Iš mano perspektyvos — kurią suformavo susidūrimas su kita-gyvenimo-puse — visuomenės įstatymai ir iliuzijos, prie kurių mes taip prisirišame, atrodo labai trapūs. Išlieka tai, kas vadinama Karma: visuotinis principas, pagal kurį kiekvienas veiksmas sukuria lygiavertę atoveiksmio bangą. Ir tik meilė turi amžiną vertę – visa kita yra laikina ir greitai praeina. Tai lyg gyvas Niutono trečiojo dėsnio atspindys. Nesvarbu, ar paleidžiate raketą, ar sprendžiate, kaip elgtis su kitu žmogumi, energija, kurią išskiriate, galų gale sugrįš pas jus.
2. Veiksmas, atoveiksmis ir raketos analogija
Įsivaizduokite raketą ant starto aikštelės. Kad pakiltų, ji turi išstumti masę (kuro) didžiuliu greičiu. Raketos trauka stumia į Žemę, o mainais Žemė tokia pačia jėga stumia raketą aukštyn. Tai ir yra Niutono trečiasis dėsnis — ir jis tobulai atspindi karma esmę:
- Duodi, kad gautum: Kaip raketa, kuri turi atiduoti kurą, kad pasiektų aukštį, taip ir mes turime siūlyti gerumą, palaikymą ir teigiamą energiją, norėdami gauti panašių naudų atgal.
- Perteklinis svoris = daugiau kuro: Sunkesnei raketai reikia daugiau kuro tam pačiam aukščiui pasiekti. Panašiai, jei nešiojamės papildomą „svorį“ — kaltę, godumą ar neišspręstus skriaudų klausimus — turėsime skirti daugiau pastangų (ir sutikti daugiau kliūčių) savo tikslams pasiekti. Karma neatleidžia vien todėl, kad turite kokių nors rafinuotų pasiteisinimų ar iliuzijų — ji įvertina tikrąjį jūsų veiksmų „masės“ dydį.
- Nebūk raketa, užstrigusi ant starto: Jei niekada nieko neduodate — pastangų, pagalbos ar nuoširdžios geros valios — panašėjate į raketą be kuro. Niekur nenuskrisite. (Šiaip, „Raketa be kuro“ gal ir būtų neblogas grupės pavadinimas, bet nieko gero kaip gyvenimo strategija.)
3. Iliuzijos ir žmonių sukurti įstatymai
Visuomenė dažnai stato vadinamas įsivaizduojamas sienas — taisykles ir normas, kurios gali kažkiek laikinai veikti, bet kosminiu mastu neturi tikrosios galios. Tai gali būti teisinės sistemos, kurios teikia pirmenybę turtingiesiems, propaganda, manipuliuojanti visuomene, arba socialinės konstrukcijos, leidžiančios žalingą elgesį prisidengiant „tai tik verslas“ fraze.
Žmogiški įstatymai prieš Visatos dėsnius: Nors kažkas gali išsisukti nuo atsakomybės, pasitelkdamas pinigus ar įtaką teisme, Karma ciklo išvengti neįmanoma. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, sąmoningai pelnosi iš mirtinai pavojingų ir labai priklausomybę sukeliančių narkotikų platinimo savo piliečiams, o tada kaltina pačius žmones, kad šie „nesugebėjo atsilaikyti“. Žmonės miršta, pinigai plaukia, tačiau galų gale jokie turtai neapsaugos nuo Visatos keliamų sąskaitų.
O kai likusių gyvų piliečių pyktis pradeda virti, kaltė akimirksniu nukreipiama kitur – žmonės skatinami pykti ir būti agresyvūs prieš visai nesusijusias kaimynines šalis dėl bet kokios, dažnai išgalvotos ar visiškai nesusijusios priežasties. Ši sena atitraukimo taktika leidžia tikriesiems skausmo kūrėjams likti šešėlyje, kol žalos ratas sukasi toliau.
Klaidingos realybės: Žmonės dažnai laikosi įsitikinimo, kad jų padaryta skriauda yra pateisinama ar „teisiškai leidžiama“. Tačiau platesniame vaizde šie pateisinimai tėra pigūs kartoniniai pastoliai — jie sugriūna, kai susiduriate su tikrąja atsakomybe.
