą, nors vis tiek matuojamą standartizuotais testais.3 Vėliau Cattell–Horn–Carroll (CHC) modelis padalino intelektą į skystąjį (problemų sprendimas naujose situacijose) ir kristalizuotąjį (sukauptos žinios ir patirtis) bei daugybę siauresnių gebėjimų, išplaukiančių iš šių pagrindinių veiksnių.4
Visi šie modeliai laikėsi prielaidos, kad intelektas, kad ir kaip skirstytas, yra pažintinių gebėjimų visuma – analitinis mąstymas, atmintis, dėsningumų atpažinimas, vertinamas kontroliuojamomis sąlygomis. Mažai kas kėlė klausimą, ar emocinė empatija ar kūno koordinacija gali būti šių gebėjimų dalis. Tai atsirado vėliau.
2.2 Už IQ ribų: posūkis į pliuralistinius modelius
Nauji požiūriai kilo iš atvejų analizės, kultūrinių tyrimų ir švietimo eksperimentų. Tyrėjai pastebėjo vaikų vunderkindų, kurie buvo išskirtiniai vienoje srityje, tačiau vidutiniai ar silpni kitose; taip pat pacientų su neurologiniais sutrikimais, kurie netekdavo vieno kognityvinio gebėjimo (pvz., kalbos), bet puikiai veikdavo kitose srityse (pvz., erdvinėje vaizduotėje).5 Antropologai pastebėjo, kad skirtingos kultūros vertina skirtingus problemų sprendimo įgūdžius – pavyzdžiui, miškų gentys labiau vertina navigacijos ar ekologines žinias, kurių IQ testai visiškai neapima.
XX a. pabaigoje buvo pasirengta alternatyviems modeliams: atsirado Howardo Gardnerio Daugybiniai intelektai bei Peterio Salovey ir Johno Mayerio Emocinio intelekto koncepcija (vėliau išpopuliarinta Danielio Golemano).6 Šie nauji modeliai žvelgė toliau nei analitiniai ar atminties testai, išryškindami asmeninius, socialinius, kūrybinius ir fizinius intelektinius gebėjimus.
3. Daugybiniai intelektai (MI)
1983 m. Harvardo psichologas Howardas Gardneris išleido knygą Frames of Mind: The Theory of Multiple Intelligences, kuri iš esmės paneigė vieningo intelekto idėją. Jo pagrindinė mintis: žmogaus protas susideda iš pusiau nepriklausomų gebėjimų, kiekvienas turi unikalią evoliucinę istoriją, vystymosi eigą ir smegenų koreliatus.7 Gardneris aprašė keletą paraleliai veikiančių intelektų. Iš pradžių jų buvo septyni, vėliau pridėjo aštuntą, o galiausiai pasiūlė ir devintą – „egzistencinį“ – kaip galimą papildymą.
3.1 Gardnerio aštuoni pagrindiniai intelektai
Kalbinis intelektas
Kas tai: gebėjimas sumaniai vartoti žodžius – tiek kalbant, tiek rašant; gebėjimas kurti įtikinamas kalbas, poeziją ar pasakojimus, lengvai mokytis užsienio kalbų.
Pavyzdžiai: rašytojai, žurnalistai, viešieji kalbėtojai, lingvistai.
Smegenų koreliatai: Broca ir Wernicke sritys bei plati semantinė procesų sistema smilkinio ir kaktos skiltyse.8
Loginis-matematinis intelektas
Kas tai: gebėjimas mąstyti logiškai, atpažinti dėsningumus, daryti išvadas, sumaniai naudotis skaičiais ir loginiais principais.
Pavyzdžiai: mokslininkai, matematikai, programuotojai, šachmatininkai.
Smegenų koreliatai: parietalinių skilčių tinklai (ypač intraparietalinė vaga), kaktos žievė.9
Erdvinis intelektas
Kas tai: gebėjimas kurti ir valdyti mentalinius vaizdinius, vizualizuoti transformacijas, orientuotis aplinkoje, suprasti sudėtingus brėžinius ar dizainus.
