Intelekto Matavimas - www.Kristalai.eu

Intelekto Matavimas

Intelekto matavimas:
IQ testai, jų ribotumai ir alternatyvūs vertinimo metodai

Daugiau nei šimtmetį intelekto testai, ypač IQ testai, buvo pagrindinis kognityvinių gebėjimų matavimo etalonas. Nuo ankstyvosios Binet-Simon skalės iki šiuolaikinių Wechsler testų, šie testai nulėmė ne tik švietimo galimybes, bet ir karjeros perspektyvas. Tačiau jie taip pat sukėlė nemažai prieštaravimų. Kritikai abejoja, ar vienas balas gali atspindėti žmogaus proto turtingumą, pabrėždami kultūrinį šališkumą, siaurą įgūdžių spektrą ir testų vaidmenį kartojant socialinę nelygybę. Pastaraisiais metais alternatyvūs metodai, orientuoti į emocinį intelektą (EQ) ir daugiakultūrį prisitaikymą, meta iššūkį tradiciniam akademinio IQ modeliui. Šiame straipsnyje apžvelgiama IQ testų raida, jų privalumai ir trūkumai bei papildomi vertinimo būdai, siekiant holistinio požiūrio į intelektą.

Turinys

  1. IQ testavimo ištakos ir raida
    1. Binet–Simon skalė: „Rizikos grupės“ mokinių nustatymas
    2. Stanford–Binet ir IQ sąvokos atsiradimas
    3. Wechsler skalės: vertinimo išplėtimas
    4. Šiuolaikiniai testų rinkiniai ir faktoriniai modeliai
  2. IQ teorinis pagrindas
    1. Psichometrija ir g‑faktorius
    2. Daugiaveiksniai modeliai ir alternatyvūs požiūriai
  3. Kritika ir ribotumai
    1. Kultūrinis ir socialinis šališkumas
    2. Tradicinių užduočių siaurumas
    3. Didelės svarbos sprendimai ir socialinis poveikis
    4. Stereotipų grėsmė ir saviįvykdžios pranašystės
  4. Alternatyvūs vertinimai ir platesnė samprata
    1. Emocinio intelekto (EQ) įrankiai
    2. Daugybinio intelekto teorijos įkvėpti metodai
    3. Dinaminis ir procesinis vertinimas
    4. Kultūriškai neutralūs ir neverbaliniai testai
  5. Kultūrinio šališkumo mažinimas ir įtrauktis
    1. Sąžiningumo standartai ir gairės
    2. Adaptacija ir vertimo praktikos
    3. Bendruomenės įtraukimas ir bendra kūrimo praktika
  6. Į ateitį: integratyvūs modeliai
  7. Išvados

1. IQ testavimo ištakos ir raida

Nors šiuolaikiniai IQ testai tapo visur paplitę, jų ištakos siekia vos daugiau nei šimtmetį – kai pedagogai siekė atpažinti mokinius, kuriems reikėjo specialios pagalbos. Iš šio gero tikslo kilo sudėtinga standartizuoto vertinimo sistema, nulėmusi ne tik mokyklos, bet ir imigracijos bei kariuomenės politiką.

1.1 Binet–Simon skalė: „Rizikos grupės“ mokinių nustatymas

1905 m. prancūzų psichologai Alfred Binet ir Théodore Simon sukūrė testą, padėjusį mokykloms atpažinti vaikus, kuriems reikia papildomos pagalbos. Jų užduotys vertino dėmesį, atmintį, problemų sprendimą. Svarbu, kad Binet pabrėžė: intelektas nėra nekintama įgimta savybė ir bijojo, kad šios skalės gali būti panaudotos diskriminacijai.1 Visgi ši priemonė atvėrė standartizuoto „intelektualinio lygio“ idėją.

1.2 Stanford–Binet ir IQ sąvokos atsiradimas

Greitai po to Lewis Terman Stanfordo universitete pritaikė Binet–Simon skalę Amerikos vaikams, įvedė Intelekto koeficiento (IQ) sąvoką ir standartizavo balus (vidurkis – 100, standartinis nuokrypis – apie 16).2 Terman‘o Stanford–Binet testas tapo JAV mokyklų aukso standartu, tačiau jis taip pat propagavo eugeniką ir teigė, kad IQ atspindi stabilius, paveldimus gebėjimus – būtent tai, ko Binet pats buvo įspėjęs vengti.