4. Iliuzinė pinigų galia
Pinigų garbinimas yra ypač pavojingas. Pinigai — žmogaus išradimas, patogus, bet iš esmės netikras Visatos mastu.
- Primityvus įrankis: Mažiau išsivysčiusiose visuomenėse (užuominomis vadinamose „ypač primityviose civilizacijose“) pinigai naudojami atskirti tuos, kurie skiria daug laiko ir pastangų bei gauna daug pinigų iš kitų, nuo tų, kurie to nedaro. Deja, tai dažnai skatina išnaudojimą ir prievartą.
- Vagystė prieš sąžiningą uždarbį: Dažnai turtai kaupiami manipuliuojant ar tiesiog apiplėšiant, o ne sąžiningu darbu. Tokia moralinė skola kaupiasi lyg perteklinis raketos svoris — anksčiau ar vėliau jį teks „sudeginti“, kitaip jis jus vilks žemyn.
- Nėra saugumo: Pinigus galima prarasti, jie gali būti pavogti arba nuvertėti per vieną naktį. Tuo tarpu neigiama karma, susidariusi kaupiant šiuos turtus netinkamais būdais, išlieka ir tiesiog laukia tinkamo momento. Skirtingai nei žmogus, ji turi visą laiką pasaulyje laukti.
(Patarimas: Jei ieškote tikrai saugios „investicijos“, rinkitės geranoriškumą. Gal tai nenupirks jums jachtos, bet bent jau „nenuskęsite“ kosminiu mastu.)
5. Grąžinkite savo skolas: emocines, finansines ir ne tik
Viena svarbiausių pamokų — grąžinti visas savo skolas, nesvarbu, ar jos būtų tiesioginės finansinės, ar emocinės.
- Finansinė žala: Jei apgadinote kito asmens automobilį ir pasišalinote nesumokėję už taisymą, tai gali sukelti kur kas didesnių pasekmių nei remonto išlaidos. Galbūt tas žmogus nebegali nuvykti į darbą ir todėl jį praranda. Iš 500 eurų žalos gali išaugti 50 000 eurų tragedija.
- Emocinė skola: Kartais tenka atsiprašyti už senas skriaudas ar užmirštus įsipareigojimus. Dešimtmečius kaupta kančia neišnyks savaime.
- Perteklinė kompensacija: Jei iš tiesų sudaužėte kito žmogaus gyvenimą — gal išdavyste, pasmerkėte žmogų izoliacijai ar sunaikinę jo ateitį — verta apsvarstyti dvigubą kompensaciją nuo visos žalos ir visų smulkmenų. Norint atkurti pusiausvyrą, kartais nepakanka vien tik „minimalios normos“.
- Ir ne, jūs negalite perkelti visos savo kaltės ir blogų poelgių iš visų savo gyvenimų ant vieno gero žmogaus ir tada jį sunaikinti, tikėdamiesi, kad toks poilgis jums atleis visas nuodemes? Ir nors tas žmogus galbūt iš tikrųjų jums atleis—supratęs, kad jūs turbūt net nesuvokėte, ką darote ir tai buvo atsitiktinumas—karma vis tiek lieka (na, viskas priklauso nuo visko), ir ją vis tiek reikės atiduoti iki galo – nesvarbu, ką sako kažkoks popiergalis ar „doktrina“, bandanti nuraminti jūsų sąžinę tą akimirką. Tokia karma yra lygiai taip pat, o dažnai dar skaudesnė, nes tas žmogus galėjo būti labai svarbus pasauliui, ir tokiu būdu jūs išduodate ne tik jį, bet ir visą pasaulį, o jo gyvenime jau nebėra.