Pavyzdžiai: architektai, kartografai, dailininkai, skulptoriai, pilotai.
Smegenų koreliatai: parietalinės ir pakaušio sritys, hippokampo „vietos ląstelės“.10
Muzikinis intelektas
Kas tai: gebėjimas suvokti tonaciją, ritmą, muzikos emocinius aspektus, taip pat kurti ar atlikti muziką.
Pavyzdžiai: kompozitoriai, instrumentalistai virtuozai, dirigentai, muzikos prodiuseriai.
Smegenų koreliatai: pirminė ir antrinė klausos žievė, planum temporale, Broca sritis, abipusės motorinės sritys.11
Kūno-kinestetinis intelektas
Kas tai: meistriška kūno judesių, laiko, vikrumo, įrankių ar instrumentų valdymo kontrolė.
Pavyzdžiai: profesionalūs sportininkai, šokėjai, chirurgai, amatininkai.
Smegenų koreliatai: pirminė motorinė žievė, smegenėlės, bazaliniai branduoliai, sensorimotoriniai tinklai.12
Tarpasmeninis intelektas
Kas tai: jautrumas kitų žmonių nuotaikoms, motyvams ir ketinimams; gebėjimas užmegzti ryšį, spręsti konfliktus, vadovauti komandoms.
Pavyzdžiai: mokytojai, konsultantai, terapeutai, politiniai lyderiai.
Smegenų koreliatai: veidrodinių neuronų sistemos, medialinė prefrontalinė žievė, laikino-parietalinė jungtis.13
Intrapersoninis intelektas
Kas tai: savęs pažinimas, emocijų reguliavimas, gebėjimas reflektuoti savo mintis, motyvus, norus ir remtis tuo priimant sprendimus.
Pavyzdžiai: filosofai, psichologai, dvasiniai lyderiai, rašytojai.
Smegenų koreliatai: „numatytojo režimo“ tinklas, priekinė cingulinė žievė, įvairios limbinės struktūros.14
Natūralistinis intelektas
Kas tai: jautrumas gamtos pasaulio dėsningumams, ritmams, klasifikacijoms – augalai, gyvūnai, geologija, ekologija.
Pavyzdžiai: botanikai, zoologai, aplinkosaugininkai, gamtos fotografai.
Smegenų koreliatai: dalinai ventralinio regos srauto sritys, susijusios su objektų atpažinimu, kategorijų formavimu.15
3.2 Egzistencinis ir kiti kandidatai
Tam tikru metu Gardneris svarstė pridėti devintą, egzistencinį intelektą, orientuotą į filosofinius, dvasinius ar kosmologinius klausimus apie egzistenciją. Taip pat užsiminė apie moralinį intelektą, tačiau jo neįtraukė, nes trūko tvirtų neuropsichologinių įrodymų.7 Tyrėjai ir mokytojai tebėra pasidaliję, ar egzistencinis ar moralinis mąstymas pakankamai skiriasi nuo kitų, ar tėra tarpasmeninio, intrapersoninio ar kalbinio intelekto atšaka.
3.3 Taikymas ir kritika
Poveikis švietimui: Gardnerio MI teorija paskatino mokytojus įvairinti mokymo metodus, įtraukiant muzikinius, kinestetinius, erdvinius ar tarpasmeninius gebėjimus į pamokas. Projektinis ir portfolio pagrįstas mokymasis tapo populiaresni.16
Pagrindinė kritika: Kritikai sako, kad MI trūksta patikimų matavimo priemonių (skirtingai nei IQ), o faktorinė analizė dažnai sugrąžina kai kuriuos „intelektus“ prie platesnių g sričių. Kiti teigia, kad MI veikiau naudingas pedagoginis metafora nei griežtas psichometrinis konstruktas.17 Visgi šalininkai pabrėžia, kad daugialypis požiūris padeda kurti įtraukiantį švietimą ir skatina įvairių talentų pripažinimą.