1.3 Wechsler skalės: vertinimo išplėtimas

XX a. viduryje David Wechsler sukūrė išplėstines intelekto skales vaikams (WISC) ir suaugusiems (WAIS), papildydamas žodinius testus neverbalinėmis užduotimis (pvz., blokų dėliojimas, paveikslėlių pildymas). Wechsler intelektą apibrėžė kaip „visuminį žmogaus gebėjimą veikti tikslingai, mąstyti racionaliai ir efektyviai spręsti aplinkos iššūkius“, taip šiek tiek išeidamas už grynai akademinių gebėjimų ribų.3

1.4 Šiuolaikiniai testų rinkiniai ir faktoriniai modeliai

Šiuolaikiniai IQ testai – naujos Wechsler versijos, Woodcock–Johnson, Raven‘o progresyvios matricos ir kt. – dažnai remiasi faktoriniais modeliais (pvz., Cattell–Horn–Carroll teorija), kurie išskiria intelekto sritis (sklandus mąstymas, sukauptos žinios, darbinė atmintis, vizualinis-erdvinis suvokimas ir kt.). Kiekviena sritis turi savo subbalą, o visi jie sudaro bendrą IQ rodiklį.4

2. IQ teorinis pagrindas

IQ testai kyla iš psichometrijos – psichologijos šakos, matuojančios protines savybes ir gebėjimus. Nors testai vis tobulėjo, vis dar kyla ginčų dėl to, ką jie tiksliai matuoja – ir ko jie galbūt nepastebi.

2.1 Psichometrija ir g‑faktorius

Charles Spearman‘as išskyrė statistinį „g‑faktorių“, pastebėjęs, kad žmonės, gerai atliekantys vieną užduotį (pvz., žodyną), dažnai gerai atlieka ir kitas (pvz., erdvines dėliones). Šis „bendrasis intelektas“ tebėra svarbus, paaiškinantis apie 40–50 % rezultatų variacijos.5 IQ testai bando apytiksliai išmatuoti g įvairiais subtestais. Nors g koreliuoja su daugeliu realių pasiekimų (pvz., akademine sėkme), kritikai atkreipia dėmesį, kad jis neapima kūrybiškumo, socialinių ar praktinių gebėjimų.

2.2 Daugiaveiksniai modeliai ir alternatyvūs požiūriai

Be g, daugiaplanio intelekto teoretikai, tokie kaip Howard Gardner ir Robert Sternberg, pabrėžia skirtingas intelekto rūšis – muzikinį, kinestetinį, kūrybinį, praktinį, emocinį ir kt. – kurių standartiniai testai dažnai net neįtraukia.6 Nors kai kuriuose IQ testuose pasitaiko subtestų darbinei atminčiai ar reakcijos greičiui, kritikai sako, kad vis tiek liekama per siaurame žmogaus mąstymo ir problemų sprendimo spektre.

3. Kritika ir ribotumai

Nepaisant plačiai paplitusio naudojimo, IQ testai nuolat kelia ginčus dėl sąžiningumo, tikslumo ir platesnių socialinių pasekmių, kai tam tikros grupės ar asmenys įvardijami kaip „protingi“ ar „menkiau gabūs“.

3.1 Kultūrinis ir socialinis šališkumas

IQ testai dažnai remiasi tam tikra kalba, kultūrinėmis normomis ir problemų sprendimo būdais, paplitusiomis Vakarų, viduriniosios klasės kontekste. Kitų aplinkų vaikai gali pasirodyti prasčiau ne dėl gebėjimų stokos, o dėl pažinčių su testų prielaidomis stokos ar ribotos patirties.7 Socialinis-ekonominis statusas taip pat iškraipo rezultatus: prasta mityba, riboti mokyklos ištekliai, stresas dėl nesaugių rajonų – visa tai mažina balus ir didina sisteminę nelygybę.

3.2 Tradicinių užduočių siaurumas

Dauguma IQ testų matuoja abstraktų mąstymą, žodinį žinojimą, vizualines dėliones. Tačiau reali gyvenimo sėkmė dažnai priklauso nuo praktinių, socialinių ar kūrybinių įgūdžių. Kritikai teigia, kad dėmesys vienam IQ balui sumažina sudėtingą, daugialypį intelektą iki sąrašo įgūdžių, kurie palankūs tik akademiškai stipriems žmonėms.

3.3 Didelės svarbos sprendimai ir socialinis poveikis

IQ testai lemia dalyvavimą gabių vaikų programose, universitetų priėmimą, darbo atrankas, o istorijoje – net imigracijos politiką. Kai kurie baiminasi, kad šie rezultatai naudojami pertekliniu ar diskriminaciniu būdu, įtvirtinant privilegijas ar neteisybę. Pavyzdys – XX a. pradžios JAV kariuomenės testai, neva pagrindę kai kurių etninių grupių „žemesnį“ lygį ir sukūrę pseudo-mokslinę bazę šališkiems imigracijos kvotų sprendimams.8

3.4 Stereotipų grėsmė ir saviįvykdžios pranašystės

Kai stigmatizuotų grupių (pvz., mažumų, moterų matematikoje) atstovai bijo patvirtinti neigiamą stereotipą, jų nerimas gali pabloginti testo rezultatus. Ilgainiui žemesni balai skatina dar daugiau stigmos, susidaro uždaras ratas ir nebeaišku, ką testai iš tiesų matuoja. Psichologo Claude Steele tyrimai apie „stereotipo grėsmę“ pabrėžia, kaip priklausymo ar atskirties jausmas iškreipia rezultatus.9

4. Alternatyvūs vertinimai ir platesnė samprata

Atsakydami į šią kritiką, tyrėjai ir pedagogai kūrė testus, matuojančius socialinius–emocinius gebėjimus, kūrybiškumą ir patį mokymosi procesą, o ne tik „statinį“ balą.