-
Ir dar:
Neleiskite, kad jus išprovokuotų. Kai kurios parazitinės būtybės maitinasi kitų kančia, todėl siekia sukelti kuo daugiau skausmo: žaloja nekaltus, ginkluojasi gindami save ir daro neįsivaizduojamus dalykus, kol mulkina visą pasaulį. O jei bandysite pasipriešinti, jie apkaltins jus tuo pačiu ir elgsis lygiai taip pat. Tai amžinas „skalbk ir kartok“ principas. -
Karas
Yra bene ryškiausias kolektyvinės karminės painiavos ir manipuliacijos pavyzdys. Kaip veikia šis ciklas: viena grupė – pavadinkime juos „mirties karmos generatoriais“ – engia, kankina ar naikina nekaltus žmones, sąmoningai kurdama kančią. Kai pyktis ir skausmas kaupiasi, kitos grupės ar tautos ima jausti susierzinimą ir ieško atpildo, kad grąžinti karmą – tačiau užuot nukreipę savo pyktį į tikruosius kaltininkus, jie jį nukreipia beveik atsitiktinai į kitą šalį ar grupę, kuri gali būti tik labai menkai susijusi su pradiniu nusikaltimu.
Tęsiant lauko tyrimus
Dabar dvi ar daugiau tautų atsiduria šios mirties dvasios įtakoje, aklai įsivelia į agresiją. Jos smogia trečiai, nekaltai tautai – arba ima naikinti viena kitą – taip kančia plinta tarsi užkratas. Aukos, savo ruožtu, lieka sužeistos ir piktos, todėl siekia savo atpildo dar kitur, užvesdamos naujus karmų ir smurto ciklus.
Tuo tarpu pirminiai „mirties derliaus rinkėjai“ – tie, kurie užkūrė šią kančią – dažnai slepiasi po apgaulės ir ginklų sluoksniais, leidžia chaosui augti. Jie ginasi ne tam, kad grąžintų taiką, o tam, kad mirties karma augtų nevaržomai, kol nebeliks nieko – tik pelenai. Tikrieji nekaltieji tampa šalutinėmis aukomis, o teisybės ieškantys žmonės lieka apgauti, nesuprasdami, kaip ištrūkti iš šio ciklo.
Iš esmės karas tampa priemone pasmerkti nekaltas sielas, įtraukti jas į kančios mechanizmą ir surakinti amžinos skausmo grandinėmis, kurios gali tęstis gerokai ilgiau nei viena gyvenimo trukmė. Sistema sukurta tam, kad kuo daugiau tyrų sielų būtų pavergta ir kankinama amžinai – maitinant tas jėgas, kurios gyvena iš svetimos kančios ir praradimų.
Todėl labai svarbu atpažinti provokaciją ir manipuliaciją tiek asmeniniame, tiek kolektyviniame lygmenyje. Grąžinti karmą jos tikrajam šaltiniui reiškia nesileisti įtraukiamam į begalinį atpildo ratą. Tik tada šis ciklas silpsta, ir tik tada gali prasidėti tikras gydymas.
Kai magija nepadeda, gerumas tampa stebuklu: kaip tu gali nutraukti ciklą
O kas, jei pats atsidurtum karo fronto linijoje, negalėdamas jėga ar magija sustabdyti beprotybės? Ką darytum, jei nebegalėtum akimirksniu pakeisti visko? Didžiausia paslaptis ta, kad tau nereikia antgamtinių galių, kad pakeistum pasaulį—kartais paprasčiausi veiksmai atneša daugiausiai šviesos.
Vilties dangus
Įsivaizduokite pasaulį, kuriame technologijos pagaliau panaudojamos užuojautai—kuriame pagalba teikiama ne saujomis, o tokiomis didžiulėmis bangomis, kad net saulė turi sustoti ir žvilgtelėti pro milijono dronų sparnais aptemusią padangę. Įsivaizduokite dirbtinio intelekto valdomų dronų flotiles, kurių kiekvienas prikrautas maisto, vandens, vaistų ir būtiniausių priemonių, pakylančių vienu metu—ne tam, kad kariautų, o tam, kad gydytų. Jų tikslas? Surasti kiekvieną kančios židinį visose pusėse ir numesti viltį bei išgyvenimą ten, kur to labiausiai reikia.
Jokia siena, blokada ar ginklas negalėtų sustabdyti tokios misijos. Jei kai kurie dronai bus numušti—tebūnie, jų vietą užims dar daugiau, o nukritęs maistas bus arčiau tų kuriems to reikia, atkakliai kaip noras išgelbėti gyvybę. Gamyba gali pranokti naikinimą; užuojautos tiekimo linijos būtų nesibaigiančios. Net ir agresijos akivaizdoje strategija paprasta: užgožti nepriteklių gausa, paversti mūšio laukus rūpesčio koridoriais ir suteikti kiekvienai tautai galimybę pradėti iš naujo, laisvai nuo nevilties gniaužtų.