4. Emocinis intelektas (EQ)
Nors Gardnerio tarpasmeninis ir intrapersoninis intelektai apima kai kuriuos emocinius ir socialinius aspektus, emocinio intelekto (EI arba EQ) sąvoka akcentuoja, kaip asmenys suvokia, supranta, naudoja ir valdo emocijas – tiek savo, tiek kitų. Salovey ir Mayerio 1990 m. straipsnis laikomas akademiniu pradininku, bet Danielio Golemano 1995 m. bestseleris Emotional Intelligence EQ išpopuliarino visame pasaulyje.18
4.1 Kilmė ir pagrindiniai modeliai
Salovey & Mayer gebėjimų modelis: EQ supranta kaip psichinių gebėjimų rinkinį: nuo gebėjimo tiksliai atpažinti emocijas veiduose/balse, iki jų supratimo ir valdymo savyje bei kituose.19
Golemano mišrus modelis: jungia šiuos gebėjimus su asmenybės bruožais, tokiais kaip motyvacija, atkaklumas, optimizmas. Kritikuojamas dėl to, kad maišo emocinius „įgūdžius“ su bendromis nuostatomis ar charakteriu.
Požiūris kaip savęs suvokiama EI (Petrides): žvelgia į emocinį intelektą kaip į savęs suvokiamą emocinį efektyvumą, matuojamą klausimynais.
4.2 Pagrindinės sudedamosios dalys ir gebėjimai
- Emocijų suvokimas: Gebėjimas atpažinti veido išraiškas, kūno kalbą, balso toną.
- Emocijų integravimas/naudojimas: Gebėjimas pasitelkti emocinę būseną (pvz., smalsumą ar lengvą nerimą), siekiant paskatinti mąstymą ar kūrybiškumą.
- Emocijų supratimas: Sudėtingų emocijų atskyrimas, supratimas, kaip viena emocija virsta kita.
- Emocijų reguliavimas: Gebėjimas tinkamai valdyti jausmus – nusiraminti, išsklaidyti kitų pyktį, konstruktyviai išreikšti jausmus.
Šios keturios šakos suteikia sisteminį požiūrį į emocinius procesus ir jų vaidmenį pažinime bei elgesyje.
4.3 Įtaka asmeniniam ir profesiniam gyvenimui
Psichikos sveikata: Aukštas EQ siejamas su mažesniu depresijos ir nerimo paplitimu – tikėtina dėl to, kad savęs pažinimas ir savireguliacija padeda apsisaugoti nuo lėtinio streso.20
Lyderystė ir komandos: Organizacijose aukštesnio EQ vadovai dažniau pasižymi efektyviu konfliktų sprendimu, komandos kūrimu, darbuotojų motyvacija. Tyrimai rodo, kad nors IQ reikalingas tam tikroms pareigoms, EQ dažnai yra svarbesnis vadybinės sėkmės rodiklis.21
Santykiai: Emocinis intelektas skatina empatiją, geresnį bendravimą – svarbiausi sveikų draugysčių, santuokos ir šeimos santykių ingredientai. Savęs pažinimas leidžia nustatyti sveikas ribas ir išreikšti emocijas.
5. Socialinis intelektas (SQ)
Nors Gardnerio „tarpasmeninis“ intelektas ir EQ „kitų emocijų valdymas“ iš dalies persidengia, socialinis intelektas (SQ) yra susijusi, bet atskira sąvoka. Jis susijęs su gebėjimu naršyti sudėtingose socialinėse aplinkose, suprasti grupės dinamiką ir reaguoti į įvairius tarpasmeninius ženklus.
5.1 Socialinio intelekto apibrėžimas
Psichologas Edwardas Thorndike’as terminą „socialinis intelektas“ pavartojo dar 1920 m., gerokai anksčiau nei Gardneris ar Salovey su Mayer.22 Jis apibrėžė SQ kaip „gebėjimą suprasti ir valdyti žmones, veikti išmintingai žmogiškuose santykiuose.“ Vėlesni tyrėjai šią sąvoką praplėtė – įtraukė empatiją, socialinį vertinimą, įtikinėjimą, diplomatiją, grupės lyderystę.