4.1 Emocinio intelekto (EQ) įrankiai

Emocinis intelektas (EQ) reiškia gebėjimą atpažinti, suprasti ir valdyti jausmus savyje ir kituose. Kai kurie EQ testai remiasi savęs vertinimu (pvz., Trait Emotional Intelligence Questionnaire), kiti – pvz., Mayer–Salovey–Caruso Emotional Intelligence Test (MSCEIT) – naudoja užduotis empatijai, emocijų atpažinimui ir reguliacijai.10 Nors kai kuriais aspektais jie mažiau patikrinti nei IQ testai, jie atskleidžia tarpasmeninius ir emocinius gebėjimus, kurių trūksta tradiciniuose kognityviniuose testuose.

4.2 Daugybinio intelekto teorijos įkvėpti metodai

Howard Gardner‘io Daugybinio intelekto (MI) koncepcija paskatino domėtis matavimais, apimančiais muzikinius, kinestetinius, tarpasmeninius ar gamtos pažinimo gebėjimus. Nors nedaugelis tradicinių testų visiškai remiasi MI teorija, kai kurios edukacinės programos ar stebėjimo anketos seka rezultatus įvairiose srityse – šokyje, muzikoje, grupės lyderystėje, veikloje gamtoje – kad sudarytų išsamesnį stipriųjų pusių profilį.6

4.3 Dinaminis ir procesinis vertinimas

Dinaminis vertinimas (DA), kurio šaltinis – Levo Vygotskio „proksimalinės raidos zona“, matuoja, kaip asmuo mokosi gavęs pagalbą, o ne ką jau žino. Vertintojas teikia užuominų ar pagalbos, stebi, kaip mokinys adaptuojasi. Šis metodas, ypač taikomas kalbos ar skaitymo intervencijose, akcentuoja mokymosi potencialą, ne statinius balus, ir gali mažinti kultūrinius ar kalbinius skirtumus.11

4.4 Kultūriškai neutralūs ir neverbaliniai testai

„Kultūriškai neutralūs“ testai, kaip Raven‘o progresyvios matricos, remiasi daugiausia neverbalinėmis, abstrakčių modelių užduotimis, siekiant sumažinti kalbos ar kultūros įtaką. Nors jie naudingi pirminiam įvertinimui, jie nėra tobulai neutralūs: net abstraktūs vaizdai gali turėti kultūrinių prielaidų (pvz., pažįstami formų ar galvosūkių tipai). Visgi jie dažnai rodo mažesnius grupinius skirtumus.12

5. Kultūrinio šališkumo mažinimas ir įtrauktis

5.1 Sąžiningumo standartai ir gairės

Profesinės asociacijos (pvz., Amerikos psichologų asociacija) rengia gaires siekiant užtikrinti testų teisingumą: leidėjai turi patikrinti instrumentus įvairiose grupėse ir sumažinti „diferencijuojančių užduočių“ poveikį.13 Psichometrai tiria, ar užduotys sistemingai nenaudingos kurioms nors pogrupiams, ir atitinkamai koreguoja klausimus.

5.2 Adaptacija ir vertimo praktikos

Testo vertimas iš anglų į ispanų ar lietuvių nėra vien žodžių keitimas. Būtina atsižvelgti į kultūrines nuorodas, idiomatiką ir kontekstą. Svarbu įsitikinti, kad testas matuoja tą pačią savybę skirtingose populiacijose.

5.3 Bendruomenės įtraukimas ir bendra kūrimo praktika

Auganti iniciatyva – „bendra kūrimo“ principas, kai vertinimo įrankiai kuriami drauge su bendruomenės atstovais (mokytojais, tėvais, kultūros lyderiais), kad testai atitiktų vietines vertybes, dialektus ir kognityvinių gebėjimų sampratą. Šis dalyvaujantis metodas didina aktualumą ir mažina „iš viršaus“ primetamų standartų poveikį.