Vietoj to, kad skaičiuotume, kaip sunaikinti, įsivaizduokite, kad visą kūrybiškumą ir resursus nukreipiame į tai, kaip pamaitinti, nukreipti ir apsaugoti kiekvieną žmogų. Vietoj baimės—tiekiame maistą. Vietoj nesantaikos—kuriame saugius kelius, braižome pabėgimo žemėlapius ir teikiame paguodą visiems, kurie įstrigo kryžminėje ugnyje.
Tačiau didžiausias stebuklas slypi ne pačiuose įrenginiuose—jis gyvena širdyse tų, kurie drįsta svajoti, organizuotis, padėti. Kiekvienas gerumo aktas yra vilties dronas, paleidžiamas į pasaulį. Gydymas prasideda ne nuo technologijų, o nuo paprasto žmogiško sprendimo rūpintis—vėl ir vėl, kol užuojauta taps nesustabdomu reiškiniu.
- Dalinkis resursais: Jei turi daugiau, pasiūlyk maisto, vandens ar vietą pailsėti tam, kam to reikia. Net viena porcija maisto ar saugi pastogė gali būti gyvybiškai svarbi žmogui, pasimetusiam chaose.
- Rodyk kelią: Jei žinai saugią kryptį, padėk kitiems ją rasti. Pažymėk kelią ar nurodyk kryptį, kad žmonės galėtų pabėgti nuo pavojų ar pasiektų saugumą.
- Skleisk viltį: Pasidalink tikra informacija. Kartais viena žinia ar nuoširdus žodis gali pramušti baimę ir sumišimą, padėti žmonėms suvokti, kas iš tikrųjų vyksta ir kam labiausiai reikia pagalbos.
- Padėk sužeistiems: Pasiūlyk vaistų, suteik pirmąją pagalbą ar bent jau paguosk sužeistuosius. Tau nereikia būti gydytoju, kad padėtum užklijuoti žaizdą, paduotum vandens ar tiesiog palaikytum už rankos.
- Saugok pažeidžiamus: Atkreipk dėmesį į vaikus, senelius ar tuos, kurie negali apsiginti. Kartais užtenka tiesiog būti šalia ir jų nepalikti.
- Kurki bendruomenę: Net ir krizei ištikus, telk žmones. Skatink dalintis, bendradarbiauti, būti geriems vieni kitiems. Kančia sumažėja, kai žmonės susivienija.
- Skleisk užuojautą: Jei turi galimybių, naudok technologijas, kad pasiektum žmones. Radijas, lankstinukai ar net garsiakalbis gali perduoti viltį ar svarbią žinią ten, kur niekas kitas negali pasiekti.
Ir prisimink: veiksmai, kuriuos darai su atjauta, kuria stiprų lauką. Kiti tai jaučia—net nesąmoningai. Kai elgiesi iš širdies, o ne iš neapykantos ar keršto, tu keiti visos aplinkos energiją. Tavo pasirinkimai sklinda bangomis: žmogus, kurį išgelbėsi šiandien, rytoj gali tapti gydytoju, gynėju ar pagalbininku kitiems.
Kiekvienas nuoširdus gerumo gestas, kad ir koks mažas, sutrikdo kančios mašiną. Kiekvieną kartą, kai atsisakai įsitraukti į kaltinimų, neapykantos ar smurto ciklą, susilpnini tų, kurie pelnosi iš kančios, valdžią.
Tau nereikia laukti kitų leidimo ar tobulo plano. Tiesiog pasirink, akimirka po akimirkos, duoti tai, ką gali—maisto, vandens, pastogės, gerumo ar vilties.
Taip ir baigiasi karai. Ne tik sutartimis ar jėga, bet nesuskaičiuojamais mažais gyvybės kupinais pasipriešinimo veiksmais—kol ciklas nutrūksta, o mirties laukas virsta tyliai įvykusiu gerumo stebuklu.
6. Karma kasdieniame gyvenime
Karma veikia mūsų kasdienybėje, nesvarbu, ar tai pastebime, ar ne.