5.2 Neuromokslas ir tarpkultūrinės perspektyvos
„Proto teorijos“ tyrimai (gebėjimo suprasti kitų mintis, ketinimus) rodo svarbius smegenų regionus: dorsomedialinę prefrontalinę žievę, temporoparietalinę jungtį, viršutinį smilkinio vingį.23 Tarpkultūrinė psichologija papildo: kas konkrečiai laikoma „socialiai protinga“ elgsena priklauso nuo regiono (pvz., tiesmukumas vs. netiesiogumas, pagarbos normos, lyčių vaidmenys). Visgi gebėjimas atpažinti normas ir prisitaikyti – esminė socialinio ar net „kultūrinio intelekto (CQ)“ dalis.
5.3 Vystymas ir matavimas
Vystymasis: Socialinis intelektas pradeda formuotis kūdikystėje – per bendrą dėmesį, veidų atpažinimą, prieraišumo pagrindus. Vaikystėje vystosi konfliktų sprendimo, derybų su bendraamžiais, moralinio samprotavimo įgūdžiai.
Matavimo priemonės: Yra standartizuotų testų, pvz., „minčių skaitymo iš akių“ testas (Reading-the-Mind-in-the-Eyes), organizacijose taikomas 360° grįžtamojo ryšio vertinimas. Tačiau nėra vieno visuotinai pripažinto „SQ testo“ kaip IQ ar EQ šakose.
6. Visuma: integruoti modeliai
Realiame gyvenime rezultatai – akademijoje, versle, sporte ar mene – retai priklauso tik nuo vieno intelekto tipo. Vadovui gali prireikti loginio-matematinio strategijai, tarpasmeninio – komandai telkti, emocinio reguliavimo – stresui valdyti. Mokytojas taiko kalbinį ir socialinį intelektą, kad efektyviai bendrautų ir suprastų mokinius, o intrapersoninis padeda reflektuoti ir tobulinti metodus.
Kai kurie bandė sukurti platesnius modelius, jungiančius daugybinius intelektus, EQ ir SQ. Pvz., Roberto Sternbergo Triarchinė intelekto teorija pabrėžia analitinius, kūrybinius ir praktinius komponentus, bandydama suvienyti akademinius, kūrybinius ir socialinius gebėjimus.24 Tuo tarpu Cattell–Horn–Carroll modelis, nors pagrįstas psichometrija, įtraukia ir „srities specifines žinias“, kas jau priartėja prie Gardnerio siūlyto spektro. Visi šie modeliai pripažįsta, kad intelektas yra daugialypis ir priklauso nuo konteksto.
7. Praktinis pritaikymas
7.1 Švietimo aplinka
Kurikuliumo dizainas: MI teorija leidžia įvairinti pamokas: biologijos tema gali apimti dainas apie ląstelės procesus (muzikinis), mitozės inscenizaciją (kinestetinis), duomenų analizę (loginis-matematinis) ir refleksinius dienoraščius (intrapersoninis).
Personalizuotas mokymas: Mokytojai gali stebėti, kuriose srityse mokinys stiprus – ar tai vaizdinis-erdvinis, ar kūrybinis rašymas, ar tarpasmeninė empatija – ir siūlyti veiklas, kurios stiprina tiek stipriąsias, tiek silpnąsias sritis.
Socialinio-emocinio ugdymo programos (SEL): Empatijos, dėmesingumo, konfliktų sprendimo treniruotės tiesiogiai stiprina EQ ir SQ. Tyrimai rodo, kad SEL pagerina ne tik emocinį klimatą klasėje, bet ir akademinius rezultatus.25
7.2 Darbo vieta ir organizacinė lyderystė
Komandų formavimas: Daugialypio intelekto pripažinimas padeda vadovams formuoti komandas, subalansuotas loginiais, kūrybiniais, tarpasmeniniais gebėjimais. Jei įmonėje daug analitikų, bet trūksta komunikacijos gebėjimų, verta samdyti ar mokyti kalbinių/tarpasmeninių specialistų.