6. Į ateitį: integratyvūs modeliai

Atsižvelgiant į įtampą tarp IQ testų patogumo/patikimumo ir jų kultūrinių ribotumų bei siauro spektro, dauguma ekspertų dabar siūlo pluralistinius požiūrius. Pvz., mokinys gali atlikti bendrą kognityvinį testą akademiniam pasirengimui įvertinti, taip pat EQ ar bendradarbiavimo užduotis – platesniam socialinių ir emocinių gebėjimų supratimui. Mokyklos taip pat galėtų taikyti dinaminį vertinimą ir portfolio vertinimą, kad išryškėtų nuosekli mokymosi pažanga.

Kai kurios didelės iniciatyvos, pvz., OECD PISA globalus vertinimas, jau bando komandinius problemų sprendimo pratimus, stebėdami ne tik atsakymą, bet ir pačią užduoties atlikimo eigą. Technologinės platformos leidžia sekti realaus laiko duomenis, atskleidžiant, kaip mokiniai žingsnis po žingsnio sprendžia problemas. Šios inovacijos signalizuoja ateitį, kurioje standartizuotas vertinimas viršys paprastą IQ skaičių ir apims visą žmogaus mąstymo sudėtingumą.

7. Išvados

IQ testai, iš pradžių skirti atpažinti papildomos pagalbos reikalaujančius vaikus, išplito į galingus (kartais kontroversiškus) instrumentus, lemiančius švietimo, darbo ir visuomeninius sprendimus. Pagrindinis jų pranašumas – patikimumas ir stipri koreliacija su mokyklos pasiekimais, tačiau jų ribotumai – giliai esminiai: kultūrinis šališkumas, piktnaudžiavimo rizika ir pernelyg siauras požiūris į kognityvinius gebėjimus, nuvertinantis kūrybiškumą, bendradarbiavimą, praktinius įgūdžius ir emocinį sąmoningumą. Siekiant išsamesnių ir įtraukesnių matavimų – ar tai būtų kultūriškai neutralūs testai, EQ įvertinimai ar dinaminiai, procesų pagrindu sukurti metodai – bandoma tiksliau įvertinti įvairius gebėjimus, sudarančius „intelektą“.

Vis labiau tarpusavyje susietame pasaulyje auga poreikis konteksto ir kultūros atžvilgiu jautriems testams. Intelekto matavimo ateitis tikriausiai sujungs psichometrinį tikslumą ir platesnę sampratą, ką reiškia būti protingu, kultūriškai sąmoningu, emociškai lanksčiu ir prisitaikančiu sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Suvokti tiek esamų IQ testų pranašumus, tiek ribotumus – būtinas žingsnis, kad matuotume ne tik tai, ką lengva kiekybiškai įvertinti, bet ir tai, kas iš tiesų svarbu žmogaus augimui, lygybei ir bendram klestėjimui.

Šaltiniai

  1. Binet, A., & Simon, T. (1905). Méthodes nouvelles pour le diagnostic du niveau intellectuel des anormaux. L’Année Psychologique, 11, 191–244.
  2. Terman, L. M. (1916). The Measurement of Intelligence. Houghton Mifflin.
  3. Wechsler, D. (1958). The Measurement and Appraisal of Adult Intelligence (4th ed.). Williams & Wilkins.
  4. McGrew, K. S. (2009). CHC Theory and the human cognitive abilities project. Intelligence, 37, 1–10.
  5. Spearman, C. (1904). “General intelligence,” objectively determined and measured. American Journal of Psychology, 15, 201–293.
  6. Gardner, H. (1983). Frames of Mind: The Theory of Multiple Intelligences. Basic Books.
  7. Helms-Lorenz, M., & van de Vijver, F. J. R. (1995). Cognitive assessment in education in multicultural societies. Educational Psychologist, 30(3), 203–219.
  8. Gould, S. J. (1981). The Mismeasure of Man. W. W. Norton.
  9. Steele, C. M. (1997). A threat in the air: How stereotypes shape intellectual identity and performance. American Psychologist, 52(6), 613–629.
  10. Mayer, J. D., Caruso, D. R., & Salovey, P. (1999). Emotional intelligence meets traditional standards for an intelligence. Intelligence, 27(4), 267–298.
  11. Haywood, H. C., & Lidz, C. S. (2007). Dynamic Assessment in Practice. Cambridge University Press.
  12. Raven, J. C. (1936). Mental tests used in genetic studies: The performance of related individuals on tests mainly educative and mainly reproductive. Unpublished Master’s thesis, University of London.
  13. American Educational Research Association, American Psychological Association, & National Council on Measurement in Education. (2014). Standards for Educational and Psychological Testing. AERA.

Atsakomybės ribojimas: Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nėra profesinė psichologinė ar švietimo testavimo konsultacija. Klausimais dėl testų interpretavimo ar akademinio paskyrimo rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotus psichologus ar švietimo ekspertus.

     

    ← Ankstesnis straipsnis                    Kitas straipsnis →

     

     

    Į pradžią

    Retour au blog