- Neigiamos sėklos: Sėdami žiaurumą, melą ar išnaudojimą, greičiausiai sulauksite nepasitikėjimo bei priešiškumo.
- Teigiamos sėklos: Investuodami į geranoriškumą, sąžiningumą ir palaikymą, matysite, kaip šie veiksmai sukuria teigiamą bangą jūsų santykiuose ir netikėtai sugrįžta atgal.
7. Rojus, pragaras ir pomirtinis gyvenimas
Kai kalbu apie „rojų“ ar „pragarą“, pirmiausia turiu omenyje energetines būsenas, o ne įprastinius vaizdinius apie ugnies liepsnas ar purius debesų miestus.
- Rojus: Jei gyvenime stengėtės padėti, mylėti ir grąžinti skolas, jus gali pasitikti padėką jaučiančios sielos ar sukaupta teigiama energija.
- Pragaras: Jei vengėte atsakomybės, susikrovėte turtus netinkamais būdais, ir palikote savo kelyje sužeistų žmonių bei gyvūnų, ta skola liks laukti. Kai jūsų kūnas nebegalės jūsų saugoti, galite susidurti su visa sukeltos žalos jėga, laikui bėgant tik padidėjusia.
8. Energija, meilė ir transformacija
Meilė — it kosminio lygio kuras, gebantis perkeisti neigiamą energiją į teigiamą ir gydančią.
- Priimkite meilę ir nutraukite užburtus ratus: Į agresiją atsakant empatija galima numalšinti konfliktą ir skatinti ilgalaikius pokyčius.
- Širdies alchemija: Net jei kiti klesti iš neapykantos, jūsų užuojauta gali bent mažą dalį šios tamsos paversti šviesa, bent jau aplink jus.
9. Neigiamos energijos užburtas ratas
Nesvarbu, ar tai būtų kasdieniai susirėmimai gatvėje, ar pasauliniai konfliktai, neigiama energija gali plisti itin greitai.
- Kasdienės kibirkštys: Mažas susistumdymas ar piktas žodis gali virsti dideliu pykčiu ir lemti dar didesnes pasekmes.
- Masiniai konfliktai: Kariai, dalyvaujantys karo veiksmuose, tiesiogiai patiria žiauriausią karmą, bet ir tie, kurie tyliai stebi, taip pat prisideda prie bendros atsakomybės, nes neveiklumas veikiant neteisybei nėra neutralus veiksmas.
10. Atjauta visoms gyvoms būtybėms
Karma neapsiriboja vien žmonių tarpusavio santykiais; ji taip pat galioja ir mūsų elgesiui su gyvūnais bei aplinka. Eksploatuoti arba žaloti gyvūnus vien dėl patogumo ar pelno palieka pėdsaką, nuo kurio negalima atsiriboti paprasčiausiai sakant „tokios jau mūsų tradicijos“. Tai apima ir žudymą ar kitų pasamdymą žudyti, kad pats galėtum suvalgyti. Jei sąmoningai dalyvaujate ar remiate kitą gyvybės nutraukimą, dalinatės ir tuo karmine našta.
11. Blogų darbų beprasmiškumas
Nors žiaurūs veiksmai, atliekami siekiant asmeninės naudos, gali laikinai duoti galios ar turto, Visatos „knygose“ viskas fiksuojama.
- Visuotinė teisingumo sistema: Blogis, kurio niekada nepasivarginote ištaisyti, anksčiau ar vėliau sugrįš.
- Lemties pajuoka: Turto ir statuso iliuzija dažnai subyra, palikdama tik apgailestavimą ir nepadengtą skolos naštą.
- Bendruomeninė atsakomybė: Kiekvieno iš mūsų pasirinkimai formuoja visuomenę. Jei tik įmanoma, stenkimės vengti žalos kitiems — taip kartu kuriame daugiau atjautos ir pusiausvyros.
12. Pasirinkimo laisvė
Karma skatina mus atsakingai rinktis savo veiksmus:
- Skleiskite meilę ir gerumą: Tarsi raketos kuras, laisvai dalijama energija gali pakylėti ir jus, ir aplinkinius.