Vadovavimo stiliai: Emocinis ir socialinis intelektas ypač svarbus aukščiausio lygio vadovams. Tyrimai rodo, kad IQ svarbus techninėse srityse, bet vadyboje gebėjimas įkvėpti pasitikėjimą, spręsti konfliktus ir prisitaikyti prie grupės dinamikos – dažnai lemiamas sėkmės faktorius.26
Korporatyviniai mokymai: Vis daugiau įmonių organizuoja EQ ugdymo mokymus: savęs pažinimas, aktyvus klausymasis, empatija, atsparumas. Naudojamos net VR ar vaidmenų žaidimų simuliacijos, stiprinančios tarpasmeninius ir intrapersoninius įgūdžius.
7.3 Asmeninis augimas ir gerovė
Savęs pažinimas: Supratimas, kokie intelektai dominuoja, padeda rinktis karjerą ar pomėgius. Turint aukštą kinestetinį intelektą, verta rinktis aktyvias profesijas (sportas, kineziterapija, šokis).
Psichikos sveikata: Emocinis intelektas stiprina prisitaikymo strategijas (pvz., negatyvių minčių perrėmimą), socialinis padeda kurti palaikymo tinklus – abu veikia kaip apsauga nuo izoliacijos ir lėtinio streso.
Mokymasis visą gyvenimą: Intelektai ir emocinės/socialinės kompetencijos nėra užfiksuoti gimimo metu. Suaugę gali lavinti naujus įgūdžius, taikyti dėmesingumo ar empatijos pratimus EQ stiprinimui, savanoriauti lyderystės ir grupinės dinamikos ugdymui SQ stiprinti.
8. Išvados
Intelektas, kažkada tapatintas su testų balais ir abstrakčiais uždaviniais, patyrė esminį renesansą. Gardnerio Daugybiniai intelektai parodė pažinimo stiprybių mozaiką – nuo kalbinio žavesio iki muzikinio meistriškumo, nuo judesių preciziškumo iki gilios savianalizės. Tuo pat metu emocinis intelektas iš naujo apibrėžė, kaip tvarkomės su savo emocijomis ir bendraujame su kitais, o socialinis intelektas aprėpė niuansuotus, nuolat kintančius žmonių santykių dėsningumus grupėse.
Nors šios platesnės, pliuralistinės perspektyvos vis dar diskutuojamos ir tiriamos, jos energizavo švietimą, pakeitė organizacinio vadovavimo paradigmas ir suteikė žmonėms naujų kelių asmeniniam augimui. Ne kiekvienam būtina tobulai valdyti visas intelekto rūšis, tačiau pripažindami jų įvairovę ir reikšmę, atveriame kelią bendram klestėjimui. Šiandienos pasauliui reikia kūrybingų problemų sprendėjų, bendradarbiavimo ir empatijos – tad įvairių intelekto veidų tyrinėjimas tampa ne tik įdomus, bet ir būtinas.
Šaltiniai
- Gottfredson, L. S. (1997). Mainstream Science on Intelligence: An Editorial With 52 Signatories, Experts in Intelligence and Allied Fields. Intelligence, 24(1), 13–23.
- Spearman, C. (1904). “General Intelligence,” objectively determined and measured. American Journal of Psychology, 15(2), 201–293.
- Thurstone, L. L. (1938). Primary Mental Abilities. University of Chicago Press.
- McGrew, K. S. (2009). CHC Theory and the human cognitive abilities project: Standing on the shoulders of the giants of psychometric intelligence research. Intelligence, 37(1), 1–10.
- Gardner, H. (1975). The Shattered Mind: The Person After Brain Damage. Knopf.