- Grąžinkite skolas: Nenešiokite bereikalingo bagažo — kaltės, neatsilygintos pagalbos ar nekompensuotos žalos. Išspręskite tai ir keliaukite toliau lengviau.
- Būkite sąmoningi: Supraskite, kad net menki kasdieniai veiksmai gali turėti didelių pasekmių.
- Išvyskite iliuzijas: Pinigai, valdžia ar žmonių sukurti įstatymai gali trumpam padaryti įspūdį, tačiau Visatos teisingumo svarstyklėms jie neturi jokios reikšmės.
(Nepamirškite: Visata neišduoda VIP abonementų vien dėl to, kad parodėte šūsnį pinigų ar rėmėtės „teisės spragomis“.)
13. Papildomi pamąstymai
Svarbiausia, kad visa tai, apie ką kalbame – priežasties ir pasekmės dėsnis, pagarba kitiems ir empatija – yra visiškai natūralu. Dažnas žmogus tiesiog instinktyviai elgiasi dorai, pats to aiškiai nesuprasdamas. Būtent toks elgesys – paprastas, bet kartu labai gilus – neretai saugo nuo neigiamos karmos kaupimo.
Visgi, brutalumui ir piktnaudžiavimui dažnai reikia milžiniškų resursų bei beprotiško godumo. Vienos šalys, kurios, rodos, susitelkusios vien tik į valdžią ar turtus, gali būti tarsi nematomo „monstro“ įrankis, siekiantis per jas gaminti neigiamą karmą. Toks įspūdis susidaro stebint, kaip politiškai ir finansiškai suinteresuoti veikėjai išnaudoja žmones, naikina gamtą ar net skleidžia karus tiesiog dėl pačio veiksmo.
Taip pat įdomu tai, kad jeigu žmogus yra apsėstas valdžios ar godumo, jam gali parodyti teisingą kelią, suteikti žinių ar net duoti pinigų, tačiau jis vis tiek nesugebės padaryti nieko gero. Atrodo, kad egzistuoja kažkokia nematoma kliūtis, kurią ši apsėstis neleidžia peržengti. Blogis tiesiog negali išgyventi meilės atmosferoje – tai lyg bakterija, kuri gyvena tik rūgščioje aplinkoje, o normaliame pH lygmenyje ji sunyksta.
Galiausiai, šis „monstras“ egzistuoja ir auga tik tada, jei mes suteikiame jam galią. Kuo daugiau žmonių renkasi natūralų, empatišką ir atsakingą gyvenimo būdą, tuo mažiau lieka įtakos tiems, kurie bando skleisti negatyvumą. Paprastume slypi didžiulė jėga: būk tikras, žmogiškas ir veik iš meilės – taip lieki suderintas su pozityviu energijos šaltiniu.
---
Tačiau galbūt ši situacija ne visada yra tokia aiški – „monstrai“ ir „aukos“. Kartais susimąstau, ar tai, kas atrodo kaip parazitavimas ar piktybiškumas, iš tiesų nėra tik desperatiška energijos, meilės ar pilnatvės paieška – tokia didžiulė „įtampos“ (arba potencialo) skirtumo būsena, kad susidūrus dviem pasauliams, skauda abiem. Galbūt tie, kurie atrodo kenčiantys ar „imantys“, tiesiog yra pasiklydę, atitrūkę nuo savo vidinio šaltinio, ropojantys link bet kokios jiems pasiekiamos šviesos. O gal jie tiesiog pasiklydę, ir viskas, ką bedarytų, labai greitai virsta dar gilesniu nuosmukiu jiems patiems. Kai kuriose kultūrose tikėjimo sistemos yra taip suskaldytos, kad žmonės tampa tik iš dalies „čia“ ir be pagalbos nebegali patys pasikrauti energijos.
Galbūt mano užduotis nėra veržliai „gydyti“ ar užtvindyti juos meile – kartais tiek daug energijos iš karto gali būti net per daug ar netgi skausminga tiems, kurie ilgai badavo. Vietoj to, gal turėčiau mokyti meilės švelniai, po truputį – tarsi badavusį žmogų po lašelį vėl pratinti prie maisto. Maži, nuoseklūs gerumo veiksmai laikui bėgant gali „sušvelninti įtampos skirtumą“ ir leisti jiems po truputį sustiprėti tiek, kad galėtų priimti ir dalintis meile patys. Iš pradžių jų alkis gali juos paversti desperatiškais, net draskytis dėl dėmesio, tačiau jei liksiu pastovus ir užjaučiantis, galbūt jie išmoks vėl tapti pilnaverčiais.