- Salovey, P., & Mayer, J. D. (1990). Emotional intelligence. Imagination, Cognition and Personality, 9(3), 185–211.
- Gardner, H. (1983/2011). Frames of Mind: The Theory of Multiple Intelligences. Basic Books.
- Friederici, A. D. (2012). The cortical language circuit: From auditory perception to sentence comprehension. Trends in Cognitive Sciences, 16(5), 262–268.
- Dehaene, S., & Cohen, L. (2007). Cultural recycling of cortical maps. Neuron, 56(2), 384–398.
- Ekstrom, A. D. (2015). Why vision is important to how we navigate. Hippocampus, 25(6), 731–735.
- Zatorre, R. J., Chen, J. L., & Penhune, V. B. (2007). When the brain plays music: Auditory–motor interactions in music perception and production. Nature Reviews Neuroscience, 8(7), 547–558.
- Ivry, R. B., & Spencer, R. M. C. (2004). The neural representation of time. Current Opinion in Neurobiology, 14, 225–232.
- Iacoboni, M. (2009). Imitation, empathy, and mirror neurons. Annual Review of Psychology, 60, 653–670.
- Farb, N. A. S. et al. (2007). Attending to the present: Mindfulness meditation reveals distinct neural modes of self-reference. Social Cognitive and Affective Neuroscience, 2(4), 313–322.
- Kaplan, R., & Kaplan, S. (1989). The Experience of Nature. Cambridge University Press.
- Kornhaber, M. L., Fierros, E., & Veenema, S. (2004). Multiple Intelligences: Best Ideas from Research and Practice. Allyn & Bacon.
- Visser, B. A., Ashton, M. C., & Vernon, P. A. (2006). Beyond g: Putting multiple intelligences theory to the test. Intelligence, 34, 487–502.
- Goleman, D. (1995). Emotional Intelligence: Why It Can Matter More Than IQ. Bantam.
- Mayer, J. D., Salovey, P., & Caruso, D. R. (2004). Emotional intelligence: Theory, findings, and implications. Psychological Inquiry, 15(3), 197–215.
- Martins, A., Ramalho, N., & Morin, E. (2010). A comprehensive meta-analysis of the relationship between Emotional Intelligence and health. Personality and Individual Differences, 49(6), 554–564.
- O’Boyle, E. H. Jr., Humphrey, R. H., Pollack, J. M., Hawver, T. H., & Story, P. A. (2011). The relation between emotional intelligence and job performance: A meta-analysis. Journal of Organizational Behavior, 32(5), 788–818.
- Thorndike, E. L. (1920). Intelligence and its uses. Harper’s Magazine, 140, 227–235.
- Frith, C. D., & Frith, U. (2006). The neural basis of mentalizing. Neuron, 50, 531–534.
- Sternberg, R. J. (1985). Beyond IQ: A Triarchic Theory of Human Intelligence. Cambridge University Press.
- Durlak, J. A., Weissberg, R. P., Dymnicki, A. B., Taylor, R. D., & Schellinger, K. B. (2011). The impact of enhancing students’ social and emotional learning: A meta-analysis. Child Development, 82(1), 405–432.
- Goleman, D., Boyatzis, R., & McKee, A. (2001). Primal leadership: The hidden driver of great performance. Harvard Business Review, 79(11), 42–51.
Atsakomybės ribojimas: Straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nėra profesionali psichologinė ar medicininė konsultacija. Turint konkrečių klausimų, būtina kreiptis į kvalifikuotus psichikos sveikatos ar švietimo specialistus.
- Apibrėžimai ir požiūriai į intelektą
- Smegenų anatomija ir funkcijos
- Intelekto Tipai
- Intelekto Teorijos
- Neuronoplastika ir Viso Gyvenimo Mokymasis
- Kognityvinis Vystymasis per Visą Gyvenimą
- Genetika ir Aplinka Intelekte
- Intelekto Matavimas
- Smegenų Bangos ir Sąmonės Būsenos
- Kognityvinės Funkcijos