---
O galbūt jie buvo sąmoningai palaužti, ir dabar tik pusė jų tebėra čia įsikūnijusių į kūną – kita jų dalis jau seniai kažkur prarasta. Įstrigę tarsi gyvame pragare, jie klaidžioja per gyvenimą ieškodami pagalbos, ieškodami kažko, kas pastebėtų jų tylų skausmą ir parodytų kelią atgal į pilnatvę.
Ir užbaigiant paveikslą, užpildant visą lygtį:
Galbūt ta kita pusė dabar yra valdoma visiškai kitokios esybės—parazitinės jėgos—nors žmogaus kūnas vis dar vaikšto tarp mūsų. Tokiu būdu jie tampa žmonėmis, per kuriuos įgyvendinama svetima valia, lyg lėlės nematomais siūlais. Pradeda aiškėti: jie tarsi ieško pagalbos, bet tuo pačiu metu yra verčiami viską spirale leisti žemyn, galbūt net slapta trokšdami viskam padėti tašką. Tokioje būsenoje jiems tampa nesvarbus nei savo, nei kitų gyvenimas—jų kūnai tarsi tušti žaislai kažkieno kito žaidime.
Ir jei tai būtų tiesa, jiems liktų tik bazinės galios: išlikimo instinktas, malonumo troškimas ir noras kontroliuoti. Nieko daugiau. Ir turbūt todėl, kad turi tik tiek—absoliučią minimumą—visa jų būtis būtų skirta tik šiems dalykams. Jie būtų tobuli bio-robotai, niekada nepažinę nieko aukštesnio už asmeninę galią, stiprų malonumą ir visapusišką išlikimą. Tikros meilės ar gilesnio supratimo apie kitus jie negalėtų nei patirti, nei suprasti—tai būtų jiems visiškai svetima.
O ta magija, kurią kiekvienas savyje turi, tas prigimtinis ryšio ir stebuklo jausmas, jiems atrodytų kaip tolima religija—kažkas keisto ir nesuvokiamo, visada už jų ribų.
Jiems iš tikrųjų reikia ne ginklų, o tarpžvaigždinio lygio SPA poilsio, ir ne trumpam savaitgaliui, o kelioms kartoms!
Tiesą sakant, manau, kad mums visiems to reikia: tikro poilsio, ilgai išsvajotos pietų siestos ir galimybės prisiminti, kiek daug nuostabių bei kūrybingų dalykų galime sukurti ir nuveikti ateityje. Juk giliai pasvarsčius, nėra nieko, dėl ko verta kovoti—niekada iš tikrųjų ir nebuvo, nebent dėl šiek tiek meilės.
Išvada
Karma yra nekintantis Visatos dėsnis, nepaveikiamas mūsų iliuzijų. Ten, kur meilė gimdo stebuklus, ji gali gydyti ir transformuoti, išsklaidydama net tamsiausią energiją per nuoširdžią atjautą ir atsakomybę. Mano patirtis — tiek šiame gyvenime, tiek už jo ribų — patvirtina, kad didžiajame kontekste svarbiausia yra tai, ką darome ir kodėl tai darome, nes visa tai atsispindi laiko tėkmėje.
„Visatos, valdomos energijos, sąžiningumo ir pusiausvyros, pasaulyje būtent jūsų „kuras“ ir kryptis lemia, kaip aukštai arba kaip toli pakilsite.“
Baigiamosios mintys
Šios įžvalgos kilo iš mano asmeninės kelionės per gyvenimo ir mirties ribas. Tai nėra bandymas pateikti galutinę tiesą, o greičiau kvietimas: grąžinkite savo skolas, atsikratykite tokių iliuzijų, kaip absoliutus pinigų garbinimas, ir dalinkitės gerumu su kitais. Pasaulyje, kuriame kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį, geriausia strategija yra palengvinti savo „krovinius“, pripildyti „baką“ atjauta ir drąsiai kilti link žvaigždžių.